Euras ir didesnės kainos atbaidė ne tik dalį turgaus pirkėjų, bet ir prekeivių

Euras ir didesnės kainos atbaidė ne tik dalį turgaus pirkėjų, bet ir prekeivių

Kotryna REKAŠIŪTĖ, 2015 09 10

Rytas Palangos miesto turguje prasideda bruzdesiu – prekeiviai zuja nešini savo prekėmis, kruopščiai dėlioja jas ant prekystalių, ore tvyro dar neatšalusi rudeniška gaiva, aplink prekybininkų gražiai išrikiuotą medų ratus suka bitutės, o pirmieji pirkėjai džiugiai renkasi prekes iš siūlomo plataus prekių asortimento. Bet tai – pirmasis įspūdis. Kaip teigia turgaus direktorius Andrejus Byčkovas, prekeivių ir pirkėjų turguje po euro įvedimo sumažėjo, nors kainų padidėjimą junta ne visi.

Dėl kainų kilimo – skirtingos nuomonės
Nepanoręs prisistatyti vyriškis teigė, kad kainos nepakilo. „Viskas labai panašiai kaip ir praėjusiais metais. Yra prekių, kurių kaina net nukritusi. Pasakymas, kad viskas labai subrango, yra viso labo tik šnekos. Gal tik bulvės brangesnės dešimčia centų nei pernai, nors jų kaina tikriausiai dar kris… Svogūnų kaina pavertus litais išliko tokia pati. Tikrai nėra jokio pabrangimo, čia žmonės tokias kalbas įsikandę“, – teigė vyriškis.
Apie kainų atpigimą mintijo ir kita pašnekovė. Gražina prisistačiusi moteris atviravo, jog kainos kai kurių produktų net mažesnės. „Aš prekiauju žemuogėmis, o jos, palyginti su praėjusiais metais, daug pigesnės. Pilnas indelis žemuogių praėjusiais metais kainavo dvidešimt penkis litus, šiemet to paties kiekio kaina – penki eurai. Žmonės tik šaukia, kad viskas brangu, tačiau taip tikrai nėra. Pagalvokite, kiek darbo yra įdedama. Žemuoges užauginti nėra taip paprasta – kadangi buvo sausra, viską reikėjo labai kruopščiai prižiūrėti, laistyti. Specialių tam įrengtų sistemų mes neturime – viskas yra mūsų rankų darbas. Chemikalų jokių nepurškiame, viskas yra ekologiška, tačiau žmogui juk nepaaiškinsi. Kalbant apie kitas kainas, tai pomidorai praėjusiais metais tokiu laiku buvo parduodami labai panašia kaina, avietės kainavo šešis-septynis litus, o dabar – du eurus“, – sakė moteris.
Nuošaliau prekiaujanti ir Inos vardu prisistačiusi turgaus prekeivė tvirtai teigė, jog kainos ne tik kad nedidesnės, bet net ir mažesnės.

Vieniems atpigo, kitiems pabrango
„Galiu pasakyti, jog kainos šiais metais – dvigubai mažesnės. Jeigu praėjusiais metais aš braškes pardavinėjau ir už kilogramą liepos mėnesį prašiau penkiolika litų, tai šiais metais braškių kaina buvo 2,5 euro. Ne tik braškės, tačiau ir pomidorai pigesni – jei už kilogramą buvo prašoma septynių litų, tai šiai dienai jų kaina – 0,70 euro centų. Pabrango gal agurkai, todėl, kad jų šiemet nėra. Šiaip tai kainos – vidutinės, padidėjimas gali būti juntamas tik kuriems produktams – šilauogių kaina ta pati, grybų kaina – ta pati, žemuogės taip pat kainuoja tiek pat. Euras pirkėjams įtakos tikrai nepadarė – priešingai, mums viskas pabrango“, – sakė pašnekovė.
Bet kita prekeivė Genutė teigė, jog palyginti su praėjusiais metais, kainos tikrai pakilusios, o teiginys, esą, litas prilygo eurui, anot moters, tikrų tikriausia tiesa. Panašių pozicijų laikėsi ir šmaikščiai save Kostų kolektyvu įvardinę vyriškiai prekeiviai. Anot jų, kainos gerokai pakilusios ir teiginiai, kad euro įvedimas įtakos tam nepadarė – vėjo pramanai. „Eikit, netikėkit, jei sako, kad kainos sumažėjusios. Dabar, einant į turgų, būtinai kartu reikia pasiimti ir validolio – tam, kad širdžiai infarkto nebūtų“, – juokavo Kostas.

Kainos priklauso nuo prekių
Vyriškio bendravardis ir kolega tikino, jog kainos priklauso nuo to, kokia yra prekė: „Medaus šiemet visai nebuvo, tad natūralu, kad jis turi būti brangesnis, o buvo laikas, kai pardavus kilogramą medaus, buvo galima visus metus skaityti laikraštį, dabar to nepadarysi“.
Nors grybų turguje nematyti, tačiau voveraitėmis prekiaujanti ponia Zina atviravo, jog kainos tikrai pakilusios, tačiau paklausta, kur pajautusi didžiausią pakilimą, moteris įvardinti negalėjo. „Nebrangiai ir už euro centus dabar galima nusipirkti tik padėvėtus rūbus, o visa kita – tikrai brangu“, – teigė pašnekovė.
Mėsa ir jos gaminiais prekiaujantis Zigmantas tikino, jog euras įtakos kainoms tikrai nepadarė, o jo prekiaujami mėsos gaminiai tikrai nepabrango. Vyriškio nuomonei pritarė ir kita, savo vardo neatskleidusi pardavėja. Pasak moters, kainos nepakilusios. „Na, jūs, pasakykite, kur galima rasti naminį kumpį už 25 litus arba 7 eurus. Gal pramoninėm prekėm kainos ir pakilusios, tačiau maisto produktams – tikrai ne“, – tikino pašnekovė.
Tuo tarpu dėvėtais rūbais prekiaujanti ponia Aldona taip pat laikėsi tos nuomonės, jog kainos pakilusios: „Be abejonės, kad kainų pabrangimas jaučiamas. Euras padarė savo – kainos tikrai pakilusios. Rudenį stengiamės kainas piginti, centais neskaičiuojame – viską apvaliname, tačiau ar euras, ar prasta vasara įtakos turėjo, bet žmonių tikrai sumažėjo“.

Vasara prasta – pelno mažai
Beveik visi kalbintieji vieningai teigė, jog šių metų vasara buvusi itin prasta. Vaisiais ir daržovėmis prekiaujanti Ina tikino, jog vasarą pirkėjų buvo nedaug, o rusų, esą, tikrai gerokai sumažėjo. Tam, moters manymu, įtakos turėjo politinė situacija, prastas oras bei euro įvedimas. Inai antrino ir duonos gaminiais prekiaujanti moteris.
Dėvėtais rūbais prekiaujančios Loretos nuomone, šio sezono pelnas labai prastas. „Prekiauju pirmi metai, tačiau ketinu užsidaryti. Rūbai mano prekybinėje vietoje tikrai pigūs – vos po vieną eurą. Liūdniausi šio sezono mėnesiai buvo birželis ir liepa, rugpjūtis – kiek geresnis. Tam įtakos, manau, turėjo prastas oras. Pabandžiau tokį verslą ir užteko“, – atviravo pašnekovė.
Naujais rūbais prekiaujanti ir savo vardo nepanorusi atskleisti moteris tikino, jog pirkėjų, palyginti su praėjusiais metais, gerokai mažiau. „Šiais metais beveik nesulaukėme užsieniečių – norvegai, danai, estai – jie ne pirkėjai. Kas liečia rūbus – daug jų perka rusai. Aš, asmeniškai, konkurencijos nejaučiu jokios, man konkurentų nėra“, – tikino moteris.

Reikliausi – kauniečiai
Turgaus prekiautojų pasiteiravus apie pirkėjų išrankumą, ne vienas jų tikino, jog Kauno žmonėms būtų galima sudaryti „atskirą kategoriją“. Pasak pašnekovų, dauguma pirkėjų nėra labai išrankūs, derasi mažai, nebent simboliškai, moka tiek, kiek parašyta. Kiek kitokia situacija yra su kauniečiais. Šie, esą, itin išrankūs žmonės.
„Galima skirti net tam tikras pirkėjų kategorijas, viena iš jų – kauniečiai. Net nepasiklausę kainų, jie jau žino, kad brangu. Dauguma kritikuoja, net nežinodami kiek kas kainuoja. Viena moteris pasakojo tokią istoriją – esą viena kaunietė moteris, prisiklausiusi kalbų kaip Palangoje viskas brangu, susipirko daržovių ir maisto kitur, o atvažiavusi ir išvydusi mūsų kainas, nustebo – jos buvo gerokai mažesnės negu tikėjosi moteris“, – teigė pilietė Ina.
Savo nuomonę apie pirkėjų išrankumą turi ir ponia Genutė: ,,Daug yra labai „mandrų“ pirkėjų – viską ragauja, viską žino ir derasi. Kauniškiai net pasisako, kad yra iš Kauno. Atrodo, kad tas Kaunas tai čia yra viskas“.
Kalbinta Raimonda atviravo, jog net prekių kainos yra nulemtos tų, kurie turguje turi geresnes vietas: „Stipriai konkurencijos nejuntame, tačiau kai matome, kad kitur kainos mažesnės, natūralu, kad jas mažiname ir patys”.
Panašios pozicijos laikosi ir ponia Genutė, tikindama, kad viskas priklauso nuo turguje turimos darbo vietos. „Priekyje – pačios geriausios vietos. Dauguma pirkėjų viską ten ir nusiperka, o aš, stovinti kiek atokiau, turiu parduoti viską pigiau. Ten – tikrai „auksinės vietos“. Pardavėjai gali prašyti kiek nori – žmonės vis tiek perka. Jeigu braškės ten kainuoja keturis eurus, tai pas mane jų kaina siekia du eurus. Skirtumas gerokai jaučiamas, o ir gerų vietų niekas nenori užleisti“, – sakė moteris.
„Aš konkurencijos nejaučiu, nes stoviu tolėliau nuo kitų. Šalia manęs beveik niekas nestovi, tačiau priekyje situacija kiek kitokia – ten jie galėdami vienas kitą pasmaugtų, tačiau taikosi vienas prie kito, sugyventi juk reikia“, – savo nuomonę reiškė Ina.

Palangos turgus – atviras visiems
Apie turgaus prekiautojus ir pakilusias kainas „Palangos tiltas“ kalbėjosi su turgaus direktoriumi A. Byčkovu. Pasiteiravus apie kainų kilimą, direktorius teigė, esą kainų skirtumas tikrai jaučiamas. „Didžiausia kainų kilimo priežastis yra euras. Jeigu anksčiau pundelis naminių ridikėlių ar salotų kainuodavo litą, tai dabar kainuoja apie šešiasdešimt euro centų. Pažiūrėkite, tie patys svogūnai ar pomidorai – kainos tikrai pakilusios. Mes Palangoje turime net specifinį grybų laiką – anksčiau tokiu metu visas turgus būdavo nuklotas miško derliumi. Kiek žinau, jei Klaipėdoje kilogramas baravykų kainuoja apie šešis eurus, tai už pirmuosius Palangoje atsiradusius grybus buvo prašoma penkiolika eurų. Mūsų turgaus prekiautojų dauguma yra visi atvykėliai iš aplinkinių kaimų ar miestelių. Palangiškių turime vos keletą, o visi kiti – iš Skuodo, Plungės, Kretingos rajono, Klaipėdos, Šventosios. Galiu pasakyti, jog tiek pardavėjų, tiek pačių pirkėjų yra tikrai sumažėję. Mūsų turgus veikia kiekvieną dieną, tačiau gausesnis žmonių skaičius jaučiamas artėjant savaitgaliui. Daugelio prekeivių tikinimu, vasara buvo labai nederlinga, prasti orai. Išties, pažvelkite, kada taip buvo, kad tokiu metų laiku grybų išvis nematyti“, – savo mintis dėstė A. Byčkovas.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

„Pačios pigiausios braškės ir daržovės!“ – net nustėrau iš nuostabos išgirdusi tokius žodžius Palangos turguje. Juk maža paslaptis, kad Palangoje vasaros sezonu kainos gerokai didesnės nei kituose miestuose. Ne išimtis – ir turgus. Daugelis poilsiautojų turbūt pastebėjo, kad kainos čia prilygsta prekybos centrams, o ne vienas tikras...


Rytas Palangos miesto turguje prasideda bruzdesiu – prekeiviai zuja nešini savo prekėmis, kruopščiai dėlioja jas ant prekystalių, ore tvyro dar neatšalusi rudeniška gaiva, aplink prekybininkų gražiai išrikiuotą medų ratus suka bitutės, o pirmieji pirkėjai džiugiai renkasi prekes iš siūlomo plataus prekių asortimento. Bet tai –...


                Dar kartą „sės“ ir įsikals vinį į karstą savo, kaip politiko, karjerą? Ar kaltinimai savivale jau buvusiai Palangos turgaus UAB „Palangos klevas“ direktorei Irena Vitkienei ir už finansinę veiklą įmonėje atsakingam, po direktorės atleidimo susirgusiam Eimučiui...


Pernai rekonstruota kurorto vaizdo nepuošusi Senojo turgaus gatvė vis dar tebekursto palangiškių aistras. Nepatenkintieji tuo, kad gatvė praktiškai atiduota pėstiesiems bei tuo, jog pasunkėjo privažiavimas prie nuosavų namų, ofisų ir parduotuvyčių, gyventojai, nesulaukę jiems palankių Eismo saugumo komisijos bei Savivaldybės administracijos sprendimų, kreipėsi į teismą....


Palangos Senojo turgaus gatvė netrukus virs pėsčiųjų alėja

"Palangos tilto" informacija, 2011 11 04 | Rubrika: Miestas

Senojo turgaus gatvė Palangoje netrukus turės naują veidą – šią savaitę pradėti 230 metrų ilgio atkarpos nuo Ganyklų g. iki Senojo turgaus g. 2 remonto darbai. Rangovai įsipareigojo įrengti naujus važiuojamosios dalies pagrindus bei šaligatvį, asfalto danga bus pakeista trinkelėmis.


Lietuviškų braškių sezonas šiemet itin vėlyvas, lyginant su praėjusiais metais. Dėl gana vėsaus pavasario uogos ant prekystalių pasirodė trimis savaitėmis vėliau nei pernai. Tik pasirodžius lietuviškoms braškėms, už jų kilogramą prašė net iki 25 litų, tačiau, „įsibėgėjus“ prekybai, kainos nukrito.


Verslo liudijimai Palangoje yra populiarūs, ypatingai vasaros sezono metu. Kaip teigė Palangos biudžeto skyriaus vedėja Regina Garadauskienė, šiais metais minimalus verslo liudijimo mokestis už metus buvo 1440 litų. „Kaina priklauso nuo to, kokią veiklą nori vykdyti žmogus. Jei tai nuoma, tuomet žmogaus pajamos yra didesnės, todėl automatiškai ir verslo liudijimas kainuoja brangiau, jei...


J.Basanavičiaus gatvė – prekeivių valdžioje

Šarūnas Vaitkus, Palangos miesto gyventojas, 2010 07 03 | Rubrika: Miestas

Palangą simbolizuojanti Jono Basanavičiaus gatvė Lietuvai yra daugiau nei alėja. Kaip Klaipėdos uostas yra laivams skirti Lietuvos vartai į jūrą, taip ir J.Basanavičiaus gatvę galime vadinti žmonių vartais į jūrą.  Nes tik vienintelėje Lietuvos vietoje - Palangoje šią gatvę pratęsiančiu jūros tiltu net keletą šimtų metrų galima žengti virš vandens.  Tik čia, stovint toli nuo...


Vicemerė atbaidė turistus

Alvydas ZALECKAS, 2010 04 17 | Rubrika: Miestas

Už mokesčių mokėtojų pinigus beveik savaitę Maskvoje praleidusi Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotoja Marytė Vačerskienė, užuot išsamiai pristačiusi didžiausio Lietuvos kurorto privalumus, net nesiteikė atsakyti į žurnalistų klausimus. Vicemerė M.Vačerskienė Maskvoje viešėjo kovo pabaigoje, ten vyko tradicinė tarptautinė turizmo paroda MITT.


Palangos turguje jau kvepia braškėmis. Jos iš Lenkijos, lietuviškos kol kas dar tik pakeliui. Tačiau braškės ir kiti tradiciniai turgaus produktai (daržovės, vaisiai, žuvis ir mėsos gaminiai) – tik mažoji dalis prekių. Turgus – drabužių ir batų karalystė. „Palangos tiltas“ domėjosi, ar tokiam būriui panašiomis prekėmis prekiaujančiųjų užtenka „erdvės verslui“?


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius