atvykusi Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė

atvykusi Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė

Diana Varnaitė: „Į restoraną Kurhauze mielai ir aš užsukčiau“

Linas JEGELEVIČIUS, 2017 10 19

Šią savaitę, antradienį, į Palangą atvykusi Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė ir ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pasirašė medinės Kurhauzo dalies priėmimo-perdavimo aktą. Palangos miesto simbolis jau po kelerių metų pakvies miesto visuomenę. Pakeliui į Palangą D. Varnaitė atsakė į „Palangos tilto“ klausimus.
– Dar prieš septynerius metus tik svajoti buvo galima, kad visas Kurhauzas taps Palangos miesto savivaldybės nuosavybė. Kokie buvo esminiai miesto savaldybės ir kitų valstybės institucijų žingsniai, kurie atvedė prie Kurhauzo priėmimo-perdavimo savivaldybei akto pasirašymo?
– Kurhauzas – Palangos miesto nekvestionuojamas simbolis, todėl siekis jį atgauti yra logiškas. Gaila, kad jam sudegus, nebuvo imtasi jokių priemonių apsaugoti ir restauruoti sudegusią dalį. Žinia, Kultūros paveldo departamentas (KPD) dėl nepriežiūros inicijavo teisinį ieškinį – per teismą paimti Kurhauzo dalį, priklausiusią bendrasavininkui (Gediminui Jackai ir jo šeimai – aut.). Įstatymas tokią galimybę kaip kraštutinę priemonę mums suteikė.
Mūsų departamentui tai buvo trečia tokiu būdu laimėta byla. Pirmiausia per teismą iš uždarosios akcinės bendrovės „Lukta“ prieš keletą metų perėmėme Kalnaberžės dvarą Kėdainių rajone. Vėliau perėmėme tokiu būdu istorinę Joniškėlio mokyklą Pasvalio rajone. Trečias– Kurhauzas.
– Tačiau perimti jį teisminiu keliu nebuvo paprasta – tam buvo priimtos įstatyminės pataisos. Priminkite apie jas, prašau.
– Įstatymas nuo pat jo priėmimo 2005 metais numatė galimybę į valstybės rankas perimti neprižiūrimus kultūros paveldo objektus. Bet Seimas įvertindamas, kad kultūros paveldo registre esančių pastatų savininkai piktnaudžiauja savo kaip savininkų teisėmis ir taip pat įvertindamas tai, kad perėmimo metu vyksta dėl objekto kiti teisminiai ginčai, kaip taisyklė, dėl jo vertės nustatymo, 2012 metais sugriežtino įstatymo normas.
– Tokios įstatymo pataisos 2012 metais buvo priimtos nebe Palangos miesto savivaldybės mero pastangų, ar gi ne?
– Į tuos dalykus buvo žiūrima kompleksiškai. Seimas sugriežtino įstatymą atsižvelgdamas pirmiausia į bylą dėl Kalnaberžės dvaro paėmimo ir, žinoma, Kurhauzo. Svarbi buvo ir šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitė įstatyminė iniciatyva sugriežtinti įstatymą ne tik neprižiūrimų kultūros paveldo objektų paėmimo požiūriu, bet ir juridinių asmenų griežtesnio baudimo nesilaikant kultūros paveldo įstatymo. Kalnaberžės atveju tai buvo itin aktualu, nes tuometinis įstatymas nenumatė galimybės tuomet už nepriežiūrą bausti juridinį asmenį.
– Ar buvo rizika prašyti teismo Kurhauzą perduoti į valstybės rankas? Žinia, kad teismų sprendimai neretai yra nenuspėjami...
– Mes tiesiog neturėjome kitos išeities – tai buvo kraštutinė priemonė.
– Bet, sutikite, teisminės praktikos neprižiūrimų kultūros paveldo objektų paėmimo bylose buvo minimaliai. Priminsiu, kad Palangos miesto apylinkės teismas buvo atmetęs savivaldybės ir KPD ieškinį dėl Kurhauzo bendrasavininkui priklausančios dalies paėmimo...
– Išties, toks paėmimas – ne kasdienis reiškinys. Vis tik, laimėtos visos trys bylos, nors, tiesa, Palangos apylinkės teismas mūsų argumentų neišgirdo. Prieš keletą metų pagal sugriežtintos atsakomybės įstatymą mes svarstėme perimti ir Lentvario dvarą. Tik atsiradus naujam savininkui Ugniui Kiguoliui, kuris nupirko dvarą iš verslininko Laimučio Pinkevičiaus, ten reikalai susitvarkė. Man sunku ir neetiška komentuoti, kodėl Palangos teimas priėmė mums nepalankų sprendimą. Džiaugiuosi, kad valstybės interesas nugalėjo.
– Kiek KPD skyrė lėšų Kurhauzo medinės dalies atstatymui?
– Šiuo metu yra skirtos lėšos projektavimo darbams, tiksliau jų pirmajam etapui. Mes skyrėme 11 tūkstančių eurų, savivaldybė –10 tūkstančių eurų. Artimiausiu metu parengsime pirmojo etapo tvarkybos darbų projektą. Į jį įeis išlikusių fragmentų, tai yra pamatų konservavimas ir apsaugojimas. Netrukus prasidės projektavimo darbai ir antrojo etapo, tai yra pačios Kurhauzo medinės dalies restauravimas ir atkūrimas. Kai su meru šiandien pasirašysime Kurhauzo perdavimo-perėmimo aktą (su D. Varnaite kalbėjomės antradienį jai važiuojant į Palangą – aut.), aptarsime ir šiuos klausimus. Tuomet bus aišku, kiek reikės lėšų ir antrajam etapui. Kultūros paveldo departamentas jau yra gavęs Palangos miesto savivaldybės paraišką 2018 metais pradėti tvarkybos darbus – Palanga prašo ??? eurų. Iki spalio pabaigos bus paraiškos nagrinėjamos, o lapkritį paskelbsime, kokioms paraiškoms skirtas finansavimas.
– Tai bus sprendžiama konkursiniu būdu?
– Taip. Bet man sunku įsivaizduoti, kad ekspertai nepritartų Kurhauzo tvarkybai. Kultūros ministro įsakymu numatyta, kad per kalendorinius metus vieno kultūros paveldo objekto tvarkybai galime skirti iki 150 tūkstančių eurų. Vadinasi, ir Kurhauzui negalėsime daugiau skirti.
– Ką jūs regite atstatytoje Kurhauzo dalyje? Kokiai paskirčiai ji galėtų tarnauti?
– Dabar yra paplitęs toks naujas terminas – įveiklinimas. Ji turi būti tokia, kad būtų labai gyva ir atvira miesto visuomenei. Be abejonės, dėl savo istorinės ir kultūrinės vertės pastatas, manau, bus naudojamas kultūriniams poreikiams tenkinti.
– Jūs nematote prabangaus, autentiškumu pagrįsto restorano atstatytoje dalyje?
– Kodėl gi ne? Juolab, kad anksčiau jis veikė ten. Mes vis dar linkę suvokti autentiškumą gan siauriai, medžiagiškumo prasme. Bet autentiškumas yra ne vien pastato pradinių sienų, grindų ar lubų išlaikymas arhitektūrine prasme, bet ir buvusių veikų autentiškas atgaivinimas. Jų atgavinimas – galbūt ir restorano – tokio, koks jis kažkuomet čia veikė – yra vienas iš atstatyto viso Kurhauzo sėkmės garantų. Mano nuomone, reikia siekti, kad Kurhauzas būtų kuo labiau autentiškas.
– Į tokį Tiškevičių dvasia persmelktą restoraną Kurhauze turbūt ir jūs mielai užsuktumėte?
– (Juokiasi). Aš Palangoje pirmiausia mėgaujuosi gamta. Bet, žinoma, viena ar kita proga, užsukčiau ir į tokį atgaivintą restoraną.
– Nors konkrečių pavardžių neminite, bet, objektyviai svarstant, turbūt miesto meras Šarūnas Vaitkus nusipelno daugiausiai pagyrimo, kad visas Kurhauzas bus Palangos miesto?
– Vienareikšmiškai taip. Palangos miesto savivaldybė ir meras yra išskirtiniai net šalies mastu. Ir meras Šarūnas Vaitkus, ir savivaldybės administracijos vadovai labai kruopščiai pasirengdavo visiems posėdžams – Vyriausybėje ar mūsų departamente, rodė daug energijos. Kai kurioms paraiškoms pateikti Palangos miesto savivaldybė turėjo labai mažai laiko, bet visuomet spėdavo pateikti jas laiku ir gerai parengtas. Ta prasme, Palanga – pavyzdys visoms šalies savivaldybėms. Jeigu jos rodytų tokį požiūrį, gyventumėme kur kas gražesnėje Lietuvoje.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



juokdariai tie patys, tik juokai lekstesni 2017-10-23 11:55 (IP: 78.60.62.146)
ponas jegelelavicius, kaip jau iprasta, niekaip nenustygsta ilisti ponui merui i kokia tik jiems dviems zinoma vietele.. :):) na to iprocio neatsisako ir kiti sio proklamacinio pobudzio rastvedziai.. "bet, objektyviai svarstant, turbūt miesto meras Šarūnas Vaitkus nusipelno daugiausiai pagyrimo,"..."pataisos 2012 metais buvo priimtos nebe Palangos miesto savivaldybės mero pastangų, ar gi ne?".. kas tai??? tai vadinama zurnalistika??? tai yra geda!!! net nerastingas zmogus supranta, kaip begediskai yra brukamas vieno politiko ar jo klano imidzas.. as nesakau, kad nereikia pagirti uz gerus darbus.. taip reikia, tik ne tokiais akivaizdziais brukalais.. :))) klausimai turi buti formuojami neutraliai ir tema nagrinejama is visu pusiu.. o dabar mazdaug, varnaite, ei varnaite, na pagirk musu pona... varnaite, klausyk, pagirk musu pona, sakau.. :))) juokas per asaras..

Taip pat skaitykite

Iš gyvenimo pasitraukė žinomas Palangos šefas

"Palangos tilto" informacija, 2019 10 26 | Rubrika: Miestas

Vakar, spalio 25-ąją, iš gyvenimo pasitraukė žinomas Palangos kurorto šefas, restorano „Barbarosa“ vadovas Mykolas Paleckis. Gastronomijos meistras pernai su savo komanda išsikėlė iš viešbučio „Kerpė“ – PT šaltinio teigimu, dėl padidintos nuomos – į restoraną „RIVASTAR.“ Vakar „Barbarosos“...


Atgaivina unikalų spektaklį „Amerika Palangoje“

"Palangos tilto" informacija, 2019 08 09 | Rubrika: Kultūra

Palangos kultūros ir jaunimo centro „Grubusis" teatras, vadovaujamas Virginijaus Milinio, po 10 metų pertraukos atgaivina unikalų spektaklį „Amerika Palangoje". Norėdami paminėti Juozo Vilkutaičio Keturakio spektaklio ir 150 – tąjį V. Keturakio gimtadienį, „Grubiojo" teatro aktoriai rugpjūčio 14, 15 dienomis Palangos kurhauze parodys vaidinimą...


Šeštadienį Palangos miesto garbės pilietės regalijos įteiktos Lenkijos mokslininkei, europinės reikšmės kultūros istorikei, Palangos miesto tyrinėtojai, profesorei, habilituotai daktarei Malgožatai Omilanovskai (Małgorzata Omilanowska). Iškilmingoje ceremonijoje, vykusioje Palangos kurhauze, dalyvavo daug garbių svečių.


Vilos „Anapilis“, kurioje įsikūręs Palangos kurorto muziejus, aplinka jau sutvarkyta. Pernai panašiu laiku prasidėjusių darbų rezultatus jau įvertino ir miesto gyventojai bei svečiai, kurie mielai vaikšto po sukurtą parkelį.


Šią savaitę, antradienį, į Palangą atvykusi Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė ir ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pasirašė medinės Kurhauzo dalies priėmimo-perdavimo aktą. Palangos miesto simbolis jau po kelerių metų pakvies miesto visuomenę. Pakeliui į Palangą D. Varnaitė atsakė į „Palangos tilto“...


Artėjant bene gražiausioms metų šventėms daugelis planuoja, kaip, su kuo ir kur jas švęsti. Daugelis sutinka, kad Kalėdos – šeimos šventė, pasitinkama namuose su artimaisiais, o štai Naujųjų sutiktuvėms ne vienas linkęs pasirinkti barą, restoraną ar kavinę. „Palangos tiltas“ pasidomėjo, kaip pastarieji ruošiasi paskutiniam...


1967 metų spalio mėnesį galingas uraganas nusiaubė Palangą. Iš jūros tilto beliko styrantys poliai, bangos švariausiai nulaižė „Pajūrio restoraną“, gelbėjimo stotį. Botanikos parke, miškinguose miesto kvartaluose bei Palangos ir Šventosios girininkijų miškuose priguldė tūkstančius kubometrų brandžios medienos.


Antradienį „Palangos tilto“ redakcijoje į tradicinį kavarytį susirinkę mūsų skaitytojai mėgavosi ne kava, o tikra iš tolimosios Kinijos parvežta arbata. Prie puodelio arbatos apie šią egzotišką šalį pasakojo jau 18 metų Lietuvoje gyvenantis ir antri metai kaimyninėje Kretingoje kiniškų patiekalų restoraną turintis Tian Jianzhang ir pernai rudenį...


Jau nuo lapkričio 1-osios Lietuvos – ir Palangos – viešojo maitinimo įstaigos bus pradėtos vertinti balais. Taip siekiama padėti vartotojams lengviau apsispręsti, į kurią kavinę, restoraną ar barą užsukti – kuo aukštesnis įvertinimas, tuo ten saugesnė aplinka, kokybiškesnis maistas. Apie šią naujovę kalbėta ketvirtadienį viešbutyje...


Baigdami spausdinti kurhauzo padegimo bylos medžiagą, kviečiame mūsų skaitytojus pasidalinti savo nuomone, kam kurhauzo padegimas galėjo būti naudingiausias? Ar tikite, kad jau kitais metais, kaip viliasi savivaldybė, bus pradėta kurhauzo restauracija? Kas kaltas dėl kurhauzo atstatymo darbų vilkinimo? Kas turėtų būti kurhauze jį atkūrus?


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius