„Eglė žalčių karalienė“ atgyja šokio scenoje

"Palangos tilto" informacija, 2019-08-13
Peržiūrėta
1990
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Retas kurorto svečias nėra matęs Roberto Antinio (vyresniojo) skulptūros „Eglė žalčių karalienė“ Palangos Botanikos parke: kelios lietuvių kartos albumuose saugo nuotraukas, darytas bronzinių Eglės kojų fone. Šią vasarą „Eglė žalčių karalienė“ ruošiasi atgyti: Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Palangos koncertų salėje rugpjūčio 16 ir 17 dienomis kviečia į Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ šiuolaikinę interpretaciją.

Šokio spekaklį pagal Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ muziką kuria choreografas Martynas Rimeikis. Jis savo kolekcijoje turi jau du „Auksinius scenos kryžius“: 2015 m. apdovanojimas jam buvo skirtas už baleto „Visur kur mes nebuvom“, o 2018 m. – už baleto „Procesas“ choreografiją. 

„Eglės žalčių karalienės“ pastatymo muzikos vadovu taps dirigentas Modestas Barkauskas, 2017 m. laimėjęs III vietą prestižiniame tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Lenkijoje. M. Barkauskas yra Šv. Kristoforo kamerinio orkestro, garsėjančio universalumu, profesionalumu bei menine vaizduote, meno vadovas.
Šokio spektaklio kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė Vilniaus dailės akademijoje 2004 m. baigė tekstilės bakalauro, 2013 m. - scenografijos magistro studijas. Nuo 2005 m. dalyvauja meno projektuose ir parodose, kuria spektaklių scenografiją ir kostiumus. Dirbo su šiuolaikinio šokio kūrėjais Lora Juodkaite, Rūta Butkus, Dovile Petkūnaite, choreografu Vytautu Brazdyliu, režisieriais Rolandu Kazlu ir Gabriele Tuminaite. 2019 m. sukūrė kostiumus Martyno Rimeikio šokio spektakliui "Dienos, minutės".


XX a. lietuvių muzikos klasiko E. Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“ yra vienas populiariausių šio žanro nacionalinių kūrinių – po 1960 metų, kai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko kūrinio premjera, baletas buvo inscenizuotas dar tris kartus - 1976, 1995 ir 2015 m. Be to, 1965 m. pagal šį baletą buvo sukurtas televizijos filmas. 1960 m. už baletą „Eglė žalčių karalienė“ E. Balsiui buvo skirta valstybinė premija.


„Eglė žalčių karalienė“ - ryškus savojo meto šalies muzikos kultūros reiškinys. Baleto libretą, remdamasis Salomėjos Nėries to paties pavadinimo poema, parašė pats kompozitorius, akcentuodamas su baleto specifika susijusius elementus. E. Balsys, kaip scenaristas ir kompozitorius, išryškino mitologinius pasakos pradus, intensyviai plėtojo pagrindinių pasakos veikėjų Eglės ir Žilvino žmogiškųjų jausmų dramą. Baleto partitūrai būdinga spalvinga instrumentuotė, ryškūs nuotaikų kontrastai, liaudies muzikos motyvų plėtojimas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šįmet daug renginių ir premjerų skiria jaunystę Klaipėdoje praleidusio kompozitoriaus E. Balsio (1919-1984) jubiliejiniams metams. Metų pradžioje LMTA Klaipėdos fakulteto salėje įvyko iškilmingas E. Balsio simfoninės muzikos koncertas. Vasarą Palangos koncertų salėje žiūrovų lauks „Eglė žalčių karalienė“, o rudenį Klaipėdos Žvejų rūmuose – vienintelės E. Balsio sukurtos operos „Kelionė į Tilžę“ premjera.

KVMT informacija

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Ansamblis „Lietuva“ ir „Prabudimo orkestras“ pristato premjerą – šokio ir muzikos spektaklį „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. 


Balandžio 29-osios šeštadienio rytą Palangos TAU senjorų šokių kolektyvas „Jūrė“ susirinko Birutės parke prie „Eglės žalčių karalienės“ skulptūros paminėti Tarptautinę šokio dieną.


Gražiuose namuose gražų gyvenimą gyvena gražios seserys trynės. Vyriausioji Arvyda domisi visomis konspiracijos teorijomis, Regina yra aistringa golfo žaidėja, o jauniausioji sesuo Elžbieta atsidavusi astrologijai. Ji, ištyrinėjusi savo ir seserų horoskopus žino, kas jų laukia ateityje, žino kuri mirs, žino, kad ateis detektyvė, kuri atskleis po mandagių šypsenų fasadu slypinčias paslaptis.


Jau ketverius metus namais vadinantis Lietuvą, iš Niujorko atvykęs talentingas šokėjas Matthew Dane Livingston pristato savo pirmąjį šokio spektaklį – „Pluto“. Kūrėjo debiutas apie kelionę į save, savo identiteto paieškas ir tamsią, paslaptimis apipintą planetą – Plutoną žiūrovų mintis ir širdis užburs jau šį mėnesį. Buvęs šokio teatro „Aura“ šokėjas Matthew Dane Livingston sutiko paatvirauti...


Kasmet vertindami didžiųjų miestų eglutes Delfi skaitytojai vertina ir mažųjų miestų puošmenas. Šiais metais buvo išrinkta mieliausia Kalėdų eglė, o rinkimuose dalyvavo virš 40 tūkst. skaitytojų. Deja, Palangos eglutė liko tarp paskutiniųjų...1-ąją, garbingąją vietą, užėmė Pasvalio miesto eglė. Ši eglė sulaukė 9 proc. balsų. Specialiai šios eglutės...


Choreografas Martynas Rimeikis su jam būdingu preciziškumu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėjus rengia trečiajai spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ premjerai. Spalio 26 ir 27 d. „Eglės žalčių karalienės“ spektakliuose Žvejų rūmuose publika išvys naują baleto solistų sudėtį. Eglės vaidmenį pirmą kartą atliks „Auksinio scenos...



„Eglė žalčių karalienė“ atgyja šokio scenoje

"Palangos tilto" informacija, 2019 08 13 | Rubrika: Kultūra

Retas kurorto svečias nėra matęs Roberto Antinio (vyresniojo) skulptūros „Eglė žalčių karalienė“ Palangos Botanikos parke: kelios lietuvių kartos albumuose saugo nuotraukas, darytas bronzinių Eglės kojų fone. Šią vasarą „Eglė žalčių karalienė“ ruošiasi atgyti: Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Palangos koncertų salėje rugpjūčio 16 ir 17 dienomis...


Malonus sutapimas: Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos akordeonistas Mantas Leonardo Lizzi 12-ą gimtadienį šventė grodamas scenoje. Ir ne bet kur: Austrijos sostinėje Vienoje vyko tarptautinis akordeonistų konkursas VAMO.


Palangos Kalėdų eglė, vietos gyventojus ir svečius stebinanti savo išskirtine forma, išrinkta viena iš gražiausių šalies šventinių žaliaskarių – naujienų portalo „Delfi“ surengtoje apklausoje kurorto eglė tarp visų šalies žaliaskarių užėmė antrąją vietą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius