Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Kultūros projektų vadovas Martynas Girininkas pristatė viešnią – žinomą žurnalistę Dalią Kutraitę.

Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Kultūros projektų vadovas Martynas Girininkas pristatė viešnią – žinomą žurnalistę Dalią Kutraitę.

Dalia Kutraitė: „Informacinės technologijos žaibiškai keičia pasaulį ir žmones“

Rasa GEDVILAITĖ, 2016 11 10

Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka vykdo projektą „Informacinis raštingumas – senjorų kelias į pilnavertį rytojų“. Jo metu organizuojamos paskaitos, kurias veda itin ryškios asmenybės, turinčios kuo pasidalinti. Šią savaitę į susitikimą, kurių prieš tai būta jau keturi, pakvietė žinoma žurnalistė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja, komunikacijos dėstytoja Dalia Kutraitė. Ji pasakojo apie informacijos pandemiją, jos pokyčius, grėsmes ir galimybes.

Feisbuko įtaka
Kaip pažymėjo lektorė, informacijos šiuolaikiniame pasaulyje yra tiek daug, jos šiuolaikinis žmogus per vieną savaitę gauna tiek, kiek 18 amžiaus žmogus gaudavo per visą gyvenimą. „Ar atlaikys tos mūsų vargšės smegenėlės? Mus puola informacijos pandemija ir kaip nuo to apsisaugoti. Kodėl žurnalistai rašo tik blogai, kam reikalingi skandalai? Ką mums skaityti, ko neskaityti, kuo tikėti, o kuo ne, kaip atsirinkti informaciją?“ – klausė lektorė, pristačiusi jos parengtą pranešimą.
D. Kutraitė pripažino, jog žmogaus, tokio, kokį pažįstame, nebėra. Jį pakeitė šiuolaikinės technologijos, į dažno gyvenimą įsiveržę socialiniai tinklai. „Kiek iš jūsų naudojatės feisbuku?“ – klausė senjorų auditorijos lektorė ir nei kiek jos nenustebino, kai pakilo nemažai rankų.
„Kai kurios mano draugės yra kategoriškai nusistačiusios prieš feisbuką, tačiau dėl to jos ir nesužino, pavyzdžiui, iš kur kyla kalafiorų skandalai. Paaiškėja, koks efektyvus yra socialinis tinklas, kai žymus žmogus, toks kaip dainininkas Marijonas Mikutavičius, parašo po apsilankymo parduotuvėje, jog labai brangūs kalafiorai. Baigėsi tuo, jog aiškinosi dėl to visa Lietuva ir svarbiausios institucijos. Taigi, nuvertinti to feisbuko negalime, tačiau turime stebėti, galvoti savo galva ir nepasiduoti masinei įtaigai“, – pastebėjo D. Kutraitė.
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, jog feisbukas svarbų vaidmenį suvaidino ir neseniai praėjusiuose rinkimuose. Kadangi jaunimui buvo pasakyta, kad balsuoti dabar yra labai madinga, jaunuolius pavyko išjudinti ir jie išties nuėjo balsuoti.

Keičiasi bendravimas ir požiūris
Ne paslaptis, jog šiuolaikinės technologijos pakeitė žmonių bendravimą. Tą akcentavo ir pranešimo autorė. „Susitikę jauni žmonės nebebendrauja, jie įsikniaubia į savo telefonus. Mes visi dėl to labai keičiamės. O tai gali turėti keistų padarinių. Kokių? Pavyzdžiui, televizijos žiūrėjimas, jau seniai galime pamiršti apie vieną televiziją. Ji keliasi į internetą, be to, dabar žmonės gali susidaryti sau tinkančių laidų sąrašus. Pavyzdžiui, vienas susidarys jam patinkančių detektyvų programą, kitas – gal meilės romanų. Ir kai mes visi sueisime draugėn, mes būsime kaip iš skirtingų respublikų“, – pateikė pavyzdį D. Kutraitė.
Pasak jos, didžiausi pokyčiai pasireiškia pažiūrose. Keičiasi požiūris į visai neįtikėtinus dalykus, kaip, pavyzdžiui, prieš kurį laiką „Eurovizijos“ konkursą laimėjusi barzdotoji Končita. „Požiūrius lemia ta pati informacija. Kokį požiūrį informacija pasėja, taip jis ir susiformuoja žmonių smegenyse“, – sakė lektorė.

Gaudome blogas naujienas
Dažnas tautietis paburba, jog šiuolaikinėje žiniasklaidoje tiek daug neigiamos informacijos - tai, kokios nelaimės nutiko, vietoj to, kas nutiko gero. D. Kutraitė nuomonės paklausė ir susirinkusiųjų, kodėl taip yra? „Todėl, kad žmonėms tai įdomu ir tai yra skaitoma. Jeigu dabar jums reiktų prisiminti, kokią naujieną, tikėtina, jog prisimintumėte būtent dramatišką, nes gerosios kažkaip greičiau iš atminties išsitrina. Vienas Lietuvos psichiatras man paaiškino, kodėl labiau domina blogosios naujienos: tai yra mūsų reliktas, išlikęs iš senų senų laikų. Kai kas nors ateidavo ir įspėdavo dėl ko nors blogo, pavyzdžiui, dėl uragano ar priešų, tokiu būdų žmonės galėdavo apsisaugoti. Žmonės galiausiai išsiugdė budrumą ir vos išgirdę blogą žinią, jie suklūsta, vietoj to, kad būtų pernelyg atsipalaidavę. Šiuolaikinis žmogus dėl to taip pat nuolat gaudo blogas naujienas, taip jis išlieka budrus ir supranta, jog aplink esama daug grėsmių“, – aiškino D. Kutraitė.
O grėsmių, atrodytų, esama išties labai daug. Vėlgi dėl to kaltos yra informacinės technologijos. Gi anksčiau, kaip teigė lektorė, niekas nežinodavo, kas vyksta kitame pasaulio gale, dabar esame informuoti minutės tikslumu.
Lektorė išsakė savo pastebėjimą, jog keičiantis mūsų pasauliui, keisis ir profesijų poreikis. Pavyzdžiui, prireiks nostalgiko dizainerio (sukurtų namų interjerą tokį, koks žmogui brangiausias), telechirurgo, kuris operacijas atliks per atstumą, gamtos atkūrėjo, kadangi gamtą naikiname, šiukšlių dizainerio, paprastumo eksperto, kuris gebės paaiškinti paprastais žodžiais sudėtingėjančią terminologiją, sveikatos priežiūros sistemos navigatoriaus, žinosiančio apie visas sveikatos sistemos naujoves ir nukreipiantis pacientus į tinkamiausias gydymo įstaigas, gyvenimo pabaigos terapeuto, padėsiančio pabaigti gyvenimą, geimifikacijos dizainerio, padėsiančio į daugelį dalykų žvelgti lyg į žaidimą, duomenų miksuotojo, gebėsiančio visą filmuotą ir fotografuotą medžiagą sujungti į vieną.

Tinklaraštininkai gali daug
Informacijos sklaida neabejotinai daro įtaką visam pasauliui. Vienais iš įtakingiausių galima pavadinti ir tinklaraštininkus, kurie itin greitai paskleidžia žinią. Neveltui, D. Kutraitė įvardijo, žymaus mados ženklo atstovai „D&G“ ruošdamiesi mados renginiui, pasivadino būrį garsiausių tinklaraštininkų, kurie visą savaitę aprašinėjo, kaip ruošiamasi šiam renginiui. Tai be abejo buvo puiki strategija – apie rengiamą mados šou sužinojo galybė žmonių, skaitančių tų žmonių tinklaraščius ir mados renginys sulaukė didžiulio susidomėjimo.
„Tinklaraštininkai turi tokią galią, jog net gali nuversti iš užimamų postų ministrus. Žiniasklaida, kad ir kokia ji bebūtų, privalo vadovautis Visuomenės informavimo įstatymu, neša atsakomybę, yra tam tikra tvarka, kurios laikomasi. O kas saugo virtualią erdvę, socialinius tinklus, tinklaraščius ir jų rašytojus?“ – sakė D. Kutraitė.
O populiarumo siekiama net ir makabriškiausiais būdais, kaip pavyzdžiui, prieš keletą metų gimtadienį šventusi dainininkė Evelina Anusauskaitė vakarėlio tema pasirinko ... savo laidotuves. Nors būdas ne visiems patiko, tačiau rezultatas pasiektas – apie ją rašė populiarūs žurnalai, ji buvo dėmesio centre.
„Kas baisiausia, netgi teroro aktai vykdomi dėl to, kad paskleistų apie save žinias. Čia ta pati bjaurioji kova už dėmesį“, – įvardijo lektorė.

Išmokti pasakoti vaizdu
D. Kutraitė įvardijo dar vieną šiuolaikinę tendenciją: kadangi informacijos yra labai daug, žmogus nebespėja jos sekti, ją jis pasiima labai paviršutiniškai, tad didžiausio dėmesio sulaukia vaizdeliai. „Šiuolaikiniame pasaulyje mes viską turime mokėti pasakyti vaizdeliu. Tai yra informacinis raštingumas. Užsienio universitetuose yra mokoma infografikos. Žurnalistas susėda su dizaineriu ir pateikia temą taip, jog būtų lengva suprasti. Prisiminus Amerikos prezidento rinkimus, kai dar varžėsi B. Obama, visa rinkimų istorija pateikta labai žaismingai. Lietuvoje šis būdas labai neįvaldytas. Panašaus pobūdžio yra ir infošou, filmuojama laida, kurioje kalbama įvairiomis temomis, netgi ir apie politiką, tačiau pateikiama linksmai. Ir kol mūsų ten nerodo, nes vis ten „gnybteli“ tiems laidos herojams, mums visai, atrodo, smagu pasižiūrėti“ – pasakojo D. Kutraitė.
Paminėta ir tai, jog dažnai žmonės priima ne faktus, o interpretaciją. Kaip pavyzdį D. Kutraitė pateikė skirtingai pateiktą tą pačią informaciją. Kai buvo atlikta apklausa dėl emigracijos ir gauti rezultatai, jog pusė apklaustųjų apie emigraciją negalvoja, skirtingi portalai šią informaciją pateikė labai skirtingai – vieni akcentavo, jog pusė žmonių neketina išvykti, o kiti priešingai, jog pusė gyventojų galvoja apie išvykimą. „Noriu pasakyti, jog negalima aklai pasitikėti pateikta interpretacija, reikia galvoti patiems“, – patarė lektorė.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Gegužės 1-ąją sueis metai, kai įsigaliojo naujos priešgaisrinės saugos taisyklės, pagal kurias dūmų detektorius privalu statyti visuose būstuose – butuose, gyvenamuosiuose namuose ir sodo nameliuose. Nors praėjo pakankamai laiko, Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorės Greta Narkienė ir Elvina Milkauskaitė pasakojo, kad vis dar kai kurie žmonės baiminasi...


Į redakciją užsukęs kraštietis Mečislovas Šerkšnys atkreipė dėmesį, jog Palangos Birutės parke, Birutės kalno papėdėje augantis Tautos vado ąžuolas, pasodintas 1934 metais prezidento Antano Smetonos garbei, neturi jokios nuorodos. „Jeigu žinai, kurioj vietoj yra šis ąžuolas, tai gerai, bet atvykę iš svetur žmonės nelabai atrastų, nėra jokios...


Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka vykdo projektą „Informacinis raštingumas – senjorų kelias į pilnavertį rytojų“. Jo metu organizuojamos paskaitos, kurias veda itin ryškios asmenybės, turinčios kuo pasidalinti. Šią savaitę į susitikimą, kurių prieš tai būta jau keturi, pakvietė žinoma žurnalistė, Lietuvos politinė bei...


Iš tiesų esama tokių jaunuolių, kurie pateisina skeptiškųjų požiūrį į jaunus žmones, neva šiuolaikiniai jaunuoliai nieko daugiau neveikia tik žaidžia kompiuteriais. O esama tokių, kuriems net trūksta paroje valandų, kad viską suspėtų.


Ilgą laiką simboliu buvusioms Palangos močiutėms – būstų nuomotojoms – vietos pakelėse nebebuvo jau pernai. Pasiūlyta apgyvendinimo privačiame sektoriuje paslaugas teikiantiems gyventojams įsikurti „Lukoil“ degalinės teritorijoje, prieš autobusų stotį. Kaip visada, tam tikros naujovės sulaukia ir neigiamo atsako. Be atgarsio neliko ir šis vadinamasis...


Pats mačiau, Europos Parlamentare Valentinas Mazuronis, naujasis Darbo partijos vedlys, vaikšto gunktelėjęs, nejaunatviškai- kaip 60-etį perkopęs vyras. Bet ko nepadarysi vardan Šventosios ir Palangos- atvažiavęs į pajūrį praėjusį sekmadienį protestuoti dėl įvažiavimo mokesčio Palangoje įvedimo, politikas pasigriebė vietinę moteriškę ir ėmė trypti šokio...


Šventą darbą 95-ųjų Lietuvos valstybės gimimo metinių Vasario 16-ąją proga įveikė Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS prezidentas – profesorius, gydytojas Liutauras Labanauskas). Išleista išsami, visapusiškai istoriškai vertinga, poligrafiškai ir meniškai skoninga 176 puslapių knyga – monografinis paminklėlis „Atminties ženklai...


2007-2013 metų ES struktūrinių fondų projektu „Klaipėdos turizmo mokyklos viešbučių ir restoranų bei prekybos sektorinio praktinio mokymo centras“ bus siekiama pritraukti ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš aplinkinių rajonų, taip pat Palangos, moksleivius, kuriems bus suteiktos šiuolaikiško lygio praktinis mokymas turizmo mokykloje.


Didelė buriuotojų komanda, dar pernai užsibrėžusi tikslą su žinia apie Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį apiplaukti visą pasaulį, jau kirto finišo tiesiąją. Liepos 6-ąją į Klaipėdą grįš paskutinė komanda. Du komandos nariai, jau sudalyvavę plaukime ketvirtadienį apsilankė Palangoje, „Baltijos“ vidurinėje mokykloje.  


Nuo 2008 metų pradžios pradėjus išrašinėti naujus europinio pavyzdžio Lietuvos Respublikos piliečių pasus, kurorte pernai jų išduota apie pusantro tūkstančio.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius