Didelis pajūrio, ir ypač Palangos, draugas – Algirdas Butkevičius

Lietuvos pajūris turi daug draugų, o vienas jų neabejotinai yra Algirdas Butkevičius, buvęs šalies ministras pirmininkas ir Lietuvos Socialdemokratų partijos vedlys, dabar – Seimo narys. Nors Klaipėda už Palangą dešimteriopai didesnė ir šalies biudžetą papildo šimteriopai daugiau, būtent Palanga, A. Butkevičiui esant premjerui, sulaukė jo išskirtinio dėmesio pajūryje. „Pagrindinis ir svarbiausias dalykas – savivaldybė turi parengti projektus ir sugebėti juos apginti, pagrįsti. Tada turės ir politinį palaikymą,“ – žurnalui „Lietuvos pajūris“ kukliai sakė A. Butkevičius.
– Ar Lietuvos pajūrį mylite labiau nei kitus šalies regionus? Kodėl?
– Tikrai labai myliu Lietuvos pajūrį. Jau daug metų turime tradiciją bent vieną vasaros savaitę su šeima praleisti Palangoje. Važiuodavome su vaikais, dabar atsivežame ir anūkus. Smagu paatostogauti ir svečiose šalyse, bet Palangai, Baltijos jūrai visada jaučiu nostalgiją. Apsilankome ne tik vasarą, neretai ir ilgąjį savaitgalį čia atvažiuojame, nes Palanga graži visais metų laikais. Man smagu matyti, kaip miestas keičiasi, puošiasi, gražėja.
– Gavusi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sutikimą Klaipėdoje statyti suskystintų dujų terminalą ir išdujinimo laivą, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vyriausybė Klaipėdai davė nemažai pažadų, kurių, kaip man sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, visų ir netęsėjo. Kokias jūsų pirmtako klaidas jums teko taisyti? Kokiems Klaipėdos ir viso pajūrio infrastruktūros projektams jūs, kaip tuometis ministras pirmininkas, 2012-2016 metais teikėte ypatingą dėmesį?
Buvusios vyriausybės suplanuotą suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą žingsnis po žingsnio teko įgyvendinti mano vadovaujamai vyriausybei. Reikėjo atlikti didžiulį darbą iki 2014 m. spalio 27 d., kuomet laivas „Independance“ atplaukė į Klaipėdos uostą. Žinoma, kaip ministrui pirmininkui teko prisidėti ir prie Klaipėdos miesto problemų sprendimo. 2016 metais vyriausybė skyrė lėšų Klaipėdos miesto baseino statybai. 2015 metais rekonstruotas Klaipėdos dramos teatras. Skyrėme papildomą finansinę paramą Klaipėdos gatvių, sankryžų rekonstrukcijai ir kitiems projektams.
– Ką pasakytumėte tiems, kurie teigia, kad savivaldybei gauti lėšų, ypač iš valstybės investicijų programos, reikalingas politinis palaikymas Vilniuje, Vyriausybėje?
– Pagrindinis ir svarbiausias dalykas – savivaldybė turi parengti projektus ir sugebėti juos apginti, pagrįsti. Tada turės ir politinį palaikymą.
– Jūsų geranoriškumas Palangai, kurios meras yra konservatorius Šarūnas Vaitkus, matyt, geriausias pavyzdys, kad jums politinė afiliacija nebuvo svarbi? Palanga baigė statyti Koncertų salę bei aplinkkelį jums esant Vyriausybės vadovu, tiesa?
– Aš buvau visos Lietuvos ministras pirmininkas, toks ir yra atsakymas į šį klausimą. Mano sprendimams visiškai neturėjo įtakos mero priklausomybė opozicinei partijai, nes prioritetas buvo visos Lietuvos interesai. Tik taip suprantu Vyriausybės vadovo darbą, nors, tiesą sakant, anksčiau esu matęs tikrai priešingų pavyzdžių.
Palangos koncertų salė – per trumpiausią laiką Lietuvoje pastatytas tokios vertės objektas. Labai gerai prisimenu šios statybos istoriją, nes ji išties neeilinė.
2013 metų pradžioje su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi susitikome mano kabinete Vyriausybėje. Jis atsivežė Koncertų salės projektą, kalbėjo, kad labai norėtų per keletą metų, iki 2018-ųjų pabaigos, pastatyti Palangoje šį taip miestui reikalingą objektą.
Pateikiau ambicingą, bet kartu ir gana rizikingą pasiūlymą – gauti dalinį finansavimą iš Europos Sąjungos biudžeto, nes tokia galimybė kaip tik atsirado, vienai įstaigai atsisakius įgyvendinti projektą ir grąžinus 10 mln. litų. Iškėliau sąlygą – sutartį su statybos organizacija pasirašyti iki 2013 metų pabaigos, o iki 2015-ųjų pabaigos objektą jau pastatyti. Nespėję iki nustatyto termino, būtume netekę Europos Sąjungos paramos, o 10 mln. litų savivaldybė būtų turėjusi grąžinti iš savo biudžeto, nes naujojoje 2014 – 2020 metų finansinėje perspektyvoje Europos Sąjunga nebebuvo numačiusi skirti lėšų kultūros objektų statybai.
-Buvo tikrai nemaža rizika ryžtis pastatyti tokios vertės objektą per tokį trumpą laiką. Meras Šarūnas Vaitkus ryžosi surizikuoti. Kol vyko statybos, buvau dažnas svečias Palangoje – abu su meru lankėmės statybvietėje, stebėjome, kaip vyksta darbai.
Rizika pasiteisino, projektas buvo sėkmingai įgyvendintas per mažiau nei dvejus metus – 2015 metų gruodžio 12 dieną Palangoje iškilmingai atidaryta naujoji moderni Koncertų salė.
2015 metų gegužę užbaigtas dar vienas ambicingas projektas – atidarytas Palangos aplinkkelis, įgyvendinus pirmąjį Lietuvoje viešosios ir privačios partnerystės projektą. Taikydami šį modelį, koja kojon žengia valstybė ir privatus verslas.
Įgyvendinant tokius projektus pasiekiamas geriausias kainos ir kokybės santykis, projektas įgyvendinamas per maksimaliai trumpą laiką. 2013 metais pasirašius viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartį, jau 2015 metų gegužę oficialiai atidarytas Palangos aplinkkelis, išsprendęs automobilių srautų problemą, pagerinęs eismo sąlygas. Šio projekto įgyvendinimu džiaugiasi ir Palangos gyventojai, ir atvykstantieji į kurortą.
Dirbdamas ministru pirmininku prisidėjau ir prie kitų projektų įgyvendinimo Palangoje. 2016 metais buvo duotas startas Palangos miesto baseino statybai – paskirtos lėšos projektavimo ir statybos darbų pradžiai. Dabar palangiškiai ir miesto svečiai jau turi naują baseiną.
Mano vadovaujama vyriausybė skyrė lėšų Kurhauzo pastato rekonstrukcijai, naujojo kempingo statybai, kurorto gatvių asfaltavimui ir modernizavimui.
– Ar galėtumėte prisiminti, kas buvo sunkiausia, vystant šiuos du infrastruktūros projektus Palangoje?
– Kažkokių ypatingų sunkumų ar trukdžių neiškilo. Tiesiog reikėjo labai įtemptai viską stebėti, kad viskas vyktų gerai, kokybiškai, sklandžiai ir, svarbiausia, laiku. Nes laiko turėjom nedaug, vėluoti nebuvo galima, tad negalima buvo ir atsipalaiduoti. Tai buvo iššūkiai, bet įdomūs.
– Iki naujųjų Seimo rinkimų liko mažiau nei metai. Ar sieksite būti Seimo nariu? Su kokia vėliava?
– Planuoju dalyvauti Seimo rinkimuose. Daug dirbu savo apygardoje Vilkaviškyje. Iš įvairių politinių jėgų sulaukiau ne vieno kvietimo eiti į rinkimus. Kai kuriuos atmečiau. Jeigu ir sutiksiu būti kurios nors partijos sąraše, tai tik kaip nepriklausomas kandidatas (PAAIŠKĖJO, KAD A. BUTKEVIČIUS KANDIDATUOS KAIP ŽALIŲJŲ PARTIJOS KANDIDATAS- L.J.)
– 2017 metais jums teko atsisveikinti su Lietuvos socialdemokratų partija, kurios nariu ilgai buvote, kuomet naujajam partijos pirmininkui Gintautui Paluckui raginant, Seimo socialdemokratų dauguma nusprendė išeiti iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos diriguojamos koalicijos. Jūs su kitais septyniais partijos bičiuliais nesutikote iš jos pasitraukti. Atsakykite sąžiningai: ar kada nors pasigailėjote dėl tokio sprendimo?
– Tą sprendimą priėmiau, vadovaudamasis tikrai ne asmeniniais interesais. Valstybei reikėjo stabilumo, ministrui pirmininkui reikėjo palaikymo. Ir to sprendimo nesigailiu. Aš apskritai nesidairau atgal. Gyvendami praeitimi, ateities nesukursime.
– Kaip vertinate šio Seimo darbą? Ar manote, kad 2012-2016 m. Seimas dirbo efektyviau?
– Turiu patirties Seime, galiu palyginti skirtingų Seimų darbą. Tokio chaoso Seime, kaip dabar, dar nėra buvę. O vyraujant chaosui, begaliniam santykių aiškinimuisi, asmeninėms rietenoms ir vienas kito įžeidinėjimams, konstruktyvaus darbo būti negali. Dar matau didžiulę kai kurių žmonių nekompetenciją, begalę populizmo. Tad vertinu blogai.
Visko buvo ir 2012 – 2016 metų Seime, tikrai nebuvo vien sutarimas ir darna, bet stengėmės nesutarimus spręsti, gaisrus gesinti ir išeities ieškoti už uždarų durų, neišnešti chaoso į visuomenę, nepaversti žmonių savo nesutarimų įkaitais.
Labai tikiuosi, kad kitas Seimas dirbs efektyviau, bet Seimo kokybė priklauso nuo žmonių, rinkėjai išrenka Seimo narius. Net ir tie, kurie neina balsuoti. O paskui patys tuos politikus keikia. Kaip kažkas pajuokavo – blogą Seimą išrenka geri žmonės. Raginčiau visus ateiti prie balsadėžių ir, žinoma, balsuoti atsakingai.
– Jūs – bene vienintelis Lietuvos ministras pirmininkas, kurio mobilaus telefono numeris, jums vadovaujant Vyriausybei, buvo viešas. Negalėdamas atsiliepti į skambutį jūs dažniausiai po to perskambindavote. Kodėl jums tai buvo svarbu?
– Žinote, man net nekilo klausimas, kad galėtų būti kitaip. Aš nebijau žmonių, nesislepiu nuo jų, man patinka su žmonėmis bendrauti tiesiogiai, ne per tarpininkus. Ir dabar taip bendrauju su daugybe žmonių.