Emigracijos banga bloškia kurorto jaunimą svetur, mokytis – į Daniją

Emigracijos banga bloškia kurorto jaunimą svetur, mokytis – į Daniją

Ugnė RAUDYTĖ, 2011 03 07

Kasmet  Palangoje netenkama daug protingų žmonių, kurie neradę darbo ar dėl kitų priežasčių išvyksta gyventi ir dirbti į užsienį. Palangoje visiems yra skaudžiausia, jog masiškai išvyksta į užsienį jaunimas. Vieni jaunuoliai ieškosi darbo, kiti – išvyksta studijuoti, tačiau Palangos pedagogai baiminasi, jog išvykdamas jaunimas studijuoti į užsienį liks ten gyventi ir savo ateitį sies nebe su Lietuva, o su užsienio šalimi.

 

Išvykstančiųjų daugėja

Palangos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vida Buivydienė informavo, kad nuo šių metų sausio pirmos dienos iš Palangos į užsienį išvyko 59 žmonės. „Daugiausia iš jų išvyksta jaunimas, kurie neberanda darbo Palangoje. Per tokį trumpą laiką – tai gana didelis išvykusiųjų skaičius. O kiek išvyksta gyventi į kitus Lietuvos miestus, duomenų neturime. Žmonės paprasčiausiai deklaruoja savo gyvenamąją vietą kitame mieste, o mes tokių duomenų nekaupiame“,- pasakojo V. Buivydienė.

Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja sakė, jog nuo 2011 metų į Palangą atvyko gyventi 189 žmonės. „Į šį skaičių įeina ne tik atvykę iš užsienio, bet ir iš kitų Lietuvos miestų žmonės. Šie žmonės savo gyvenamąją vietą deklaravo Palangos mieste. Tai yra ne mažas skaičius, tačiau jis greitai mažėja, nes išvykstančiųjų skaičius sparčiai auga“,- kalbėjo V. Buivydienė.

V. Buivydienė teigė, kad daugelis atvykusiųjų grįžo tik atostogoms, todėl imigrantų skaičius išaugo, tačiau pasibaigus atostogoms, vėl padaugės emigrantų.

Išvykstančio į užsienį jaunimo problema yra itin aktuali ir Palangos pedagogams. Jie susirūpinę, kad didelė dalis moksleivių važiuoja studijuoti į užsienį, tačiau nėra pakankamai apšviesti apie studijas svečiose šalyse. „Studijomis užsienyje kasmet domisi vis daugiau abiturientų iš Palangos. Šiais mokslo metais buvo dvi mugės, kuriose buvo pristatomos studijos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Pastebėjau, kad anksčiau studijas rekomenduodavo tik Skandinavijos ir D. Britanijos šalyse, o dabar stenduose buvo pristatomos ir kitos Europos šalys bei Amerika. O moksleiviai ypatingai domėjosi studijomis užsienyje, muge susidomėjo apie 120 Senosios gimnazijos moksleivių“,- pasakojo Palangos senosios gimnazijos pavaduotoja neformaliam ugdymui Aurelija Jazbutienė.

 

Apie Daniją – iš lūpų į lūpas

Senosios gimnazijos pavaduotoja ugdymo reikalams Jolita Vaičiulienė pateikė kelių praėjusių metų duomenis, kurių rezultatai rodo, kad išvykstančiųjų palangiškių moksleivių studijuoti į užsienį skaičius ryškiai auga. J. Vaičiulienė informavo, kad 2007-2008 mokslo metais baigusiųjų mokyklą abiturientų skaičius buvo 117, iš jų Lietuvoje liko studijuoti 104 moksleiviai, o aštuoni išvyko studijuoti į kitas užsienio šalis. 2008-2009 mokslo metais Palangos senąją gimnaziją baigė 120 moksleivių, iš jų šimtas liko studijuoti Lietuvoje, o keturiolika išvyko į užsienį toliau tęsti mokslų. Paskutiniais 2009-2010 mokslo metais gimnaziją baigė 175 moksleiviai, iš jų 130 studijuoja Lietuvoje, o 25 moksleiviai po mokyklos užbaigimo pasirinko studijas užsienio šalyse. „Daugiausiai išvykusiųjų studijuoti yra į Daniją, matyt, šios studijos sužinomos iš „lūpų į lūpas“, taip labai daugėja norinčiųjų studijuoti skaičius Danijoje. Tačiau moksleiviai išgirsta apie šias studijas iš draugų ir nori studijuoti, neįsigilindami į visas sąlygas. O po šios šalies yra populiariausios Škotija bei Didžioji Britanija. Mano pateikti duomenys rodo, kad išvykstančiųjų studijuoti į užsienį skaičius auga, todėl mes bandome moksleivius labiau supažindinti su studijomis, kadangi kiti visiškai „aklai“ puola studijuoti užsienyje, manydami, jog sąlygos studijoms ten yra itin palankios“,- pasakojo J. Vaičiulienė.

Pavaduotoja sakė, jog jokiu būdu moksleiviai nėra atkalbinėjami nuo studijų užsienyje, bet bandoma prevenciškai pristabdyti masišką išvykimą. „Po dešimtos klasės moksleiviams yra taikomas profesinis orientavimas, todėl bandome apšviesti apie studijas Lietuvoje bei užsienyje, jog nebūtų nusivylusių studijomis užsienyje, kadangi kartais būna sužinomi ne visi niuansai“,- kalbėjo J. Vaičiulienė.

Šiais metais Palangos senąją gimnaziją turėtų baigti 205 moksleiviai, todėl pedagogai baiminasi, jog išvykimas į užsienį studijuoti bus dar aktyvesnis. „Sunku prognozuoti, kiek moksleivių planuoja užsienio šalyse gyventi, nes vykimas studijuoti svetur yra dar gana naujas dalykas. Todėl išvykusieji vis dar studijuoja, nusivylę – grįžta atgal į Lietuvą, tačiau, koks skaičius žmonių lieka gyventi dar nežinome. Baimindamiesi, jog Lietuva neteks protingo jaunimo, bandome šviesti moksleivius  apie studijas Lietuvoje“,- aiškino J. Vaičiulienė.

 

Neretai nusivilia mokslais

Pavaduotoja taip pat minėjo, kad nereiktų „aklai“ pasitikėti visomis siūlomomis sąlygomis. „Būna, jog moksleiviai nusivilia mokslais, tenka mokėti papildomai už ką nors, ko nebuvo pasakyta prieš atvykstant, todėl visada patariame rinktis labai atidžiai, išsiklausinėti visų smulkmenų, jog vėliau netektų nusivilti“,- kalbėjo J. Vaičiulienė.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Emilija Lapėnienė informavo, kad šiuo metu Palangoje yra 21 šeima, kuriai yra paskirta oficiali vaikų globa artimiesiems, nes tėvai yra išvykę dirbti į užsienio šalis. „Tokių šeimų Palangoje būtų dar daugiau, tačiau anksčiau nebuvo tokio įstatymo, jog išvykstant į užsienį reikia paskirti globą savo vaikui. Todėl, kas išvykę jau prieš kelis metus, dar nėra susitvarkę visų dokumentų dėl vaiko globos. Dar reikia laiko, jog galėtumėm nustatyti tikslų šeimų skaičių, kuriose tėvai yra išvykę dirbti į užsienio šalis, o vaikus palikę globoti artimiesiems Lietuvoje“,- pasakojo E. Lapėnienė.

Po truputį, bet tendencingai tokių šeimų skaičius Palangoje auga, tėvai vis daugiau vyksta gyventi ir dirbti į užsienį, palikdami savo vaikus baigti mokslus čia su artimųjų priežiūra. „Žinoma, tokių šeimų, deja, vis nenuvaldomai daugėja. Tačiau mūsų pareiga yra pasirūpinti, jog palikti vaikai turėtų savo globėjus, kurie rūpintųsi jais. Kitos šeimos grįžta per atostogas ir susitvarko visus reikiamus dokumentus, nes paskirti globą yra ne taip paprasta. Pavyzdžiui, per Šv. Kalėdas globos reikalus susitvarkė trys šeimos. Matysime, kaip šis skaičius augs toliau, tačiau nemanau, kad jis mažės“, - kalbėjo E. Lapėnienė.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palanga – tai kurortas, kurį vasarą aplanko dešimtis kartų daugiau žmonių nei gyvena pačiame mieste. Bet šis miestas nėra tik laikinoji vasaros sostinė – jame gyvena daugiau nei 15 tūkstančių žmonių. Nemaža dalis jų yra augantis bei veiklus jaunimas. Dauguma jų jau paaugliai, todėl suprantama – vasarą, kai miestą apspinta tokia minia vasaroti mėgstančių žmonių...


Klaipėdos teritorinė darbo birža įgyvendina ESF projektą „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“, skirtą padėti 55 metų ir vyresniems darbo ieškantiems asmenims kelti kvalifikaciją, įgyti naujų profesinių gebėjimų ar patobulinti jau turimus.


Nuo 2014 metų sausio 2 dienos Lietuvos darbo biržos įgyvendinamame ESF projekte „Išlik darbo rinkoje“ dalyvavo 118 asmenų, registruotų Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriuje.


Statistikos duomenimis, Lietuvoje kas savaitę iš gyvenimo pasitraukia vienas vaikas. Įvairių komisijų ir organizacijų vadovai sukruto padėtį taisyti. Anot jų, vadovaujantis kitų šalių patirtimi, yra priimamos naujos programos, kurios turi išmokyti mokytojus, tėvus, visuomenę, kaip su šiuo nepageidaujamu reiškiniu kovoti.


Praėjusį antradienį, rugpjūčio 12-ąją, pasaulis minėjo Tarptautinę jaunimo dieną. Renginių, skirtų jaunimui, netrūko ir Palangoje. Gražiai ir turiningai į šiuos renginius įsiliejo pernai Palangoje Darbo biržos patalpose duris atvėręs Jaunimo darbo centras, pakvietęs jaunuosius palangiškius į kompleksinį seminarą „Internetinis verslas – teorija ir praktika“.


Vakar popietę Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriuje buvo atidarytas papildomas Jaunimo darbo centras (JDC), aptarnausiantis darbo ieškančius ir profesinę karjerą planuojančius jaunus asmenis iki 29 metų amžiaus bei darbdavius, siekiančius įdarbinti jaunimą. Į naujomis spalvomis suspindusią Palangos darbo biržos pirmojo aukšto erdvę, kur įsikūrė JDC...


Ši savaitė - „karšta“ visiems šalies abiturientams, kurie sužino, ar buvo priimti į šalies aukštąsias mokyklas. Statistika skelbia, kad trečdalis abiturientų pasirenka studijas užsienio universitetuose. Kiek tokių palangiškių, niekas negali pasakyti, spėliodami, kad skaičius turi būti panašus. Statistiškai dauguma lietuvių...


Kasmet  Palangoje netenkama daug protingų žmonių, kurie neradę darbo ar dėl kitų priežasčių išvyksta gyventi ir dirbti į užsienį. Palangoje visiems yra skaudžiausia, jog masiškai išvyksta į užsienį jaunimas. Vieni jaunuoliai ieškosi darbo, kiti – išvyksta studijuoti, tačiau Palangos pedagogai baiminasi, jog išvykdamas jaunimas studijuoti į užsienį liks ten gyventi ir savo ateitį sies...


Palanga - kurortinis miestas, kurio gyventojai žiemai stengiasi užsidirbti vasarą imdamiesi sezoninio verslo. Ko gero, geriausiai apie sezoninius darbus nutuokia jaunimas, siekiantis vasarą užsidirbti - nuomoti dviračius, prekiauti ledais ar vaisiais.  Kaip jiems sekasi šiuo sunkmečiu, kai daugiau kaip dešimtas šalies suaugęs žmogus yra bedarbis?


Sunkmečio prispausti žmonės traukia į užsienį

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 06 18 | Rubrika: Sveikata

Prieš akis užsitrenkiančios durys – esi bedarbis. Tūkstantinės eilės Darbo biržoje bei jokios prošvaistės rasti darbą ir užsitikrinti stabilias pajamas. Tokios realybės vedini lietuviai vis dar tikisi užsienyje atrasti jei ne aukso kasyklas, tai bent galimybę nelikti alkanam.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius