Gediminas Jacka siekia išbraukti Kurhauzą iš kultūros vertybių

Gediminas Jacka siekia išbraukti Kurhauzą iš kultūros vertybių

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 05 29

Palangos kurhauzo bendrasavininkas G. Jacka, kuriam priklausanti neaiškiomis aplinkybėmis 2002-ųjų rugpjūtį kilus gaisrui nukentėjusi, neprižiūrėta ir beveik visiškai išnykusi medinė pastato dalis, dėl kurios perėmimo valstybės žinion spręs teismas, reikalauja, kad kultūros ministras Š. Birutis išbrauktų Kurhauzą iš nacionalinės vertės valstybės saugomų objektų sąrašo. Nesulaukęs atsakymo ir apkaltinęs kultūros ministrą vilkinimu priimti sprendimą, G. Jacka kreipėsi į teismą, kad šis, be kita ko, priteistų jam iš Lietuvos valstybės po 50 Lt moralinės žalos atlyginimo už kiekvieną pradelstą dieną.

 

Už pradelstą dieną – po 50 Lt

Skundą dėl vilkinimo priimti sprendimą G. Jacka pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Jame teigiama, jog LR kultūros ministras vilkina nagrinėti šių metų kovo 13 d. G. Jackos pateiktą prašymą panaikinti Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. priimtą sprendimo dalį, kuria jam priklausantis nekilnojamasis turtas – Palangos kurhauzas, kaip kultūros paveldo objektui buvo suteiktas nacionalinės vertybės statusas bei jis pripažintas valstybės saugomu. Apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui.

Prašymas buvo pateiktas šių metų kovo 13 d. ir turėjo būti išnagrinėtas per 20 dienų t.y. iki balandžio 10-osios.

G. Jackos teigimu, atsakovė – Lietuvos valstybė – atsako už valstybinės viešosios teisės subjekto kultūros ministro padarytą žalą savo neveikimu. Kultūros ministras esą pažeidęs G. Jackos teisėtą lūkestį, kad valstybinė valdžia tarnauja žmonėms ir veikdama apdairiai ir rūpestingai nevilkins atlikti jiems paskirto viešojo administravimo funkcijos. Kurhauzo bendrasavininkas įsitikinęs, kad Lietuvos valstybė privalo atlyginti iš valstybės biudžeto už jam padarytą moralinę žalą dėl neteisėto atsakovo neveikimo ir prašo priteisti jam po 50 Lt už kiekvieną pradelstą dieną nuo balandžio 11-osios iki kultūros ministras išnagrinės jo prašymą.

 

Vertybės nebėra – sudegė...

Taip pat teismo prašoma įpareigoti kultūros ministrą išnagrinėti G. Jackos kovą pateiktąjį prašymą dėl sunaikinto kultūros paveldo objekto skelbimo saugomu akto naikinimo per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Kuo gi 2014-aisiais G. Jackai užkliuvo 2005-aisiais tuometinio kultūros ministro Vladimiro Prudnikovo priimtas įsakymas dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis?

Ieškovas primena, jog 2001-ųjų spalį tapo 40/100 Kurhauzo dalies savininku, šiuo metu jam priklauso 21/100 pastato.

2002 m. rugpjūčio 25-ąją kilus gaisrui, kuriuo metu nekilnojamoji kultūros vertybė, tai yra Palangos Kurhauzas, kurio kodas tuomet buvo S315, sunaikintas. Sudegė medinė pastato dalis bei mūrinės dalies nešančios konstrukcijos.

2005 m. balandžio 29 d. Kultūros ministras savo įsakymo 1 punktu pripažino saugomomis nekilnojamąsias kultūros vertybes ir 1.4. punktu nustatė apsaugos tikslą – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui.

 

Užkliuvo KPD sakinys

G. Jacka tikina, kad suteikti valstybės apsaugą nebuvo kam: Kurhauzas jau buvęs sunaikintas, ką įrodo ir Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio šių metų vasario 7 d. atsakymas ieškovui į prašymą išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas, kuriame rašoma, jog to padaryti negalima, nes Palangos kurhauzo medinė dalis po gaisro ir dėl vėliau atliktų avarinės grėsmės likvidavimo darbų nėra išlikusi, likę tik avarinės būklės pamatų ir mūro likučiai, o restauravimo projektas gali būti rengiamas ir darbai atliekami tik statiniui, kuris realiai egzistuoja.

Naudodamasis šia citata G. Jacka teigia, kad Palangos kurhauzas, kuris paskelbtas saugomu 2005-aisiais, neegzistuoja, o įsakymą pasirašęs kultūros ministras buvęs suklaidintas ir nepagrįstai priėmęs tą jo dalį, kurioje Kurhauzas paskelbtas nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Ieškovo teigimu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad kai kultūros paveldo objektas yra sunykęs, sunaikintas ar kitaip prarastos jo vertingosios savybės ir yra nustatytos šių praradimų priežastys ir (ar) kaltininkai arba kultūros paveldo objektas ar vietovė neatitinka nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių reikšmingumo kriterijų ir vertingųjų savybių ir apie tai ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius paskelbiama spaudoje, priimamas kultūros paveldo objekto ar vietovės skelbimo saugomu aktą naikinantis ar keičiantis sprendimas. Tad G. Jacka ir prašo panaikinti šį aktą.

 

Kultūros vertybė – nuo 1992-ųjų

Palangos kurhauzo pastatas į Lietuvos kultūros vertybių registrą buvo įrašytas dar 1992 metų gegužės 28 d. Ir jau tada buvo įvardintas jo vertingųjų savybių pobūdis: architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, retas) bei istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus). Išvardintos ir saugotinos jo vertingosios savybės nuo pastato tūrio, fasadų architektūrinio sprendimo iki vidaus dekoro, liepų alėjos bei pirminės ir istoriškai susiklosčiusios jo paskirties, kuri įvardinta visuomenine.

2005-ųjų balandžio 29 dieną kultūros ministras V. Prudnikovas, vadovaudamasis LR nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo atitinkamais straipsniais pripažino saugomomis nekilnojamąsias kultūros vertybes, įregistruotas Kultūros vertybių registre iki 2005 m. balandžio 19 d. ir nustatė jų apsaugos tikslus: moksliniam pažinimui bei saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, ir saugoti vie­šajai pagar­bai, viešajam pažinimui ir naudojimui bei saugoti vie­šajai pa­gar­bai. Tuo pačiu įsakymu nustatyta, jog „<...> vertybės saugomos vadovaujantis jų apskaitos dokumentais, nustatančiais vertingąsias savybes (vertybės sudėtį, apimtį, vertingas dalis ir elementus), teritorijų ir apsaugos zonų ribas bei norminiais ir individualiais teisės aktais, nustatančiais apsaugos reikalavimus (priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas, konkrečius tvarkymo režimų darbus)<...>“.

Palangos miesto savivaldybė, nepaisant visų bendrasavininkų trukdžių ir vis naujų teismams pateikiamų ieškinių, nuo 2012 m. gegužės iš pagrindų restauravo jau priklausančią mūrinę Kurhauzo dalį, atvėrusią visuomenei duris pernai gruodį.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) praėjusių metų kovo pradžioje pateikė teismui ieškinį, kuriame prašoma nacionalizuoti Jackų šeimos valdomą Kurhauzo dalį.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos kurhauzo bendrasavininkas G. Jacka, kuriam priklausanti neaiškiomis aplinkybėmis 2002-ųjų rugpjūtį kilus gaisrui nukentėjusi, neprižiūrėta ir beveik visiškai išnykusi medinė pastato dalis, dėl kurios perėmimo valstybės žinion spręs teismas, reikalauja, kad kultūros ministras Š. Birutis išbrauktų Kurhauzą iš nacionalinės vertės valstybės...


Šiais metais Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba teisinę apsaugą suteikė keturioms naujai išaiškintoms Palangos nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Viena jų – sausio septintąją įregistruotoji, kaip spėjama, 1935 metais statyta ir 1978 metais rekonstruota buvusi advokato Prano Raulinaičio vila „Gintaras“...


Šiais metais Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba teisinę apsaugą suteikė keturioms naujai išaiškintoms Palangos nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Viena jų – sausio septintąją įregistruotoji, kaip spėjama, 1935 metais statyta ir 1978 metais rekonstruota buvusi advokato Prano Raulinaičio vila „Gintaras“...


Kasmet Kultūros vertybių registras pasipildo naujais objektais, kuriems suteikiama teisinė apsauga. Šių metų pradžioje į Registrą įtrauktos keturios Palangoje esančios kultūros vertybės: pastatai, kurių adresai – J. Basanavičiaus g. 35 ir 37, Tremties ir rezistencijos muziejaus pastatas, esantis J. Basanavičiaus g. 21, bei Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos...


Palangoje – šimtas trylika kultūros vertybių

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 01 09 | Rubrika: Kultūra

Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 111 kultūros vertybių, registruotų Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: Birutės al. 46 esanti Lietuvos karininkų ramovės vila, regioninio reikšmingumo kultūros vertybės statusas suteiktas 1969 m. pastatytam architekto Algimanto Lėcko projektuotam viešbučiui...


Šiandien Palangoje lankėsi bei su miesto vadovais ir kultūros specialistais susitiko Europos varinių pučiamųjų orkestrų (European Brass Band Aassociation) asociacijos prezidentas Ulf Rosenberg bei šios asociacijos tarybos narys Jacob Dijkstra. Palanga siekia, kad prestižiškiausias Europoje pučiamųjų muzikinis renginys 2016 m. vyktų būtent šiame kurorte.


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Dar du objektus ruošiamasi į jį įrašyti artimiausiu metu. 60 jų yra saugomi valstybės arba jie turi kultūros paminklo statusą, 51 objektas yra tik įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Kas gi valdo minėtąsias vertybes?


Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 109 kultūros vertybės, registruotos Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: gegužės mėnesį įregistruota ant Šventosios upės kranto nuo 1931 m. stovinti Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie Kunigiškių karjero...


Palanga, šiemet tapusi Kalėdų šviesos miestu, kviečia miestelėnus, Lietuvos gyventojus, kultūros žmones, svečius dalyvauti nuo Kalėdų iki Naujųjų metų vyksiančiuose šventiniuose renginiuose – ne tik kaip žiūrovus, bet ir pristatinėti savo kūrybą, kartu prasmingai praleisti paskutines šių metų dienas. Kad renginiai vyktų sklandžiai, vakar meras Š....


Paveldosaugininkai pagrasino kurhauzą perimti valstybės nuosavybėn

Dalia JURGAITYTĖ, Linas JEGELEVIČIUS, 2010 11 17 | Rubrika: Miestas

Ar gali atsitikti taip, kad valstybėje, savo Konstitucijoje įtvirtinančioje nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą, yrantis kurhauzas galėtų būti paimtas valstybės nuosavybėn? Būtent apie tai įspėjo pastarosiomis dienomis  valstybės saugomo kultūros vertybės  kurhauzo bendrasavininkius Palangos miesto savivaldybę ir Jackų šeimą pasiekęs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius