Gelbėtojų sraigtasparnis kyla iš Nemirsetos

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 04 18

Pasirengę bet kada kilti

Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės pirmajame paieškos ir gelbėjimo poste (PGP) Nemirsetoje budi pilna, penkių narių įgula. Tai du pilotai, borto technikas, gelbėtojas paramedikas, bei karo gydytojas. Įgula keičiasi kas dvi savaites – karininkams tenka dirbti visoje Lietuvoje.

Visa amunicija, gelbėjimo darbams skirta įranga, medicininės priemonės, neštuvai ir kita – tvarkingai sudėliota sraigtasparnio viduje. Tad iškvietimą ir nurodymus gavusi įgula, per 15 minučių kyla atlikti užduotį.

Vasario pabaigoje šio PGP komanda leidosi ieškoti dingusių žvejų, o kovo 15-ąją gelbėjo ligonį su širdies problemomis. Į Klaipėdą plaukiančiame kelte „Lisko Optima“, buvusiame apie 60 jūrmylių nuo kranto, 45 metų vyrui prireikė medikų pagalbos. 18.08 val. jis buvo įkeltas į sraigtasparnį ir jau po 32 minučių nutupdytas prie Klaipėdos Jūrininkų ligoninės ir perduotas medikams.

 

Pavasarį – pagalba žvejams

Įgulai – tai kasdienybė. Jos vadas Rimantas Lidė sakė, jog pavasaris PGP yra pats didžiausias „darbymetis“. „Tokiu metų laiku pagalbos dažnai prireikia žvejams“, - teigė didžiulę Lietuvos teritorijos dalį budriai saugančios įgulos vadas. Nemirsetoje esantis PGP turi visą, gelbėjimo darbams jūroje reikalingą įrangą – pradedant dūminėmis raketomis gelbėjimo vietai pažymėti, plaustais, baigiant pačių gelbėtojų apranga su įmontuotais deguonies balionėliais.

Karinių oro pajėgų sraigtasparniai dalyvauja ne tik gelbėjimo operacijose, skuba medikams pristatyti sunkius ligonius, bet ir gabena organus, skirtus transplantacijai. „Sraigtasparniai sėkmingai leidžiasi prie didžiausių Lietuvos ligoninių, nors iš tiesų, ne visos jos turi tam tinkamas vietas“, - teigė borto inžinierius Oleg Pedaš.

Pavasarį nemažą pavojų sukelia migruojantys paukščiai – anot įgulos narių, paukščių kelias iš Ventės rago driekiasi kone virš posto.

 

Mitai klaidina žmones

Įgula, aprodžiusi savo kasdienišką aplinką pasakojo, jog visuomenėje yra gajūs neteisingi mitai. „Manoma, jog sraigtasparniui pakilti nėra svarbi vėjo kryptis. Tai netiesa. Mums ji labai svarbi – neapsižiūrėjimas gali virsti tragedija“, - teigė lakūnas – navigatorius, vyr. leitenantas Tomas Brusokas.

Dar vieno mito, suformuoto amerikietiškų filmų vedini, žmonės link sraigtasparnio, besisukančiais sraigtais, eina pasilenkę, pritūpę: įgulos vadas tikino, jog amerikietiški sraigtasparniai yra žemesni, todėl ten statomi filmai pateikia kiek kitokį vaizdą. Tačiau rusiškas MI-8T, kaip ir visi sraigtų varomi orlaiviai, apeinami tik iš priekio – galinis sraigtas yra žemai ir nežinančiam žmogui yra labai pavojingas.

 

Nuolatinės pratybos ir treniruotės grūdina

Sunkoka įsivaizduoti, tačiau net nepakrautas sraigtasparnis sveria iki 10 tonų, pakrautas ir su įgula, jis gali sverti kone dvejomis tonomis daugiau. Šis milžinišką žiogą primenantis kyla itin greit – į pusantro kilometro aukštį jis pakyla vos per 5-7 minutes. Sraigtasparnis gali pakilti ir nutūpti vertikaliai, gali kaboti ir apsisukti vietoje, skristi atbulas ar į šoną. Sraigtasparniai skrenda lėčiau nei lėktuvai, degalų sąnaudos gana didelės, tačiau manevringumo savybės atsiperka – visame pasaulyje gelbėjimo darbams naudojami būtent sraigtų principu veikiantys orlaiviai. Sraigtasparniai dėl savo techninių galimybių tapo nepakeičiamas gelbėjimo, gaisrų gesinimo, keleivių ir krovinių gabenimo vidutiniais atstumais darbuose.

Ir būtent sraigtai sumažina avarijų tikimybę – net ir užgesus varikliams, sraigtasparnis gali stabiliai nutūpti – inercija ir pats oro srautas išsuka sraigtus savaime. Sraigto diametras MI-8T modelyje – daugiau nei 20 metrų. „Kad išvengtume nelaimių ore, mes treniruojamės – vyksta mokymai tiek dienos metu, tiek naktį. Treniruojamės leistis be veikiančio variklio, dalyvaujame karinėse pratybose, bendradarbiaujama su pasieniečiais. Vyksta treniruotės su laivais, tarptautinės pratybos“, - pasakojo įgulos vadas, kapitonas R.Lidė.

 

Aviacijoje – daugiausia vyrų

„Tuos kritikus, kurie aviaciją tapatina su didžiule rizika, galime nuraminti – paskaičiuokite, kiek žmonių žūsta kelyje, ir kiek – dėl oro transporto, pasidarysite savas išvadas“, - tikino borto technikas Oleg Pedaš. Kalbinti įgulos nariai nerado žodžių paaiškinti, kodėl dirba būtent šį darbą. „Juk kažkam jį reikia dirbti, - nusikvatojo vyrai ir iškart pridūrė. – Aviacija – yra mįslinga sritis. Tačiau reiškia, jog galbūt būtent dėl to ir patraukė. Sraigtasparnio valdymas suteikia galimybę skristi žemai ir lėtai. Kiti lėktuvai turi kitokių savybių. Tačiau iš esmės, priežastys sunkiai nupasakojamos. Nei vienas nedirbtų tokio darbo, jei nesijaustų savo vietoje“. Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės pirmajame paieškos ir gelbėjimo poste Nemirsetoje yra dirbusios keturios moterys – iš jų liko viena (karo gydytoja). Tiek fizinio, tiek psichologinio pasiruošimo reikalaujantis darbas, lyg nerašytoje taisyklėje, labiau patraukia vyrus.

 

Lankosi smalsuoliai

„Vakar turėjome naktinį skrydį. Šiandien vėl skrisime. Toks darbas“, - šyptelėjo linksmai nusiteikusi įgula. Vyrai kalbėjo, jog nemarus visuomenės susidomėjimas ir vasaros sezonas į paieškos ir gelbėjimo postą atvilios daugiau smalsuolių – kasmet čia lankosi skautų draugijos nariai, vaikų ekskursijos, susidomėjusios keliautojų grupelės. Iš anksto suderinę apsilankymo datą ir laiką smalsuoliai gali apžiūrėti sraigtasparnį, pakalbėti su įgula. „Vaikai ne tik vaikiškai domisi. Neseniai sulaukiau labai rimtų vienuolikamečio klausimų apie Mi-8T kuro baką, pakilimui reikalingą plotą, išvystomą greitį ir panašius dalykus“, - pasakojo O.Pedaš. Karininkai sakė, jog visuomet ir visur tiek sraigtasparnis, tiek jame dirbanti įgula sulaukia didžiulio dėmesio.

Tad kol visai šalia Palangos budi visuomet pasiruošusi profesionali komanda, palangiškiai gali būti ramūs. Šią savaitę dieną ir naktį pasiruošęs gelbėjimo darbams Karinių oro pajėgų sraigtasparnis su visa atitinkama įgula: įgulos vadu, kapitonu Rimantu Lide, lakūnu – navigatoriumi, vyr. leitenantu Tomu Brusoku, borto inžinieriumi, puskarininkiu Oleg Pedaš, gelbėtoju – paramediku, vyr.seržantu Stanislovu Žymantu bei karo gydytoju, kapitonu Eligijumi Cicilioniu.




Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Šiandien esame laisvi skaityti, mąstyti, keliauti, mokytis. Atvirose ir šviesiose bibliotekose sudėta knygų, žurnalų, vyksta įvairūs renginiai, kuriuose dalinamasi žiniomis, patirtimis ar tiesiog gerai leidžiamas laikas.Knygos, žinių kelias pas skaitytoją į namus ne visada buvo paprastas. Lietuviška knyga, periodinė spauda ištisą keturiasdešimtmetį brendo ir...


2017 m. Lietuvoje kilo 9394 gaisrai. Palyginti su 2016 m., jų sumažėjo 6,4 proc. Pernai gaisruose žuvo 103 žmonės (2016 m. – 101), iš jų – 3 vaikai (5), o 181 gyventojas (204) patyrė traumų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 152 žmones, iš jų 15 vaikų gyvybes, 721 pastatą, 117 transporto priemonių, 499 gyvūnus.


Šiandien Palanga didžiuojasi, kad šilumos kainą miestelėnams per kelis metus sumažino 25 procentais, karšto vandens kainą vos per metus su trupučiu – 15 procentų. Mieste šalto vandens kaina nesikeičia jau nuo 2009 metų, nors darbo užmokesčio, kuro kaštai gerokai išaugo. Šalto vandens kaina šiemet kurorte net sumažėjo 5 procentais....


Palangiškių sąskaitos už šildymą šią žiemą, jau rašėme, yra penktadaliu mažesnės negu atitinkamu metu pernai. Pavyzdžiui, Druskininkų g. 20 name prieš metus kvadratiniam metrui šildyti suvartota 19,2 kilovatvalandės šilumos energijos, o šį gruodį – 15,4, Druskininkų g. 14 name 2014 metais suvartota 18,7 kilovatvalandės...


Kartais smalsu dirstelėti pro rakto skylutę ir sužinoti, ką veikia kaimynas, pažįstamas ar kitas mums kuo nors reikšmingas žmogus. „Palangos tiltas“ pakalbino miestą puošiančius ar kitaip prie kurorto gerovės prisidedančius žmones ir pasmalsavo, kaip jie leidžia savaitgalius, kokių įdomių laisvalaikio pomėgių turi. Visai netikėtai užkalbinti pašnekovai atvėrė...


Žiemą Jonas Pirožnikas – ūkininkas ir medžiotojas, vasarą – Palangos gelbėtojų stoties vadovas, jos veidas. Ši vasara Jonui Palangoje – septintoji. Daugiau kaip 20 kilometrų nuo Šventosios iki Nemirsetos nutįsusiame paplūdimyje jis „ganys“ apie 60 gelbėtojų ir margą tūkstantinę poilsiautojų armiją. J. Pirožnikas mielai sutiko atsakyti į...


Gerai psichinei sveikatai – aštuonios valandos darbo ir tiek pat miego

„Palangos tilto“, „Delfi“ inf., 2013 10 10 | Rubrika: Sveikata

Nerimas, padažnėjęs širdies plakimas, įtampa raumenyse, nuovargis – pirmieji nuolatiniame strese gyvenančio žmogaus sveikatos sutrikimo požymiai. Kas yra psichinė sveikata ir kodėl būtina ja rūpintis?


Be maisto žmogus išgyventų savaites, be vandens – keletą dienų, tačiau be oro galėtume išbūti tik keletą minučių. Kvėpavimo sutrikimai, kamuojantys tiek vaikus, tiek suaugusius, turi įtakos tiek fizinei, tiek psichinei savijautai. Ir jeigu vaikai dažniausiai kenčia dėl padidėjusių adenoidų, kuriuos galima nesunkiai pašalinti, suaugusiesiems yra sunkiau. Kvėpavimo...


Lietuvos kredito unijoms pastaruoju metu dėmesio nestinga. Sparčiai joms augant, Lietuvos bankas priėmė kredito unijų priežiūros ir veiklos sugriežtinimo priemones. Tačiau į jas Palangos kredito unijos (PKU) valdybos pirmininkas Vytenis Tomkus linkęs žiūrėti optimistiškai: „Galima ir pasidžiaugti, kad eilę metų besikaupusios problemos pagaliau buvo pradėtos spręsti, kredito unija...


Gelbėtojų sraigtasparnis kyla iš Nemirsetos

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 04 18 | Rubrika: Miestas

Miško tankmė Nemirsetoje, įrėminta vielinės tvoros, jau daugiau nei dešimtmetį yra Karinėms oro pajėgoms priklausančio sraigtasparnio Mi-8T buveinė. Čia nuolatos, 24 valandas per parą, budi profesionali įgula, pasiruošusi gelbėjimo darbams tiek sausumoje, tiek jūroje. 


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius