UAB „Palangos vandenys“ direktorius Pranas Madzajus.

UAB „Palangos vandenys“ direktorius Pranas Madzajus.

Gegužės 5-oji – vandentvarkos ūkio darbuotojų profesinė šventė

2013 05 02

„Vanduo yra pats brangiausias žemės turtas“
(mokslininkas, geologas, akademikas Aleksandras Karpinskis)

Kas yra... vanduo ?
Kažin ar verta postringauti apie... vandens reikšmę mūsų gyvenime?
Prancūzų rašytojas ir lakūnas Antuanas de Sent Egziuperi Afrikoje skraidino pašto siuntas. Skrendant virš Sacharos nakties metu lėktuvas sugedo ir lakūnai buvo priversti leistis dykumoje.Vandens atsargų turėjo nedaug ir abu lakūnai nusprendė naktį eiti ieškoti pagalbos. Išaušus alinantis dykumos karštis užgriuvo lakūnus ir jie jau buvo praradę sąmonę, kai nelaimėlius atsitiktinai pastebėjo beduinai ir pagirdė juos vandeniu. Rašytojas savo autobiografiniame kūrinyje „Žemė – žmonių planeta“, aprašydamas troškulio kančias, sukūrė trumputę odę vandeniui: „O, vanduo! Tu nuturi nei spalvos, nei skonio, nei kvapo, tavęs negalime nusakyti, tavimi gardžiuojamės, nežinodami kas tu toks. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei – tu pats esi gyvybė. Tu mus papildai smagumo, kurio negalime paaiškinti mūsų juslėmis, su tavimi grįžta jėgos, kurias jau buvome praradę. Tavo dėka vėl ima čiurlenti mūsų širdyse versmės, kurios jau buvo išsękusios. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje!“.
Gražiau ir tiksliau apibūdinti vandenį neįmanoma.
Gėlas geriamas vanduo – didžiulis nacionalinis turtas ir ne visos šalys turi šio turto pakankamai ir pakankamus rezervus ateičiai. Lietuvoje išžvalgyta požeminio geriamo vandens atsargų šimtui metų.
Prie viso to, kas pasakyta, reikia pridurti, kad gėlo vandens atsargų tėra 2,53 proc., o prieinamo naudoti vos 0,76 proc. nuo viso pasaulinio vandens kiekio.

Palangos vandentiekio istorijos santrauka
Palangos vandentvarkos ūkio istorija buvo parašyta ir išleista atskiru leidiniu, pavadintu „Šimtmečio istorija“, minint I-jo gręžinio šimto metų jubiliejų 2008 metais. Čia priminsiu tik kai kurias datas bei įvykius.
Centralizuoto vandens tiekimo istorijos pradžia Palangoje galima laikyti 1908 metais grafo Felikso Tiškevičiaus užsakymu Karaliaučiaus hidrogeologinės firmos „E. Bieske A G“ išgręžto gręžtinio šulinio atsiradimą.Vamzdžiais vanduo buvo įvestas į senuosius dvaro rūmus priešais Kurhauzą, vilą „Basia“, vilą „Danusia“ ir E. Gutmanienės elektros stotį generatoriaus aušinimui. Gręžinys fontanavo ir miestiečiai nemokamai galėjo neštis ar vežtis vandenį buities reikmėms. Iš šio gręžinio vanduo arklinėmis medinėmis cisternomis buvo pristatomas ir į naujuosius rūmus (parke), už vandens pristatymą buvo atsakingas dvaro tarnautojas Pranas Gricius.
Tais laikais gręžtiniai šuliniai jau nebuvo didelė naujiena, tačiau jie buvo įrengiami gamybos reikmėms, daugiausiai prie pieninių kaimuose ar fabrikų miestuose, tačiau Palangos gręžinys buvo įrengtas būtent geriamam vandeniui išgauti.
Galime tvirtinti, kad Lietuvoje Palangos vandentiekis pagal senumą yra trečias, seniausias Vilniaus vandentiekis, įrengtas bene XVI-me amžiuje, Klaipėdos centralizuotas vandentiekis pradėjo veikti 1902 metais.
Tiškevičių šeima vandentiekio sistemos toliau nevystė ir gręžinys liejo vandenį į fontano lėkštę iki pat pokario metų.
Palangos savivaldybė dar karo metais buvo nutarusi suprojektuoti vandentiekio stotį ir tinklus visam miestui. Projektą užsakęs Kauno universiteto katedros vedėjas, Vasario 16-osios signataras Steponas Kairys pavedė universiteto absolventui Broniui Petruliui paruošti Palangos vandentiekio techninį projektą. 1943 metais techninis projektas buvo užbaigtas, tačiau tolesni projektavimo darbai nebuvo tęsiami dėl nepalankiai susiklosčiusios karo eigos rytų fronte. Techninio projekto originalūs brėžiniai išlikę.
Tad šiais, Palangos kultūros sostinės metais, minėsime centralizuoto vandentiekio 105 metų sukaktį.

Pokario metai
Pasibaigus karui Palangoje įsteigtos dvi sanatorijos ir atgaivinta purvo gydyklos veikla. Joms reikėjo daug geriamos kokybės vandens. Vandenį iš senojo gręžinio atveždavo automobilinėmis vandenvežėmis.
Senasis gręžinys nusilpo, spūdiniai vandenys jau nepajėgė sukelti pakankamo slėgio tam, kad vanduo į reikiamus objektus būtų paduodamas vamzdžiais. Su kariškių pagalba kairiajame Rąžės krante Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje buvo įrengta antrojo pakėlimo siurblinukė, iki sanatorijų ir gydyklos paklota 0,4 km ilgio vandentiekio linija. Sanatorijos su gydyklomis veikė tik vasarą, tad ir vanduo buvo tiekiamas sezonui.
1953 m. kovo 1 d. Vykdomojo komiteto sprendimu, įsteigiama ūkiskaitinė vandentiekio įmonė (prieš 60 metų). Pirmuoju įmonės vadovu buvo paskirtas Algirdas Čeporius. 1956 metų rudenį A. Čeporių pakeitė Kauno politechnikos instituto absolventas, vandentiekio specialybės inžinierius Albinas Griškevičius. Prasidėjo Palangos vandens tiekimo ūkio sparti plėtra, vanduo pradėtas tiekti visus metus.
1957 metais vandentiekio įmonė likviduojama ir vandentiekis tapo Vietinio ūkio valdybos cechu.

Vandentvarkos ūkio
viražai

1972 metais įkuriama ūkiskaitinė Vandentiekio ir kanalizacijos valdyba prie komunalinių įmonių kombinato, o 1973 m. reorganizuojama į respublikinio pavaldumo Teritorinę vandentiekio ir kanalizacijos valdybą (TVKV). Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę likviduojamas buvęs Respublikinis gamybinis vandentiekio ir kanalizacijos įmonių susivienijimas, o teritorinės valdybos reorganizuojamos į vietos savivaldybėms pavaldžias Valstybines vandens tiekimo įmones, netrukus įvykdoma dar viena reorganizacija ir vandens tiekimo įmonės tampa UAB-ais.Taip susikūrė UAB „Palangos vandenys“.

Vandentiekis visais
laikais – moderni įmonė

Dar sovietmečiu Palangos vandentvarkos įmonė Respublikinio susivienijimo sistemoje buvo vertinama kaip siekianti naujovių, turinti aukštos kvalifikacijos specialistų organizacija. Pavyzdžiui, po Vilniaus TVKV pirmoji pasigamino hidrodinaminę mašiną nuotekų linijoms valyti, atitinkamai perdirbus gatvių laistomąjį ZILą. Kolegų prašymu rekonstravome mašiną dar Ukmergės TVKV bei draugams iš Latvijos – Jūrmalos vandentiekininkams.
Pirmoji Lietuvoje išsirūpino atitinkamus fondus ir įdiegė tuo laiku itin modernius gręžinių ir siurblinių distancinės kontrolės ir valdymo kompleksus „Obzor“ ir TM-320.
Aktyviai reiškėsi miesto kultūrinėje veikloje. Vasaros kurorto atidarymo šventėse organizuodavo švenčių karnavalines eisenas. Organizavo dailininkų sąjungos narių tapytojų plenerus, iš viso įvyko šeši tapytojų ir vienas mažosios plastikos kūrėjų-medalininkų plenerai. Įmonė turi sukaupusi beveik šimtą tapybos darbų, tai nemažas turtas. Jeigu Palangoje atsirastų meno galerija, sutiktume jai deponuoti didžiąją dalį turimų kūrinių.

Dabartis
Šiandieną, įmonė turinti 60 metų darbinę patirtį, yra UAB „Palangos vandenys“, turinti ilgamečius, patyrusius specialistus ir valdanti sudėtingas technologijas. Nuotekų valykla – tai beveik fabrikas, kuriame įdiegtos sudėtingos biologinių, mechaninių bei elektronikos procesų technologijos.
Nemažiau sudėtingi ir geriamojo vandens ruošimo ir jo pateikimo vartotojams procesai bei techninės priemonės. Palangos gyventojai gauna pagal eurostandartus aukščiausios kokybės geriamąjį vandenį. 2000 metais įrengti ir pradėjo veikti geležies ir mangano šalinimo iš vandens įrenginiai, o 2010 metais su Europos Sąjungos finansine parama įdiegtas sveikatai kenksmingų fluoridų išvalymo technologinis kompleksas. Dabar galime užtikrinti vartotojus, kad nėra jokio reikalo vandenį papildomai filtruoti ar virinti – vanduo paruoštas vartojimui jau pačioje vandens ruošykloje.
Šių modernių technologijų priežiūrai ir valdymui reikalingi labai kvalifikuoti specialistai. Reguliuoti, surasti bei atstatyti gedimus jau neįmanoma be kompiuterių.
Palangos vanduo yra vidutiniško kietumo dėl jame esamų kalcio ir magnio junginių. Tai organizmams būtinos medžiagos, iš vandens jos neblogai įsisavinamos. Tam tikras nepatogumas, kad per kurį laiką ant virdulių ar kitų indų vidinių sienelių susidaro baltos arba rusvos spalvos apnašos. Jas nesudėtinga pašalinti, kiekviena šeimininkė žino, kaip tai padaryti. Kartais priekaištaujama, kad iš čiaupo išteka rudas geležingas vanduo. Tai atsitinka vėl pradėjus tiekti vamzdynais vandenį po vandentiekio sistemos remonto. Turime suprasti, kad gatvių linijos klotos prieš daug metų rusiškais vamzdžias, šių vamzdžių vidiniai paviršiai grubūs, nedengti jokiomis apsauginėmis dangomis, todėl jie apkibę rūdimis. Pradėjus tiekti vandenį po vamzdynų remonto, rūdys atitrūksta nuo vamzdžių ir patenka pas vartotoją. Laimei, linijų atjungimai dabar gana reti reiškiniai. Be to, namų vidinės vandentiekio instaliacijos padarytos iš juodų ar cinkuotų plieninių vamzdžių ir neišvengiamai juose susidariusios rūdys patenka vartotojui.

Vandens tiekėjo ir
vartotojo nesantaikos obuolys – vandens kaina

Infliacija – nesustabdomas ekonominis procesas. Jis turi įtakos visiems gamintojams, tiekėjams bei vartotojams. Vandens tiekėjai nuolat plakami už tai, kad didėja vandentvarkos paslaugų tarifai, kad brangsta kitos jų teikiamos paslaugos. Didžiausias priekaištas – jie yra monopolistai. Įmonė monopolistė – tai lyg trimis šešiukėmis pažymėta persona (velnio ženklas).
Taip, vandens tiekėjai yra priverstinai monopolinės įmonės, tokioms joms nulemta būti pagal savo veiklos specifiką, taip yra visame pasaulyje.
Mieli palangiškiai, vandens ir kitų „Palangos vandenų“ teikiamų paslaugų kainų padidėjimai nėra pradinis reiškinys, o pasekmė dėl el. energijos, degalų, valstybinių mokesčių bei kitų priežasčių brangimo. Turėtumėte suprasti, kad įmonė negali dirbti nuostolingai, visos patirtos sąnaudos privalo būti apmokamos.
Pateikiu kelis pavyzdžius:
– per dešimtmetį (2002-2012 m.) el. energijos 1 kWh kaina pakito nuo 0,19 Lt iki 0,354 Lt, t.y. pabrango 0,164 Lt/kWh.
Tuo tarpu vandens tiekėjas 2012 m. sunaudojo 3 mln. 806 tūkst. kwh. elektros energijos ir juos pavertus litais bus 1 mln. 347 tūkst., arba apie 150.0 tūkst. Lt. daugiau nei prieš dešimtmetį.
Taip pat ir degalų kainos per dešimtmetį pakilo nuo 1,2 Lt/1 litr. iki 3,54 Lt/1 litr. Be to, Valstybė, gelbėdama biudžetą, padidino gamtos išteklių metinį mokestį (išgaunamo vandens) nuo 54.0 tūkst. Lt iki beveik 384,0 tūkst. Lt, žemės mokestis irgi padidintas beveik dvigubai.
Buvo nustatyti nauji, didesni už buvusius minimalūs atlyginimai, per dešimtmetį privalu buvo kelti ir svarbiausių specialistų atlygius. Kainavo ir vandens kokybės gerinimas. Geležies bei fluoro šalinimo procese prarandamas žymus vandens kiekis, praradimas yra beveik 10 proc. nuo bendro pakelto vandens kiekio.
Didžiausia rykštė – tai vartojimo sezoniškumas. „Palangos vandenų“ gamybiniai pajėgumai turi atitikti arti 100.000 gyventojų turinčio miesto poreikius, toks vandens naudotojų skaičius Palangoje būna, tačiau jis būna iki vieno mėnesio per visus metus. Kitu metų laiku šis didžiulis turtas tinginiauja, o jį prižiūrėti, palaikyti nuolatinėje parengtyje būtina.
„Palangos vandenų“ turtas per dešimtmetį padidėjo apie 40,0 mln. Lt ir 2012 m. buvo jau 84,0 mln. Lt, Tai ženklus dydis gaminių savikainoje, nes didėja ir privalomi amortizaciniai atskaitymai. 2012 metais priskaičiuota 1,724 mln. Lt amortizacinių atskaitymų.
Įmonės vadovybė bei specialistai nuolat ieško būdų kaip mažinti vandens gavybos sąnaudas. Diegiant naujas modernesnes technologijas atsilaisvina darbuotojai, iki minimumo sumažėjo žemos kvalifikacijos darbininkų. Prieš dešimtmetį bendrovėje dirbo 132 žmonės, dabar gi palikę vos 100 darbuotojų.
Bendrovėje pastatyta 15 tūkst. kub. m požeminių vandens talpų. Specialistai pasiūlė šią palankią situaciją panaudoti ir I-jo pakėlimo vandens stotį (gręžinius) paleisti tik nakties metu bei šventadieniais, tada, kai veikia pigesnis naktinis elektros tarifas. Per naktį užpildomi geriamojo vandens rezervuarai, o dienos metu gręžiniai nenaudojami. Rezervo talpų pakanka net maksimalaus vasaros poreikio metu.
Bendrovė 2012 metus užbaigė su 288 Lt nuostoliu. Nuostolis gavosi dėl to, kad nebuvo sureguliuotos produkcijos kainos ir patirtos sąnaudos viršijo gautas pajamas.
Teisingausiai būtų tarifus peržiūrėti kiekvienais metais, tada kainų pokytis „nesikandžiotų“, o gyventojai reaguotų į nežymų kainų kitimą nebe taip jautriai. Visiems yra gerai žinoma ir suprantama, kad kiekviena dorai pagaminta prekė privalo būti nupirkta už tiek, kiek kainavo jos pagaminimas.
Artėjant vandentvarkos ūkio darbuotojų profesinei šventei (gegužės 5-oji diena), sveikinu visus dirbusius ir šiuo metu dirbančius vandentvarkos ūkio srityje darbuotojus, bei visus, šia ypač reikalinga paslauga besinaudojančius gyventojus ir linkiu visiems kuo geriausios sveikatos bei džiaugsmo sulaukus pavasario.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



taip taip 2013-05-03 20:23 (IP: 78.61.104.50)
sunesame abonentini, kad galetu valdzios draugeliai siltai sedeti, po kitu rinkimu dar issiples ratas ...

Čainikams 2013-05-03 16:55 (/ / IP: 86.100.60.112)
Nesisavinkit pone ne savo nuopelnų! Tamstos nuopelnas, kad žmonės, išprievartauti mokėti kažkokį ABONEMENTINĮ mokestį net 4.36 ir daugiau kas mėnesį!? Sumos susidaro milžiniškos!Taigi -galit švęsti! o kas iš to žmogui? Mes nereikalingi,-tik mūsų pinigai!

Taip pat skaitykite

Palanga kviečia į Kurorto šventę gegužės 31 d. – birželio 2 d. Pirmąjį vasaros savaitgalį visi keliai veda į vasaros sostinę – Palangą. Jaunos šeimos, senjorai, vaikai, studentai ir verslininkai, čiupkite ekologiškas transporto priemones ir visais įmanomais vandens, oro ir žemės keliais keliaukite pas mus.  


Prasidėjus pasėlių deklaravimui vis dažniau susiduriama su problema, kai valdos duomenys nesutampa su deklaruojamų plotų duomenimis. „Žodinės žemės nuomos sutartys – tai plačiai paplitusi praktika, tačiau ūkininkas visuomet rizikuoja. Siekdami juos apsaugoti, raginame visus sudaryti rašytines nuomos ar panaudos sutartis. Taip sumažinsime riziką, kad žemės savininkas gali bet...


Palanga kviečia švęsti – gegužės 20-22 dienomis mieste šurmuliuos Kurorto šventė, skelbianti aktyviojo poilsio sezono pradžią.


Nuo pirmadienio žemės savininkus pasiekia elektroninės ir popierinės deklaracijos, kuriose pateikta informacija apie žemės mokestį. Klaipėdos AVMI duomenimis, šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į Palangos m. savivaldybės biudžetą turėtų sumokėti apie 2 mln. 784 tūkst. litų žemės mokesčio - 70 tūkst. Lt mažiau nei pernai.


Specialistai sako: Lietuvoje viešai tiekiamas vanduo daugeliu atveju yra saugus, jį gerti galime be papildomo paruošimo. Visgi, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė, fasuotas vanduo – populiari prekė. Rinkos dėsniai teigia: pasiūlos nebūna be paklausos. Kokios priežastys skatina pirkti...


„Ar žinote dar bent vieną kitą savivaldybės Tarybos narį, kuris turi numatęs asmeninį darbų planą kiekvieniems darbo metams Taryboje?“ – retoriškai klausė kurorto centristų lyderis ir Lietuvos centro partijos pirmininkas Albinas Stankus. „Aš tokį planą pasirengiau dar prieš tris metus, gavęs mandatą Taryboje. Šią kadenciją be bendrų...


„Vanduo yra pats brangiausias žemės turtas“ (mokslininkas, geologas, akademikas Aleksandras Karpinskis)


Viešųjų tualetų trūkumas yra viena iš opiausių problemų Palangoje. Todėl prireikus į tualetą, kurorto svečiai priversti ieškoti jų po visą miestą ar įsmukti į pirmą pasitaikiusią kavinę, nors šios iš ne savo lankytojų už pasinaudojimą „karališka“ vieta reikalauja lito. Tačiau savivaldybė nemato didelio poreikio pastatyti papildomus tualetus.


Milijoninis turtas – tarp dangaus ir žemės

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 05 12 | Rubrika: Miestas

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba patikrino, kaip Palangos sporto centras naudoja gautas biudžeto lėšas bei valdo jam patikėtą turtą. Konstatuota, kad įstaigai nėra perduoti valdyti patikėjimo teise per 2 mln. litų vertės savivaldybei nuosavybės teise priklausantys statiniai bei įrenginiai. Be to, stadionas iki šiol neįregistruotas viešajame registre.


Milijoninės vertės turtas nyksta

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 02 06 | Rubrika: Miestas

Palangiškė, užsukusi į redakciją, pranešė, kad ją suneramino vykstantys intensyvūs buvusių purvo gydyklų griovimo darbai. Anot miestelėnės, daužomi langai ir išimami aliuminio rėmai. Vaizdas baisus ir jai kyla pagrįstas klausimas: negi kurorto valdžiai nerūpi atvirai grobiamas miesto turtas?


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius