Palangos senajai gimnazijai šiek tiek daugiau nei metus vadovaujantis Leonas Šidlauskas pripažino, jog nuo pirmų vadovavimo dienų ėmėsi būtiniausių darbų, rezultatai jau matomi.

Palangos senajai gimnazijai šiek tiek daugiau nei metus vadovaujantis Leonas Šidlauskas pripažino, jog nuo pirmų vadovavimo dienų ėmėsi būtiniausių darbų, rezultatai jau matomi.

Dėmesio centre atsidurianti Senoji gimnazija jo ir neturi stokoti

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 03 02

Kai kalbama apie jaunuomenės mokslo pasiekimus, didžiausias dėmesys krypsta į Palangos senąją gimnaziją. Metus jai vadovaujantis direktorius Leonas Šidlauskas tikina, jog kitaip ir būti negali. Gimnazija yra vienintelė Palangoje ir privalo būti dėmesio centre.„Man, kaip ir kiekvienam mokyklos vadovui yra svarbu, kad mokyklos idėjas, įžvalgas, pokyčius palaikytų mokiniai, jų tėvai, mokytojai ir Savivaldybės vadovai ir tokį naujų idėjų, pokyčių palaikymą, manau, kad turiu, todėl ir rezultatas jau yra matomas. Iš to atsiranda ir gražūs pastebėjimai, ir kritika, kurios niekada neišvengsi“, – sakė gimnazijos direktorius, po pirmosios savo ataskaitos paskutiniajame Tarybos posėdyje sulaukęs šiek tiek kritikos.
– Naujas vadovas, ne paslaptis, dažnai suteikia peno apkalboms, neva kėdę tikrai kas nors padėjo gauti, o ėmus vadovauti, daugelis darbuotojų nebūna linkę mielai priimti permainas. Paskutinio posėdžio metu buvo užsiminta, kad neva kyla problemų tarp jūsų ir profsąjungos atstovų. Kaip su tuo tvarkotės?
– Na, matote, kažką padaryti nieko nedarant yra neįmanoma. Atsinaujinimą, kad ir kokių kilnių tikslų būtų siekiama,visada lydi priešprieša. Ir dėl paprastos priežasties – visada yra ir bus darbuotojų, kuriems ir taip yra gerai, todėl net kalbos apie savo pasikeitimus jiems kelia didžiulį nerimą. Toks mokytojų nerimas, pasikeitus direktoriui,man yra suprantamas ir jautriai įsiklausau į pastebėjimus, nuomones. Šiandien gimnazijoje atsiranda daug naujovių.Vieniemstokia sparta atveria galimybes, kitiems atsiranda vadovybės pastebėjimai ir klausimai ar patarimai. Visko būna.Bet viskas susideda į savo vietas, kai mokyklos ugdymo kultūroje įsivyrauja nuostata, jog svarbiausias asmuo mokykloje yra mokinys, tuomet atsiranda darbo ramybė. Tokie kultūriniai pasikeitimaipastebiminegreitai, bet, galvoju, kad esame gerame kelyje. Profesinė sąjunga yra darbuotojų organizacija ir gina labiausiai pažeidžiamų žmonių teises. Kai visi prisidedame prie savo darbovietės klestėjimo ir labiausiai pažeidžiamiems yra geriau. Jis yra ramus, tuomet ir visai kitaip atrodo rezultatas.
– Pastaruoju metu Senojoje gimnazijoje įvyko ir reikšmingų, gerų pokyčių, pavyzdžiui, įrengėte biotechnologijų laboratoriją, vis kitaip stengiatės papildyti inventorių. Kaip viską, ko reikia, gebate įpirkti, iš kokių lėšų?
– Iš gimnazijos biudžeto savų lėšų. Reikėjo labai greitai apsispręsti dėl prioritetų, nes aišku, kad viskam pinigų neužteks. Pirmas prioritetas – neatidėliotinas mokymosi aplinkos modernizavimas. Antras prioritetas – ugdymosi pasiūlų plėtra. Mums atrodė, kad tai būtinos aukštos ugdymo(si) kultūros sąlygos. Manau, kad sėkmingai spręsdami savo prioritetinius siekinius, išsprendėme itin svarbią mokytojų krūvių mažėjimo ir su tuo susijusių atlyginimų mažėjimo iššūkius. Nors gimnazijoje nuo rugsėjo pirmosios sumažėjo daug mokinių, per naujų galimybių įvairovę ir kitas aplinkybes mokytojų krūviai beveik nesumažėjo, o kai kam net ir padidėjo. Konsultacijoms ir pasirinkimų įvairovei skyrėme net 54 valandas vietoje buvusių 8 valandų. Papildomos valandos skirtos pasirengti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui, brandos egzaminams. Gimnazijoje atsirado astronomija,astrofizika, biotechnologijos ir kt.
– Ar dar daug ko trūksta mokyklai?
– Daug trūksta dar inventoriaus. Bandome projektuoti, ko trūksta kabinetuose, norime, kad būtų užrašams skirti stendai. Labai norime atnaujinti fizikos kabinetą. Ir tą daryti reikia nedelsiant, nelaukiant, kol renovacija prasidės. Nuo direktoriaus nepriklauso, kada bus pradėta renovacija, bet mes galime pagerinti ugdymo procesą, ugdymo aplinką tomis galimybėmis, kurios mūsų rankose. Savivaldybė skyrė lėšų atnaujinti informatikos kabinetą. Iki tol turėjome du informatikos kabinetus, kuriuose buvo po 12 kompiuterių. O kadangi klasėje yra po 15-16 ir net daugiau mokinių, vadinasi, prie kompiuterių sėdėjo po du mokinius, nors higienos reikalavimai tai draudžia.
Žvelgiant į reitingus matome, kokie prasti mūsų mokinių informatikos pasiekimai. Tad ką mes padarėme? Sujungėme dvi klases į vieną, visiems skirta po vieną darbo vietą. Dar reikia labai naujų kompiuterių, tuomet būtų puikios sąlygos mokiniams.
Savivaldybės sprendimai yra labai reikšmingi: visos mokyklos renovuotos, darželiuose yra vietų, darželiai taip pat renovuoti, neformaliojo švietimo įstaigos, švietimo pagalbos tarnybos yra.
Ką pastebėjau: jeigu turi idėjų, būsi išklausytas. Šiuo požiūriu tai – labai dėkinga situacija.
– Iš kur semiatės idėjų?
– Esu dėkingas už tai, jog man gyvenime buvo suteikta galimybė nemažai aplankyti šalių ir susipažinti su jų mokyklų sistema. Buvau gerai susipažinęs su Švedijos, Danijos mokyklų sistema. Šiek tiek žinau Italijos, Vokietijos mokyklas, puikiai žinau jų galvos skausmus. Šiose šalyse pastebėjau aukštą mokytojų motyvaciją, nuolatinę savianalizę ir didžiulę atsakomybę, rūpestį savo reputacija.
Mes, iš tiesų, stengiamės daryti tą patį. Pastebėjau, jog kai mokyklos aplinka yra apleista, tai ir mokinių motyvacija yra ganėtinai menka. Norint sudominti, būtina eiti su gyvenimu į priekį, galvoti apie nuolatinį atsinaujinimą ir ieškoti, kaip paskatinti mokinį susidomėti, siekti geresnių rezultatų.
Man buvo kiek keista ir netikėta tai, kad Senojoje gimnazijoje dirba labai aukštos kvalifikacijos mokytojai, du mokytojai net yra pripažinti geriausiais Lietuvos mokytojais, bet bendras vertinimas buvo ne itin malonus... Tad ir pradėjome galvoti, kaip sukurti tokią aplinką, kurioje būtų patogu, jauku tiek mokytojams, tiek ir mokiniams.
– Kaip reagavote į pašaipų pastebėjimą Tarybos posėdžio metu dėl sutvarkytų gimnazijos tualetų?
– Iš tokių pasišaipymų galima sužinoti, kuris Tarybos narys neplauna rankų, pasinaudojęs tualetu. Mes gimnazijoje pernai pasirūpinome, kad nuo šiol mokiniai ir mokytojai nepatirs nepatogumų dėl savo prigimtinių reikmių. Visuose 12 tam skirtų patalpų bus tualetinio popieriaus, skysto muilo rankoms nusiplauti ir popierinių rankšluosčių. Per metus visa tai mokyklai kainuos per 2 tūkstančius eurų. Dėl šių išlaidų nesigailime ir nemanau, kad čia kažkas yra juokinga.
– Ar jūsų neįžeidžia tam tikri komentarai dėl jūsų vykdomos veiklos?
– Matote, reikia suprasti, jog tai yra politiniai vertinimai, kur gerai gali tapti blogai, kad kitas žmogus gali turėti kitą nuomonę. Kaip ir kiekvienam, man svarbu įsiklausyti ir žinoti, kada nekreipti dėmesio. Jei turi idėjų, turi pritariančių idėjoms – mokykloje turi ką veikti. Žmogaus protas – ribotas, tačiau jo kvailumas – beribis ir dėl to įsižeisti neverta.
– Kaip vertinate gimnazijos mokinius, jie aktyvūs?
– Tai, kad jaunieji palangiškiai yra aktyvūs, nuo seno žinoma. Tai – labai gerai. Palangiškiai visgi gyvena kiek kitokiu gyvenimo ritmu, vasarą čia atvyksta įvairiausių išsilavinimų žmonių, su kuriais jie turi galimybę pabendrauti. Tai labai keičia pasaulėžiūrą, jų požiūrį į gyvenimą.
– Kai kurie palangiškiai visgi pasirenka mokyklas kituose artimiausiuose miestuose, ką pasakytumėte tokiems mokiniams ir jų tėvams, ar verta jiems važinėti?
– Taip. Žinome, kad būrelis palangiškių mokinių važiuoja mokytis į Klaipėdos mokyklas, todėl vienas iš direktoriaus siekinių – kiek galima greičiau sudaryti Palangos gimnazijoje tokias sąlygas, kad važiuoti mokytis į Klaipėdą neapsimokėtų. Manau, kad neapsimoka jau dabar, nes jau šiandien dėl biologijos, lietuvių kalbos, užsienio kalbų, ekonomikos, geografijos važiuoti į Klaipėdą neverta. Turime Palangoje aukščiausios klasės mokytojų, sugebančių pasiekti išskirtinių rezultatų. Dar nesame pakankamai turtingi, bet tikrai žinome ką darome, ką reikia keisti ar puoselėti.
Pernai net trys lietuvių kalbos mokytojos Jūratės Galinauskienės mokiniai – Viktorija Jakubauskaitė, Kazimieras Vanagas, KsenijaOstroverch – tapo respublikinio filologų konkurso prizininkais, ekonomikos mokytojos Rasos Abelkienės mokinys Leonas Janušas ekonomikos olimpiadoje užėmė aukštą IV vietą, mokytojo Nerijaus Vaišvilo mokinys Adomas Gudaitis užėmė III vietą respublikinėje geografijos olimpiadoje. Respublikiniame anglų kalbos konkurse mokytojos Aušrinės Janušienės mokinė Beatričė Karpovič užėmė II vietą.
Šiandien vien būti pakviestam į respublikinę olimpiadą ir patekti tarp 30 geriausių Lietuvos mokinių yra aukštas pasiekimas, o tapti prizininku ar būti pirmo dešimtuko sąraše tarp gausybės licėjų, KTU ar Jėzuitų gimnazijų mokinių reiškia, kad už tokį mūsų mokinį geresnių visoje Lietuvoje yra vienetai arba apskritai nėra. Beje, šiandien net 3 gimnazijos biologai pakviesti į respublikinį olimpiados turą ir tokio skaičiaus jau daug metų nėra buvę.
– Direktoriau, kaip vertinate dabartinę šalies švietimo sistemą, dėl jos nuolat kyla įvairiausių diskusijų?
–Ką pernai skandavo Vilniaus gatvėse protestuojantys mokytojai? Skandavo „reformų, reformų“. To nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nebuvo. Nebuvo ir to, kad valstybės švietimo vadovai taptų visuomenės pajuokos objektu.Tokios situacijos išderina visą viešąjį administravimą, todėl po ilgesnės pertraukos imtis reformųlabai nepaprasta. Linkėčiau naujajai švietimo ir mokslo ministrei sėkmės ir stiprybės.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Romas 2017-03-05 18:20 (IP: 78.56.210.173)
Atsimenu, kaip tampėme plytas jos statybai. Tai buvo mūsų paskutiniai mokslo metai mūsų senojoje mokyklėlėje, Vasario 16 gatvėje. Viskas pasikeitė - dabar nebeatpažįstu tos man mielos gimtosios Palangos.

Būdami vienuoliktokai, nešiojome plytas jos satatybai. Tada mokė 2017-03-05 18:11 (IP: 78.56.210.173)

Taip pat skaitykite

Senoji gimnazija neranda specialiojo socialinio pedagogo

"Palangos tilto" informacija, 2019 09 05 | Rubrika: Miestas

Palangos senoji gimnazija skelbia atranką socialinio specialiojo pedagogo pareigoms užimti. Darbo sutarties rūšis – neterminuota, darbo laiko trukmė - 36 val. per savaitę, darbo apimtis -1 etatas. 


Į iškilmingą atestatų įteikimo šventę Palangos senojoje gimnazijoje rinkosi 79-oji abiturientų laida. Šiemet gimnaziją baigė net 15 šimtukininkų. Gabiausieji moksleiviai aukščiausius rezultatus pelnė net iš kelių dalykų. Palangos senosios gimnazijos abiturientams Mantui Birškui ir Dianai Macaitytei įteikti atestatai su pagyrimu.


Gruodžio mėnesį žurnalas „Reitingai“ jau šeštą kartą pristatė dalykinį gimnazijų reitingą. Šiame sąraše aukštose pozicijose yra ir Palangos senoji gimnazija. Pagal brandos egzaminų rezultatus Palangos miesto savivaldybė yra ypatingai aukštoje – ketvirtoje vietoje – tarp šešiasdešimties Lietuvos savivaldybių.


Palangos senoji gimnazija garsėja ne tik aukštais, dažnai nenusileidžiančiais ir geriausių šalies mokyklų mokinių pasiekimais ir mokinius ruošiančiais kvalifikuotais mokytojais. Gimnaziją baigė garsūs ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje žmonės. Tai, kad mokykla suteikia visas sąlygas mokiniams visapusiškai kaupti savo žinių bagažus, galima suprasti...


Kai kalbama apie jaunuomenės mokslo pasiekimus, didžiausias dėmesys krypsta į Palangos senąją gimnaziją. Metus jai vadovaujantis direktorius Leonas Šidlauskas tikina, jog kitaip ir būti negali. Gimnazija yra vienintelė Palangoje ir privalo būti dėmesio centre.„Man, kaip ir kiekvienam mokyklos vadovui yra svarbu, kad mokyklos idėjas, įžvalgas, pokyčius palaikytų mokiniai, jų...


Augdami vaikai susiduria su įvairiausiomis baimėmis. Tėvai jas kartais pastebi, o kartais gali ir praslysti pro akis. Kaip padėti vaikams, kopiant į kitą gyvenimo etapą, kaip atpažinti juose slypintį nerimą, o ir kaip neperžengti ribos beatodairiškai besaugant savo mažąjį, apie tai kalbėjomės su Palangos švietimo pagalbos tarnybos psichologe Vilma Kalniniene.


Praėjusią savaitę paskelbtas 13-tasis savaitraščio „Veidas“ sudarytasis Lietuvos gimnazijų reitingas. Jame vienintelė Palangos gimnazija įsitaisiusi visai neprastoje vietoje – 67-oje. Juolab, kad konkurentų buvo tikrai labai daug – 291. Pernai Senoji gimnazija užėmė 90 vietą, o užpernai – 125.


Balandį Palangos senoji gimnazija sužinojo turinti stiprius tinklininkus – Lietuvos mokyklų tarpzoninėse varžybose mūsų vaikinai, tik pritrūkę patirties, labai permainingose kovose pralaimėję Kauno ir Šiaulių vaikinams 2-3, 2-3, užėmė garbingą III vietą.


Penktadienį Palangos senojoje gimnazijoje iškilmingai įteikti brandos atestatai šimtas penkiasdešimt devyniems šiais metais vidurinį mokslą baigusiems ir egzaminų sesiją išlaikiusiems 74-osios laidos abiturientams. Nuo Kurhauzo iki gimnazijos Spalvinga šventė su lengvu liūdesio prieskoniu – vis dėlto atsisveikinama su gimnazija...


Senoji gimnazija – geriausiųjų šimtuke

„Palangos tilto“ informacija, 2010 08 04 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę savaitraštis „Veidas“ paviešino septintąjį kartą sudarytą visų Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą. Palangos senoji gimnazija pateko tarp šimto geriausiųjų, atsidūrusi 85 vietoje ir penkiomis pozicijomis pagerinusi praėjusių metų reitingą. Lyderio pozicijas šiemet užima Kauno technologijos universiteto gimnazija, išstūmusi pirmos vietos nugalėtoją Vilniaus licėjų....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius