Gyvūnai žiemą dantimis nekalena

Sniego pragarą, stingdantį šaltį žmogus įveikia technika, kastuvais, šilta apranga. O kaip išgyventi tiems, kurių namai – pusnyse paskendę miškas ir laukas? Tačiau specialistai tvirtina, kad miško gyvūnams pavojaus mirti iš bado ar šalčio nėra. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus medžioklės žinovas Antanas Račinskis „Palangos tiltui“ sakė, kad padėtis miške nėra baisi. Jo teigimu, išgyventi gyvūnams padeda Palangos bei Šventosios moksleiviai, medžiotojų klubo nariai ir geros valios žmonės, kurie nesibodi šalčio ir mielai pamaitina miško žvėris. „Miške sniego nėra daug, tad laukuose gyvūnai dar išsikapsto žalumynų, nevengia šie užsukti ir į šėryklas, kur gyvūnams gėrybių kiekvieną savaitę palieka medžiotojai“, – patikino A. Račinskis.

Apsaugo ir kailis

Žiema pavojinga silpniems, ligotiems žvėrims ir paukščiams, vėlai gimusiems jaunikliams, bet jeigu sveiki gyvūnai gali pasiekti maistą, jeigu sniego danga netrukdo jiems keliauti, padėtis nekelia nerimo. Stambieji miško žvėrys – briedžiai, šernai ir kiti – didelių problemų neturi. Briedžiai minta įvairiomis šakelėmis, tad jiems papildomai pašaro nereikia. Elniams tik šiek tiek reikia papildomo pašaro. Dažniau į šėryklas paėsti užsuka ir šernai. „Miškuose problemos nėra, laukuose taip pat sniego danga nėra tokia stora ir kieta, kad negalėtų atsikasti želmenų“, – aiškino A. Račinskis. – Šalčiai žvėrims taip pat nėra baisūs – kailis žieminis. Jeigu sunki žiema užtruks, neabejojama, jog gyvūnų aukų miškuose bus. Tačiau problemos šiuo metu tikrai nėra, o kaip bus toliau – matysim“.

Svarbiausia – kuo mažiau gyvūnus trikdyti, kad jie galėtų likti tuose pačiuose guoliuose. Norintieji padėti žvėrims turėtų žinoti, kad šie nemėgsta kultūrinių pievų šieno, nes jis grubus, be lapų, ir duoti tik jiems tinkantį pašarą.

Paukščių gyvenimas per šalčius panašus. Jų žieminis apdaras yra šiltas (paskaičiuota, kad mažučio, keletą gramų sveriančio nykštuko pūkų ir plunksnelių žiemą būna tūkstančiai), todėl naktį šakose miegantys paukščiai pašiaušia plunksnas, save apsupa storu apsauginiu sluoksniu. Jis šildo, nepraleidžia šalčio. Nemažai žiemos paukščių šaltomis naktimis miega inkiluose, drevėse, namų palėpėse, kai kas – upių krantuose, po ledo nuolaužom.

Žiemos miegas

Kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, žiurkėnai, švilpikai bei ežiai žiemos mėnesiais nugrimzta į gilų miegą. Prieš užmigdami jie kelis mėnesius sočiai maitinasi ir užsiaugina riebalinį sluoksnį, kurio turi pakakti visai žiemai. Žiemos miegas tam tikra prasme yra būdas išgyventi, nes šie gyvūnai šaltuoju metų laiku negali susirasti pakankamai maisto. Miegant kūno funkcijos susilpnėja iki minimumo: nukrinta kūno temperatūra, sulėtėja širdies plakimas ir kvėpavimas. Kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, barsukai ir lokiai, ilsisi tik esant žemai temperatūrai. Vos atšilus jie atsibunda ir eina ieškoti grobio. Orui atvėsus šie gyvūnai miega toliau. Varlės, gyvatės ir daugelio rūšių vabzdžiai žiemą sustingsta. Jie guli kaip negyvi ir kantriai laukia pavasario.

Būta ir blogiau

Anot sinoptikų, Lietuvoje ne mažiau rūsti žiema buvo 1995-1996 m. Tada šaltis spustelėjo lapkritį ir neatleido iki pat kovo pabaigos. Be to, gausiai snigo. Tą žiemą nugaišo kas antra stirna, daug kitų žvėrių. O likusieji buvo labai išsekę. Prireikė kelerių metų, kad atsistatytų žvėrių populiacija.

Žmogaus pagalbos reikia ne tik žvėrims, bet ir paukščiams. Patariama iš eglišakių suręsti slėptuvių-šėryklų kurapkoms, pagaminti lesyklų kitiems sparnuočiams ir kasdien paberti lesalo. Kuo lesinti paukščius? Jiems negalima siūlyti to, ko negalima ir mažam vaikui: sūdytų, su prieskoniais, maisto atliekų, pasenusių produktų.