Deganti meile mokslui mokytoja užkrečia ir mokinius

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 04 01

Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Rūta Paulikienė drąsiai prisipažįsta: „Man mokslas – didžiulė vertybė, aistra ir stimulas gyvenime. Esu fanatikė, visas jėgas atiduodanti būtent jam“. Nors sakoma, jog šiuolaikiniai mokiniai – nemotyvuoti ir nenorintys dirbti, mokytoja tvirtina priešingai.

 

Dėkoja už žinias

Anot R.Paulikienės, mokytojo vaidmuo mokykloje – be galo reikšmingas ir svarbus. „Ne mokiniai rodo priešiškumą mokslui, dažniausiai būtent mokytojas nesugeba jų sudominti, atskleisti to, ką pats žino, pritraukti ir motyvuoti. Vaikai – imlūs, protingi, gabūs ir darbštūs. Tačiau reikia mokėti „prisikasti“ prie jų“, - tvirtina ne vieną kartą moksleivių į gyvenimą ir universitetus išlydėjusi mokytoja. Jai didžiausias įvertinimas – senų mokinių padėkos ir geri žodžiai. „Jie ateina, apsikabina mane ir sako: „mokytoja, mes turime didžiulį žinių bagažą, mums universitete nėra baisių ar nežinomų dalykų, ačiū Jums“. Tokiais atvejais jaučiu euforiją, milžinišką pasitenkinimą“, - sakė mokytoja, žinanti visus dabartinių mokslinių darbų reikalavimus ir niuansus bei juos perteikianti savo mokiniams.

 

Siekia mokslo aukštumų

Lietuvių kalbos mokytojos ekspertės hobi, „arkliukas“ – kritiniai mokslo darbai. „Esu parašiusi ne vieną ir ne du. Sau ir kitiems – juk ne paslaptis, jog neturėdami pakankamai žinių, nespėdami ar tiesiog skubėdami, studentai mielai renkasi „pagalbą“ iš šalies...“, - atviravo mokytoja. „Nesuprantu tų, kurie nesimoko. Jei tik galėčiau, mokyčiausi ir mokyčiausi visą gyvenimą. Tačiau dabar susiduriu su problema – paskaitų dieniniame skyriuje man neįmanoma suderinti su mokytojavimu“, - sakė R.Paulikienė, dabar dedanti visas jėgas tam, kad perduotų savo žinias mokiniams.

 

Aukštos kokybės darbas

Anot mokytojos, rašinių konkursų yra tokia gausybė, kad kas savaitę būtų galima rašyti vis kitą. Palangoje, jau įprasta, išskiriami trys respublikiniai – Epistolinio rašinio, Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų bei jaunųjų filologų konkursai. Pastarąjį organizuoja Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija. R.Paulikienės ugdytiniai dažniausiai rašo tiriamuosius darbus, nors jie vieni iš sudėtingiausių. „Reikia daug kantrybės, jėgų ir supratimo. Žinoma, tam yra vadovas, besistengiantis perduoti visas savo žinias. Tokie darbai prilygsta kursiniams ir net diplominiams darbams“, - kalbėjo V.Jurgučio vidurinės mokyklos mokytoja.

 

Domėjosi ir rašė dvejus metus

Pernai abiturientas Aivaras Lapinskas, paskatintas mokytojos ir susidomėjęs mintimi, jog įgytos žinios itin pravers studijuojant toliau, parašė darbą apie „Mokykloje vartojamų žargonų kilmę“ ir Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse gavo paskatinamąjį prizą (ketvirtoji vieta).

Šiais metais 12-okė Agnė Skripkauskaitė laimėjo trečiąją vietą už darbą „S.Daukanto „Darbai senovės ir lietuvių“ – „Istorijos žemaitiškos“ pirminis variantas. Dvejus metus moksleivė studijavo literatūrą, šaltinius, rašė tezes, siekė įrodyti iškeltą hipotezę. Mokytoja negaili pagyrų abiturientei: „Agnė labai darbšti, kruopšti. Parašiusi šį darbą ji nebebijos jokių rašto darbų universitete – jos darbas prilygsta bakalauro darbui“, - tikino lietuvių kalbos mokytoja ekspertė. A.Skripkauskaitė šiemet gavo pakvietimą dalyvauti Jaunųjų filologų konkurse – o jau vien pakvietimas į jį, visiems žinoma, didžiulis įvertinimas ir garbė. Nuo šio konkurso kūrybinį kelią pradėjo ne vienas rašytojas – neseniai, pati Laura mintija Černiauskaitė.

 

Jaučiasi savo vietoje

„Kas yra tapę mokytojo savastimi, greitai persiduoda ir mokiniams“, - šypsojosi R.Paulikienė, paklausta kaip įkalba mokinius pasiryžti tokiam dideliam ir rimtam darbui, juolab, kai prieš akis valstybiniai egzaminai. „Įkalbinėti nereikia. Po pernykščio Aivaro laimėjimo mokiniai patys domisi galimybe. Pasitarnaus ne tik įgyta patirtis ir žinios – laimėjus prizines jaunųjų filologų konkurso vietas moksleivis gali nelaikyti mokyklinio lietuvių kalbos egzamino. Tai didelė paskata. Be to, kai pats dirbi tokį darbą, matyt sugebi ir mokiniui tinkamai paaiškinti, kokia jam bus nauda iš to“, - teigė mokytoja, žibančiomis akimis pasakodama apie savo kasdienybę.

„Aš gyvenu mokslu – kartais, kai įsijaučiu, galiu nevalgyti, nemiegoti, valandos tiesiog ištirpsta. Manau, kad kaip mokytoja esu naudinga savo mokiniams. O tokių, beje, pilna visa mūsų mokykla. Čia vaikas drąsinamas reikštis, augti. Čia gera, manau, ir jiems, ir mums“, - šypsojosi R.Paulikienė, prisipažinusi, jog kitokio darbo ir negalėtų imtis – esą jos noras dirbti mylimą darbą išsipildė ir ji yra būtent toje vietoje, kurioje ir turi būti.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Artėjantis vasaros sezonas – aktyvaus darbymečio metas ne tik verslininkams. Daugiau plušėti tenka ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus kalbos tvarkytojai Vaivai Milončiūtei, kuri prižiūri kalbos vartojimą viešojoje erdvėje. Su ja kalbėjomės apie vyraujančias kurorte kalbos tendencijas, kas tampa didžiausiu galvos skausmu kovojant dėl kalbos...


Praėjusį penktadienį šalies gyventojai buvo pakviesti pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias – buvo rašomas jubiliejinis – dešimtasis – Nacionalinis diktantas. Kurorte jis buvo rašomas Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje, bet kiti galėjo jį rašyti ir darbo vietoje ar namuose, klausant tiesioginės transliacijos per...


Kovo 3-4 d. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje vyko Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų 9-12 klasių mokiniams. Olimpiadoje dalyvavo 131 mokinys iš Lietuvos mokyklų ir 23 mokiniai iš užsienio lietuviškų mokyklų.


Lapkričio 12 d. Šventosios pagrindinės mokyklos 7-8 klasių mokiniams gimtosios kalbos pamoka vyko Motiejaus Valančiaus muziejuje Nasrėnuose. Prieš išvyką mokiniai, naudodamiesi gausia interneto medžiaga, sėmėsi žinių apie šio iškilaus kultūros veikėjo gyvenimą, veiklą, kūrybą.


Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorė, matematikos mokytoja Laimutė Benetienė jau ne pirmus metus vadovauja šiai švietimo įstaigai. Ilgą pedagoginį darbo stažą turinti mokyklos vadovė teigė visada norėjusi būti mokytoja, todėl niekada nesvarsčiusi apie kitokią galimybę. Nuo pedagoginės praktikos laikų pamilusi V. Jurgučio mokyklą, pedagogė džiaugėsi, jog...


Lietuvos dailės muziejaus direktorius, Palangos miesto Garbės pilietis Romualdas Budrys šiuo metu stiprina jėgas Palangos reabilitacinėje ligoninėje ir neslepia džiaugsmo dėl čia tvyrančios ramybės ir geros atmosferos. Patinka ligoninės aplinka „Kaip sakydavo mano tėtis, susinešiojo klumpės, reikia padkalėjo. Tai ir man atėjo laikas pasiremontuoti. Čia gera...


Palangos senosios gimnazijos jaunimo   grupė „Sportuojantys moksliukai“ baigė savo renginių maratoną – Europos sąjungos finansuojamą vietinę iniciatyvą „Sportas netrukdo mokslui, mokslas netrukdo sportui“ – apdovanojimais.


Sportas netrukdo mokslui – mokslas netrukdo sportui

Dalia RAKAUSKIENĖ Palangos senosios gimnazijos mokytoja, 2013 12 02 | Rubrika: O man ne dzin

Palangos senojoje gimnazijoje baigėsi „Veiklaus jaunimo“ futbolo varžybos. Jos buvo iniciatyvos „Sportas netrukdo mokslui – mokslas netrukdo sportui“ dalis. Turnyre dalyvavo devynios 1-4 klasių komandos. Sužaisti 25 susitikimai. Paraiškose buvo nurodyti 84 Palangos senosios gimnazijos  moksleiviai. Geriausiais Palangos senosios gimnazijos...


Mama: daugumai iš mūsų šis žmogus yra vienas svarbiausių gyvenime. Tik į žengus į mokyklą, jau pirmoje klasėje, vaikučiai gauna dar vieną mamą – savo auklėtoją. Keičiantis mokykloms – keičiasi ir „mamos“. Deja, ne visiems pasiseka turėti tokią auklėtoją, kurią jie galėtų pavadinti antrąja mama. Tačiau IV d Palangos senosios gimnazijos klasė tikrai gali...


Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Rūta Paulikienė drąsiai prisipažįsta: „Man mokslas – didžiulė vertybė, aistra ir stimulas gyvenime. Esu fanatikė, visas jėgas atiduodanti būtent jam“. Nors sakoma, jog šiuolaikiniai mokiniai – nemotyvuoti ir nenorintys dirbti, mokytoja tvirtina priešingai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius