Du jauniausi miesto politikai Palangoje nori ekstremalaus sporto aikštės po stogu

Linas JEGELEVIČIUS, 2020 01 16

Gruodžio 14-18 dienomis Palangos miesto savivaldybės Tarybos nariai Bronius Vaitkus ir Justas Žulkus viešėjo Portugalijoje, Portimao, kur vyko konferencija, skirta urbanistinių (miesto) sporto šakų plėtojimui. B. Vaitkus ir J. Žulkus atsakė į „Palangos tilto“ klausimus.

–Paaiškinkite plačiajai visuomenei, kas yra urbanistinis (miesto) sportas?
Bronius Vaitkus: –Pagrindinės sporto šakos yra komandiniai sportai, tokie kaip futbolas, krepšinis, tinklinis ir kiti.
Urbanistinėms arba miesto sporto šakoms priskiriama BMX dviračiai, riedlentės, riedučiai, parkūras, gatvės kultūrizmas ir kiti. Jie yra laikomi jaunimo „subkultūrine“ veikla, kuri kiekvienais metais vis didėja. Daugumai jaunų žmonių nebėra įdomios pagrindinės sporto šakos, todėl pasirenkami urbanistiniai sportai. Šių metų olimpinėse žaidynėse Japonijoje pirmą kartą istorijoje yra įtrauktos riedlenčių varžybos.

–Kas jus pakvietė į konferenciją?
Bronius Vaitkus: –Į konferencija mus pakvietė UBC, Baltijos miestų sąjunga Apie kvietimą sužinojome iš Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Jūratės.

–Kokios konferencijoje išsakytos idėjos jus sudomino?
Justas Žulkus: –Jaunimo sporto parkas, kuriame be gražaus botanikos parko ir būrio dekoratyvinių paukščių suvienijamos skirtingos sporto kryptys: dirt‘o trasa (žvyro kalnelių) specialiai dviračiam, riedlenčių parkas, gatvės gimnastikos treniruokliai, siena grafiti paišymui.
Palangoje galbūt irgi reikėtų komplekso su tribūnomis žiūrovams bei nugalėtojų podiumu ir, kas svarbiausia, kad būtų tiekiamas vanduo. Vienas didelis kompleksas yra nuostabi idėja, kuriame ne vien sportininkai, bet ir poilsio ir ramybės ieškantys žmonės gali ateiti, nesvarbu kiek kam yra metų. Viena aplinka, tinkanti skirtingų interesų žmonėmis.

Bronius Vaitkus: –Sudomino idėjos apie vertybes šioje sporto srityje, nors tai daugiau individualus sportas, juos supanti kultūros aplinka pasižymi tarpusavio pagarba, solidarumu, bendradarbiavimu, saviraiškos laisve ir tolerancija. Šios vertybės ne tik palaiko bendras Europos vertybes, bet ir sukuria didesnį socialinį įtraukimą ir artimą jausmą bendruomenėse, buvimą komandos dalimi.

–Kaip urbanistinis sportas yra vystomas Lietuvoje? O Palangoje?
Bronius Vaitkus: –Nors atsiliekame nuo savo kaimynų latvių, kurie yra plačiai išvystę miesto sporto šakų infrastruktūrą ir gali pasigirti tiek lauko, tiek vidaus aikštynais, su kiekvienais metais situacija Lietuvoje vis gerėja.
Klaipėda pasistatė didžiausią riedlenčių parką Lietuvoje, šį pavasarį bus atidarytas naujas aikštynas Vilniuje, puikią infrastruktūrą turi Kaunas, Panevėžys, Molėtai, Telšiai, Zarasai. Šiuo metu didžiausia problema išlieka ekstremalaus sporto aikštynai po stogu (indoor). Tik šį rudenį atsidarė pirmasis tokio tipo aikštynas Vilniuje.
Kaunas taip pat turi didelių planų dėl ekstremalių sporto aikštynų po stogu.
Palanga nuo seno garsėjo kaip ekstremalaus sporto miestas, čia užaugo daug ekstremalų, kurie garsina Palangos miesto vardą Lietuvoje ir užsienyje. Palangoje ir aplink ją turime du vandenlenčių parkus, kurie pritraukią daug sportininkų, taip pat daug žmonių užsiima jėgos aitvarų sportu. Kalbant apie ekstremalaus sporto aikštynus, situacija kol kas prastesnė, bet daug dirbame su nauju projektu, Betoniniu riedlenčių parku, kuris turėtų atgaivinti urbanistinį ir ekstremalų sportą Palangos mieste.
Justas Žulkus: –Vietoje medinių riedlenčių parkų statomi betoniniai. Šie pasižymi ilgaamžiškumu. Jiems beveik nereikia priežiūros skirtingai nei mediniams. Medinis riedlenčių parkas, esantis po atviru dangumi, maksimaliai tarnauja apie 5 metus. Po to reikia statyti naują. Lietuvos savivaldybėse daugėja betoninių riedlenčių parkų. Molėtai, Panevėžys, Klaipėda jau yra įgyvendinę šį projektą. Dabar statomas didelis betoninis parkas Vilniuje. Taipogi, Vilnius turi ir du uždarus riedlenčių parkus. Vienas jų mažesnis, skirtas labiau riedlentininkams, o kitas didelis, priglaudžiantis visus ekstremalių sportų entuziastus. Gera naujiena, kad ir Klaipėdoje yra aktyvaus jaunimo. Šiuo momentu yra statomas ir jau greitai bus atidarytas pirmas normalus riedlenčių parkas po stogu (indoor). Kodėl sakau “normalus”? Visi mano kartos rider’iai važinėdavo apleistuose angaruose, patys viską išsišluodami, pasistatydami ir prasimanydami apšvietimą. Daug dienų ir vakarų taip buvo praleista. O kiek istorijų nutikę... Pavyzdžiui, vienas mano draugas, Gintas, darė triuką ant metalinės sijos, krito veidu į ją ir nusiskėlė dantį. Tą vakarą man buvo dingęs noras važinėti (šypsosi)...
Gal po truputį ir Lietuvoje situacija pasikeis. Atsiras naujų erdvių, atsiras mažų jaukių architektūrinių objektų, sukurtų specialiai šioms subkultūroms. Tai pritrauks entuziastus, kurie rodo pavyzdį jaunimui, pritrauks turistus. Pavyzdžiui, po atidaryto uždaro parko „Adrenaline Alley“ Corby mieste (Anglija), kiekvienais metais atvyksta 70 000 turistų būtent į šią įstaigą. Šiame parke sportu užsiima net ir žmonės su negalia. Dirbama, kaip galima padaryti šių žmonių gyvenimus kuo pilnavertiškesnius.
Pavyzdžiui, į Barseloną, vien dėl to, kad galėtų gerai pasivažinėti, nusifilmuoti, kiekvienais metais atvažiuoja labai daug ekstremalų. Juos galima stebėti ir sekti, tarkim, kokį naują arba gražų triuką kas padarė. Ten nuolatos vyksta veiksmas. Miestas nemiega. Tokie traukos objektai vysto turizmą.

–Kokias miesto sporto šakų vystymo galimybes jūs matote Palangoje?
Bronius Vaitkus: –Galimybės yra didelės. Manau, kad plėsti šio sporto infrastruktūrą Palangoje yra būtina, nes tai pritraukia daugybę žmonių ir sukuria pridėtinę vertę miestui kaip kurortui.
Svajoju, jog Palanga vieną dieną turės ekstremalaus sporto aikštę po stogu, kuris bus traukos objektas apsilankyti kurorte ir šaltuoju sezonu.
Justas Žulkus: –Palangoje šiai dienai turime tik seną riedlenčių parką, kuris iš paskutiniųjų baigia patenkinti ekstremalų poreikius ir jo dienos suskaičiuotos; dar pora mini-ramp‘ų. Per daugiau nei 10 metų nebuvo tokio sezono, kad nebūtų važinėjančių. Esant geresnėms sąlygoms, rider‘ių skaičius tik augs. Nepaisant riedlenčių parko būklės, jauni BMX dviratininkai važinėja labai aukštam lygyje. Patariu pastebėti bent viena akimi, kaip jie kontroliuoja ir jaučia dviratį...

Manau, jog būtų puiku, jeigu Palangoje turėtumėme gerą uždarą riedlenčių parką; mieste daugiau viešų vietų, pritaikytų urbanistiniam sportui; specialaus paplūdimio jėgos aitvarų mėgėjams; skersinių paplūdimyje. O kartais ir pasvajoju, kaip būtų smagu, jei būtų ir moto-kroso arba drift’o trasa…

– Konferencija – tęstinė. Ar ji pasieks ir Lietuvą?
Bronius Vaitkus: – Taip, ši konferencija - mokymai yra tęstinis projektas, kitas jos etapas numatomas Corby mieste Didžiojoje Britanijoje ir Thermi mieste Graikijoje. Šiame projekte dalyvauja partneriai iš devynių valstybių. Štai jie: Lietuva, Latvija, Portugalija, Graikija, Bulgarija, Italija, Švedija, Kroatija, Lenkija.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Gruodžio 14-18 dienomis Palangos miesto savivaldybės Tarybos nariai Bronius Vaitkus ir Justas Žulkus viešėjo Portugalijoje, Portimao, kur vyko konferencija, skirta urbanistinių (miesto) sporto šakų plėtojimui. B. Vaitkus ir J. Žulkus atsakė į „Palangos tilto“ klausimus.


Liepos 2 dieną Palangos senosios gimnazijos stadione vyko ekstremalaus sporto festivalis „Katilas“. Jau antrus metus vykstantis renginys pritraukė daug Palangos ir kitų miestų jaunimo ir paskatino turiningai praleisti savaitgalį. Dalyviai galėjo varžytis trijose sporto šakose: buvo organizuojamos tinklinio, krepšinio ir ekstremalaus sporto rungtys. Be abejo...


Palangos politikai pasiekė naują rekordą

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 02 26 | Rubrika: Miestas

Vakar į 53-ąjį septintojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdį susirinkę politikai pasiekė naują rekordą: iš darbotvarkės išbraukę du klausimus, likusius keturiasdešimt keturis jie sugebėjo išnagrinėti per valandą ir penkiolika minučių. Pirmu klausimu patvirtintas šių metų biudžetas, kurį sudaro 19 mln. 378 tūkst. eurų pajamų ir 20...


Ar Palangai vertėtų pasekti Klaipėdos pavyzdžiu ir įvesti taip vadinamą sportininko krepšelio sistemą? Jį įvedus, į jo lėšas galėtų pretenduoti ir visų sporto šakų, patvirtintų miesto Tarybos, privatūs sporto klubai. Iki šiol jie, neretai labiau mėgstami jaunųjų sportininkų ir jų tėvelių, verčiasi sunkokai, kai tuo tarpu, anot kai kurių miesto sporto...


„Mes pavargome būti namo-vaiduoklio, kuris niekam nepriklauso ir kuriuo niekas nesirūpina gyventojais. O dar pasiekė gandai, kad šalia rengiami sklypų detalieji planai. Ir nors tikslių žinių neturime, būgštaujame, kad galime likti ir be privažiavimo prie keturių laiptinių“, – sako Kretingos gatvės 57 numeriu pažymėto daugiabučio gyventojai.


Kas pasirūpins autobusų stotelės stogu?

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 12 19 | Rubrika: Miestas

Šventosios miestelyje, Mokyklos ir Jūros gatvių sankirtoje, esanti autobusų stotelė, jau kuris laikas atrodo lyg po karo. Vėjo perpučiamoje visuomeninio transporto sustojimo vietoje nėra nei sienų, nei stogo. Pradėję minti stotelės stogo dingimo mįslę sužinojome, jog ši stotelė nežinia net kam priklauso. „Ši autobusų stotelė ne seniūnijos. Ją jau seniai pastatė...


Miesto politikai savo pinigines atvėrė visuomenei

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 10 05 | Rubrika: Miestas

Kartą metuose Lietuvos politikai leidžia pažvelgti į savo turimus turtus bei santaupas. Kiekvieno rudens viduryje paskelbiamos jų turto deklaracijos, patenkina visuomenės smalsumą bei leidžia palyginti kokį „derlių“ per metus užaugino valdantieji.


Kieno atminimą derėtų įamžinti Palangoje ir kam pastatyti nors paminklą? Kol miestelėnai paburba, kad kurorte nėra deramai pagerbtas Palangos kūrėjų grafų Tiškevičių atminimas, Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos III-os rinktinės kariai ir jų vadas pulkininkas leitenantas Vytautas Reklaitis nusitaikė į Palangą – siūlo joje pastatyti paminklą...


Nors Naujųjų metų nuotaikos, ko gero, apėmusios jau daugelį savivaldybės Tarybos narių, bet Tarybos posėdyje, įvykusiame vakar, jos nelabai jautėsi – politikai narsiai gynė savo politinius ir idėjinius įsitvirtinimus abiejose apkasų pusėse. Pastebėtina, kad vakarykščiame posėdyje burnas pravėrė ir politikai –R. Kirstukas, L. Ežerinskienė ir R. Garolis, kurie paprastai linkę – išmintingai?...


Kurorto politikai rinks kvitus ir čekius

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 10 27 | Rubrika: Miestas

Nuo spalio 1 – osios dienos įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas įpareigojantis  savivaldybių tarybų narius atsiskaityti už kiekvieną iš Savivaldybės biudžeto kanceliarinėms išlaidoms gautą litą. Artimiausiame miesto savivaldybės tarybos posėdyje numatoma keisti Tarybos veiklos reglamentą, kuriame  bus įtvirtinta nuostata dėl atsiskaitymo už kanceliarines išlaidas...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius