„Vartų mokestis“: atliekų sutvarkymas šiemet Klaipėdos regione pabrango, nes atliekos perrūšiuojamos ir deginamos, kad jų kuo mažiau patektų į sąvartyną.

„Vartų mokestis“: atliekų sutvarkymas šiemet Klaipėdos regione pabrango, nes atliekos perrūšiuojamos ir deginamos, kad jų kuo mažiau patektų į sąvartyną.

Dėl Palangos ir Kretingos savivaldybių paskleistos netikslios informacijos

2013 08 29

Laikraštyje „Palangos tiltas“ 2013 08 22 publikuotas tekstas „Klaipėdiškiai šildysis gerokai pigiau... ir palangiškių sąskaita?“ klaidina visuomenę. Šiame straipsnyje bandoma tendencingai formuoti nuomonę, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras neteisingai apskaičiavo „vartų mokesčio“ didėjimą, bendrovės valdyba priėmė neteisėtus sprendimus, o dėl to daugiausia naudos turės Klaipėdos miestas.
Tačiau realybė yra visai kitokia. KRATC vykdo Lietuvos įstatymuose numatytas užduotis ir pačių savivaldybių patvirtintą Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo planą. Todėl norėtume paneigti bent kelis šiame tekste išsakytus atsakingų asmenų teiginius.
„Labai keistai viskas atrodo. KRATC-o valdyba priima tokį sprendimą birželio viduryje, o savivaldybę apie jį informuoja tik po dviejų mėnesių, priešpastatydamas visus prieš faktą. Kategoriškai sakau, kad Palangos miesto savivaldybė nesutiks su tokiu mums „primestu“ mokesčiu, kuris buvo patvirtintas be KRATC-o stebėtojų tarybos pritarimo“, – sakė kurorto meras“.
Apie kokius du mėnesius kalba Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus? Didinamo „vartų mokesčio“ klausimą nagrinėjęs KRATC stebėtojų tarybos posėdis vyko 2013 m. liepos 11 dieną, tačiau nei Palangos, nei Kretingos savivaldybių atstovai į šį posėdį neatvyko. Papildomai visos savivaldybės apie naują situaciją ir didėjantį „vartų mokestį“ buvo informuotos liepos pradžioje raštu ir liepos 17 dieną merų pasitarime, kuris vyko Klaipėdos miesto savivaldybėje. Š. Vaitkus irgi dalyvavo šiame susitikime ir puikiai žinojo situaciją.
Ar galėjo KRATC valdyba anksčiau informuoti apie didėjantį „vartų mokestį“? Nebent be konkrečių skaičių, nes tik gegužės 29 dieną KRATC pasirašė sutartį su atliekų deginimo paslaugą teikiančia UAB „Fortum Klaipėda“ ir sužinojo, kokį atliekų  kiekį turės pateikti sudeginimui 2013 metais ir kokias dėl to patirs sąnaudas. Atlikus pasikeitusių „vartų mokesčio“ skaičiavimus nedelsiant buvo priimti valdybos sprendimai, informuoti akcininkai.
Jeigu teigiama, kad savivaldybėms laiko buvo per mažai, kad priimti atitinkamus sprendimus tarybose, pavyzdžiu galėtų būti Klaipėdos miesto savivaldybė. Ji buvo informuota lygiai taip pat kaip ir kitos regiono savivaldybės, tačiau spėjo išanalizuoti visus KRATC pateiktus duomenis ir liepos mėnesį tarybos posėdyje pavirtino sprendimą dėl atsiskaitymo už KRATC paslaugas padidinimo.
„Dabar, kalbantis su KRATC-o atstovais, jie bando įrodinėti, kad visos regiono savivaldybės yra pritarusios minčiai, kad atliekų „vartų mokestis“ turi didėti. Bet tai netiesa. Regioninės plėtros tarybos posėdžiuose buvo šnekama, kad savivaldybės pritaria atliekų deginimui pastatytoje elektrinėje. Bet apie tai, kiek tai kainuos visiems per „vartų mokestį“ KRATC-ui, nebuvo pasakyta nė žodžio“, – sakė J. Mažeika“.
Atliekų sutvarkymo pabrangimas savivaldybėms neturėjo būti naujiena. 2010 m. kovo 3 d. visų Klaipėdos regiono savivaldybių patvirtintame „Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane 2010-2019 metams“ yra tokia pastraipa: „Plano įgyvendinimo poveikis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų įkainiams“. Joje įspėjama, jog pradėjus deginti mišrias komunalines atliekas, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą gali padidėti 25 proc. Apie tai, jog Klaipėdos regiono komunalinės atliekos 2013 metais bus deginamos naujoje „Fortum Klaipėda“ jėgainėje, puikiai buvo žinoma ne tik specialistams, bet ir plačiajai visuomenei – žiniasklaida išsamiai parodė net jėgainės atidarymą, kuriame dalyvavo Lietuvos ir Suomijos prezidentai.
Jei „vartų mokesčio“ didėjimas kai kam ir tapo naujiena, tai ne todėl, kad KRATC kažko nepadarė, o tiesiog kai kurių savivaldybių specialistai pamiršo perskaityti dokumentus, kuriais turi vadovautis planuodami darbus. Jau minėtas dokumentas – „Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo planas 2010-2019 metams“ – yra vienas pagrindinių organizuojant atliekų tvarkymą, kurį Palangos ir Kretingos savivaldybės privalo vykdyti. Be kita ko, šiame plane numatyta, kad savivaldybės įsipareigoja tvirtinti savivaldybės atliekų tvarkymo teisės aktus (atliekų tvarkymo planus ir atliekų tvarkymo taisykles); apmokėti atliekų surinkimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir KRATC už teikiamas paslaugas kaip numatyta atitinkamose sutartyse; kontroliuoti KRATC veiklą ir kita. Deja, Kretingos ir Palangos savivaldybių atstovai labai retai dalyvauja savo valdomos bendrovės KRATC stebėtojų tarybos posėdžiuose, bet po to skundžiasi spaudai ir teismui, esą nežinojusios apie valdymo organų priimtus sprendimus. Dar vienas Palangos savivaldybės aplaidumo faktas, kad ji neturi pasitvirtinusi atliekų tvarkymo plano – pagrindinio teisės akto, nurodančio, kaip atliekos tvarkomos jų savivaldybės teritorijoje, kaip nustatomi ir apskaičiuojami rinkliavų dydžiai.
„KRATC nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokį didelį „vartų mokestį“, – teigia „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus“.
KRATC pateikė visus skaičiavimus savivaldybių merams ir specialistams birželio mėnesį po valdybos sprendimo. KRATC siūlė ir tebesiūlo savivaldybėms nemokamas savo specialistų konsultacijas ir pagalbą, kad rasti sprendimus iš susidariusios situacijos. KRATC net neprašoma pasiūlė savo pagalbą – išanalizavo visų regiono savivaldybių vietinės rinkliavos mokėtojų mokamas sumas ir pateikė savivaldybėms preliminarius skaičiavimus, kiek galėtų išaugti rinkliava už atliekų tvarkymą jų gyventojams bei įmonėms, atsižvelgiant į naują „vartų mokestį“. Deja, vienos savivaldybės jau priėmė KRATC pasiūlymus arba ruošia sprendimus, o kitos nusprendė situaciją analizuoti ne kabinetuose, o teisme.  

KRATC administracija


Komentaras
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės komentaras: „Kad Klaipėdos miestas turės daugiausiai naudos iš atliekų deginimo – žurnalistinė ar politinė antis. Klaipėdoje  šiluma kainuos tiek pat, kiek ir Klaipėdos rajone (Gargžduose). Pigs ar brangs šiluma, priklausys ne tik nuo atliekų deginimo. Šilutėje šiluma kainuoja dar pigiau negu pas mus, nors ten atliekos nedeginamos. Nereikia painioti šilumos gamybos ir atliekų tvarkymo. Nes atliekų deginimas yra perkama paslauga, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartynus.
KRATC valdybos patvirtinti sprendimai yra pagrįsti skaičiavimais ir teisės aktų reikalavimais. Taikyti mažesnius „vartų mokesčio“ įkainius, nei būtina regioninės atliekų tvarkymo sistemos išlaikymui, yra neįmanoma. Septynios Klaipėdos regiono savivaldybės pačios išsirinko tokį atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo kelią: įkūrė bendrą įmonę KRATC, patvirtino bendrus veiklos planus, pritarė, kad bendrai finansuos sistemos kūrimą, o dabar kai kurios iš jų traukiasi nuo įsipareigojimų vykdymo. Tai yra neteisinga ir negarbinga kitų regiono savivaldybių atžvilgiu.
Klaipėdos miesto savivaldybė yra pagrindinė šios bendrovės akcininkė ir sistemingai analizuoja KRATC veiklą, kontroliuoja jos ekonominius rodiklius dalyvaudama bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos posėdžiuose. Deja, kitų regiono savivaldybių atstovai į stebėtojų tarybos posėdžius dažniausiai neatvyksta. Galbūt tai yra pagrindinė priežastis, kodėl savivaldybių politikai mažai žino apie pokyčius regioninėje atliekų tvarkymo sistemoje. Nes vertinant pagal rezultatus, KRATC yra vienintelė bendrovė šalyje, kuri įvykdė visas Lietuvos įstatymuose numatytas atliekų tvarkymo užduotis 2013 metams. Visos Klaipėdos regiono savivaldybės gali būti ramios, kad nesusilauks Vyriausybės ar Europos Sąjungos sankcijų už netinkamą atliekų tvarkymą. Tačiau vietoj to, kad padėkoti bendrovei už gerą darbą ir, kaip buvo sutarta, atlyginti jai šios sistemos sukūrimo bei išlaikymo kaštus, Palangos miesto ir Kretingos savivaldybės išsisukinėja, rezga intrigas prieš savo bendrovę ir švaisto mokesčių mokėtojų pinigus teismams.
Nereikia pamiršti esmės: KRATC yra ne privati bendrovė, o mūsų bendra įmonė, įkurta regiono atliekų tvarkymui. Ji nesiekia kurios nors vienos savivaldybės naudos. Manau, kad į teismą nuėjusios savivaldybės padarė klaidą. Jos neieško išeities, o tik tempia laiką ir slepiasi nuo nepopuliarių sprendimų. Tačiau vėliau ar anksčiau tuos sprendimus priimti reikės. Tik kuo vėliau – tuo bus didesnis šokas gyventojams išvydus, kaip išaugo mokestis už atliekas“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



www.krac.lt 2013-08-30 13:46 (ertqwę / IP: 195.182.88.82)
Matosi kad straipsnis uzsakomasis KRACAS pinigu turi. Vien KRACO vadovu alyginimai po 8000 tukstancius. O meras teisingai daro kad nepasiduoda.

Propoganda 2013-08-30 11:22 (IP: 86.100.150.167)
Iš KRATCo propogandos aišku, kad jie nori didesnių mokesčių.

proto užtemimo pokštai..ne daugiau!.. 2013-08-30 10:40 (.l / IP: 86.100.60.112)
Makaliūzas! ir tiek! -Būtų gerai, kad vieni kitiems nurautų plaukus, tada būtų aiškiau, negu iš šio straipsnio...Aišku viena, kad milžiniškus, nebepakeliamus , užaukštintus mokesčius mokės gyventojai ir tai niekam neįdomu!..

Taip pat skaitykite

Palangos turizmo informacijos centras kviečia naudingai ir įdomiai praleisti Pasaulinę turizmo dieną. Šia proga rugsėjo 27-28 dienomis kurorte vyks nemažai renginių, ir visi jie - nemokami.    


Užvakar į Palangos miesto savivaldybės Tarybos salę susirinkusiems miesto atstovams (daugiausiai buvo seniūnaičių) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas Arūnas Liubinavičius pristatė projektą „Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“.


Vasarą vykusiuose UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ (KRATC) valdybos  posėdžiuose priimti sprendimai padidinti vadinamąjį atliekų priėmimo į sąvartyną „vartų mokestį“ regiono savivaldybėms ne tik sukėlė didelę audrą – iki nepatenkintųjų tokiu sprendimu, apie kurio galimybę žinota dar nuo 2010-ųjų, kreipimosi į teismus, bet ir parodė, kad...


Šią žiemą palangiškiai šildysis 8 proc. pigiau  1

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 09 30 | Rubrika: Miestas

Artėjantis šildymo sezonas Palangos gyventojams bus pigesnis, nei praėjusi žiema – palyginti su buvusiu sezonu, šildymas kurorte pigs apie 8 procentus. Tai lemia sumažėjusi dujų kaina: šiemet spalio mėnesį kilovatvalandė kainuos 29,42 cento su PVM, tuo pačiu laikotarpiu 2012 metais – 31,65 cento su PVM. Įkainio skirtumas – daugiau nei 2 centai.


Nepakankamai išvystyti turistiniai maršrutai, saugumo klausimas keliaujant dviračiais, brangi ir nekomfortiška kelionė tarpmiestiniu visuomeniniu transportu – tai tik kelios problemos, su kuriomis susiduria po Klaipėdos regioną keliaujantys turistai ir regiono gyventojai. Klaipėdos regiono transporto sistemos problemas 2011 m. balandžio mėn. nusprendė...


Laikraštyje „Palangos tiltas“ 2013 08 22 publikuotas tekstas „Klaipėdiškiai šildysis gerokai pigiau... ir palangiškių sąskaita?“ klaidina visuomenę. Šiame straipsnyje bandoma tendencingai formuoti nuomonę, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras neteisingai apskaičiavo „vartų mokesčio“ didėjimą, bendrovės...


Jeigu teismas nepanaikins UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ (KRATC) sprendimo jau nuo rugsėjo 1 d. padidinti Palangai atliekų priėmimo „vartų mokestį“ nuo 55 iki 79,87 litų, o nuo kitų metų – iki 125,57 Lt, kurorto gyventojams teks gerokai patuštinti savo pinigines – už šiukšlių tvarkymą už paskutinį šių metų...


Startuoja nauja palangos miesto laikraščio "Palangos tiltas" rubrika: Skundų dėžutė.


Praėjęs šeštadienis buvo ypatingai dosnus Palangos turizmo informacijos centrui. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos tradiciškai apdovanojo šių metų turizmo projektus Lietuvoje, o Palangos turizmo informacijos centras už nuveiktus darbus gavo nominaciją kaip sėkmingiausiai 2010 metais dirbęs turizmo informacijos centras. Apdovanojimus taip pat gavo „Palangos linas“...


Palangos turizmo informacijos centras pagaliau taip pat sulaukė geresnių darbo sąlygų. Pagal ES vykdomą projektą „Palangos Turizmo informacijos centro infrastruktūros plėtra“ buvo padidintos turizmo informacijos centro patalpos ir padarytas remontas. „Anksčiau dirbdavome 40 kvadratinių metrų patalpose ir vietos buvo labai mažai, ypač vasaros metu, kuomet į centrą sugužėdavo daug turistų....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius