Naktinio žygio organizatorius Algirdas Grublys pasidžiaugė, jog žygis kasmet tampa vis populiaresnis, žygeivių šiemet daugiau nei 2000.

Naktinio žygio organizatorius Algirdas Grublys pasidžiaugė, jog žygis kasmet tampa vis populiaresnis, žygeivių šiemet daugiau nei 2000.

Į naktinį istoriją menantį žygį kasmet išsiruošia vis daugiau žygeivių

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 01 18

Tradiciškai šiąnakt, iš penktadienio į šeštadienio naktį, organizuojamas naktinis pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“. Žygio dalyviai šiemet patrauks iš Palangos. Kasmet žygio maršrutas būna skirtingas. Kaip atskleidė žygio organizatorius Algirdas Grublys, iki savaitės vidurio jau buvo užsiregistravusių daugiau kaip 2200 žygeivių, iki žygio dienos skaičius, neabejojama, dar keisis. Kasmet žygis tampa vis populiaresnis. Beje, žygis numatytas organizuoti kasmet sausio 15-ąją, tikrąją istorinę dieną, bet dėl tam tikrų aplinkybių data keičiasi.Apie ilgametes tradicijas (žygis organizuojamas 17-ąjį kartą), gimusią idėją kalbėjomės ir kalbėjomės su jo organizatoriumi Algirdu.

Kviečia į žygį
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyrius kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-ąja rinktine, padedant Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iąjai rinktinei, Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionui bei Lietuvoskariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Klaipėdos įgulos aptarnavimo centrui, kviečia visus karius ir šalies piliečius Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimą pradėtidalyvaujant septynioliktametradiciniame pėsčiųjų nakties žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais“.
Kaip pabrėžiama, žygis skiriamas Lietuvos kariuomenės šimtmečio pažymėjimui. Žygio dalyviams teks įveikti 25 kilometrų atstumą iš Palangos į Klaipėdą, 1923m. Klaipėdos sukilimo dalyvių keliu. Keliaujant numatytu maršrutu, žygeiviai susipažins su puikiomis Palangos miesto ir Klaipėdos rajono gyvenvietėmisbei netikėtomis istorinėmis ir gamtos vietomis.
Žygio pradžia – sausio 19 d., šįvakar, 22 val. iš Palangos sporto centro (Sporto g. 3, Palanga) patalpų. Žygį numatoma baigti jau išaušus kitam rytui (numatoma apie 6 val. ryto Lietuvos Didžiojo kunigaikščioButigeidžio dragūnų motorizuotų pėstininkų bataliono teritorijoje (Liepojos g. 5, Klaipėda).
Įveikę žygius dalyviai gauna pažymėjimus, prisiminsiančius, jog buvo įveiktas netrumpas kelias, siekiant įamžinti istorinį įvykį.

Kasmet žygis plečiasi
Pats Algirdas, kaip pripažino, yra entuziastingas keliautojas. „Žygį organizuojame nuo 2002 metų. Pirmą kartą organizuotame žygyje dalyvavo 20 žmonių. Dabar jų skaičius – gerokai didesnis. Iki trečiadienio buvo užsiregistravę žygiui 2235 žygeiviai, iš jų 607 moterys, 98 komandos. Šiemetinis dalyvių skaičius – rekordinis, iki šiol dar tiek susidomėjusių žmonių nebuvome sulaukę. Vadinasi, žmonėms reikia ir tokių pramogų, norisi patirti tokių nuotykių“, – žmonių susidomėjimu džiaugėsi A. Grublys.
Paprašius prisiminti, kaip žygis imtas organizuoti, kas buvo šio žygio idėjos generatorius, Algirdas papasakojo, jog tokią mintį išrutuliojo šviesaus atminimo istorikas, Mažosios Lietuvos puoselėtojas Kazys Budginas. „Jis visada puoselėjo šio istorinio įvykio pagerbimą. Kartu su taip pat šviesaus atminimo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių vadu Juozu Algimantu Liesiu ir dar keliais entuziastais 2002 metais iš Palangos pajūriu atkeliavo į Klaipėdą. ir tuomet pasidalino savo mintimis, kad būtų įdomu pasikviesti žmones eiti kartu. Kitais metais pakvietėme daugiau žmonių, taip žygio idėja vis plačiau sklido. Ir kasmet organizavome žygį būtinai naktį iš sausio 14-osios į 15-ąją, taip, kaip vyko tas šturmas, tikrąją dieną. Kai jau buvo susirinkusi 57 žmonių grupė, jie ėmė sakyti, kad įpuolus darbo dienai, jiems nelabai patogu leistis į žygį, reikia eiti į darbą, tad nusprendėme prisitaikyti, tiesiog atsižvelgdami į sausio 15-ąją, žygį organizuojame arčiausiai šios datos esantį penktadienio vakarą“, – pasakojo pašnekovas.
Šiemet, anot Algirdo, data kiek nusitęsė iki sausio 19-osios, nes praėjusį savaitgalį buvo minima Laisvės gynėjų diena, nesinorėjo žygio organizatoriams sumaišyti dviejų istorinių datų.
„Taip jau esame nusprendę, kad jeigu įpuls ši diena, neisim. Ši diena turi būti skirta Laisvės gynėjams, laužams. O anksčiau organizuoti nenorėjome, kaip ir per anksti, tad liko ši data“, – reziumavo A. Grublys.

Daug žmonių – ne pirmą kartą
Pamažu žygio idėja pasklido visuomenėje, dalyvių skaičius vis didėjo. Pernai į žygį leidosi beveik 2000 žygeivių.
„Pastaruosius penkerius metus žygeivių skaičius perkopė tūkstančio skaičių. Žinoma, ir mums daugiau rūpesčių, tačiau labai malonu, jog žygis žmones domina, jie leidžiasi nelengvu, bet įdomiu keliu“, – sakė A. Grublys.
Apskritai, kaip paminėjo pašnekovas, žmonėms tokių renginių labai reikia, nes tą įrodo organizuojamas ne tik šis žygis, bet ir jaunimo iniciatyvos, pritraukiančios tūkstančiais žmonių per visą Lietuvą.
Žygį „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“ organizuoja tie patys žmonės, nepabūgstantys jokių iššūkių ar atsakomybės. „Kiekvienas žinome, ką turime padaryti, esame pasiskirstę darbus, tad jokių problemų nekyla“, – nusišypsojo entuziastas.
Pats žygio organizatorius, atskleidė, yra orientacininkas, tad jam miškai – jokia ne naujiena. Bet kokios kelionės aktyvų vyrą domina ir jokios sąlygos negąsdina. O artėjant žygiui, jis vis dažniau žvilgteli į orų prognozes, tad iškritęs sniegas jį labai nudžiugino. Nesinori nenumatytų sąlygų keliuose, visgi ne visi žygeiviai yra profesionalai, kitiems šis kelias – tarsi iššūkis.
Tiesa, pasirodo, ne vienas žygeivis leidžiasi į šį žygį jau ne pirmą kartą. Antrą kartą į žygį šiemet leisis daugiau kaip 200 žmonių, trečią kartą – 128 žmonės, ketvirtą kartą – 69, penktą kartą – 41, šeštą kartą – 26. Algirdas praėjęs visus 17 žygių.
„Jeigu žmonės eina ne pirmą kartą, vadinasi, žygis paliko įspūdį, patiko“, – pasvarstė A. Grublys.

Vis kitokie maršrutai
Pasiteiravus, ar žmonės žino, kokios istorinės datos buvo įkvėptas naktinis žygis, pašnekovas pagalvojo, jog, žinoma, visokių žmonių susirenka, bet dėl ko organizuojamas žygis jie žino. Beje, kasmet žygio maršrutas būna vis kitoks, siekiant aplankyti vis kitus objektus, kad žmonėms keliavimas nebūtų vien tik keliavimu, bet ir tam tikra apžvalga.
Pavyzdžiui, šiemet numatyta pagerbimo ceremonija prie paminklo partizanų vadui Jonui Žemaičiui, žygeiviai nukeliaus ir prie Palangos tilto. Toliau numatyta žygiuoti link Nemirsetos pėsčiųjų taku, paskui pajūriu, atkeliaujant iki Rikinės upelio. Karklės kaime numatyta apžiūrėti etnografines kapinaites. Vėliau žygeiviai, išsukę šiek tiek iš trasos, turės galimybę aplankyti Olandų kepurės skardį, pražygiuos pro Girulių televizijos bokštą, turės galimybę užsukti į Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią.
„Iš Palangos einame jau ne pirmą kartą ir visuomet stengiuosi, kad kelias nebūtų tas pats, tad į maršrutą įtraukiami vis kiti lankytini objektai“, – sakė Algirdas.
Kuriant maršrutustenka apgalvoti viską, nes nežinia, kas gali kelyje laukti. „Kartą viename ruože žygeivius pasitiko potvynis. Privargo žmonės, kol perėjo jį, bet visiems pavyko. Stebiu orų prognozes kaip kelininkas, o toks kuriant maršrutą, galima sakyti, ir esu. Tad džiaugiuosi, kad pašalo, pasnigo, nebus kelias ištižęs, nes numatytame maršrute vienas ruožas galėjo būti ir šlapesnis. Svarsčiau, ką reiks daryti, jeigu bus lietus, kaip šiemet kad buvo įprasta“, – pasakojo nuotykius Algirdas.
Žygeiviai numatytą maršrutą įveikia apie 6 valandas. 6 valandą ryte jau visi dalyviai būna sugrįžę.

Apie Klaipėdos krašto sukilimą
Ratifikavus Versalio sutartį, 1920 m. sausio 10 d. Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir Antantės valstybių vardu pavestas valdyti Prancūzijai, kol bus galutinai nuspręstas jo likimas.
1922 m. gruodžio 20 d. Lietuva buvo pripažinta de jure, tačiau Ambasadorių konferencija neskubėjo spręsti Klaipėdos krašto klausimo. Praradusi viltį, kad Klaipėda bus perduota Lietuvai diplomatiniu keliu, Lietuvos vyriausybė nusprendė improvizuoti Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, kad, remiantis jų pareikšta valia, Klaipėdos kraštą būtų galima prijungti prie Lietuvos.
1922 m. gruodžio mėnesį buvo sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, turėjęs oficialiai vadovauti sukilimui. Sukilimas prasidėjo 1923 m. sausio 10 d.
Nesulaukusi rimtesnio prancūzų pasipriešinimo, sausio 15 d. reguliarioji Lietuvos kariuomenė įžengė į Klaipėdos kraštą. Tos pačios dienos vidurdienį buvo paskelbtos paliaubos. 1923 m. vasario 16 d. Ambasadorių konferencija paskelbė Antantės ir Lietuvos susitarimą. Klaipėdos kraštas buvo perduotas Lietuvai su sąlyga, kad, parengus Klaipėdos krašto statusą apibrėžiančius dokumentus, kraštui bus suteikta autonomija ir bus įsteigtos autonominės institucijos. 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje pasirašius Klaipėdos konvenciją, Klaipėdos kraštas autonominiais pagrindais atiteko Lietuvos Respublikai.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Tradiciškai šiąnakt, iš penktadienio į šeštadienio naktį, organizuojamas naktinis pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“. Žygio dalyviai šiemet patrauks iš Palangos. Kasmet žygio maršrutas būna skirtingas. Kaip atskleidė žygio organizatorius Algirdas Grublys, iki savaitės vidurio jau buvo užsiregistravusių...


Šventoji šią vasarą kurorto svečius pasitiko gerokai pagražėjusi: tvarkomos viešosios erdvės, gražinama gyvenamoji aplinka, rekonstruojamos gatvės. Tačiau, pasak seniūno pareigas einančio Alvido Baciaus, sustoti neketinama – jau netolimoje aplinkoje Šventosios laukia dar daugiau pokyčių.


„Kas ieško, tas randa“, – sakė kai kurie verslininkai, paklausti, kaip sekasi ieškoti beprasidedančiam vasaros sezonui darbuotojų. Tačiau visi kalbintieji sutiko, jog kasmet į Palangą vasaros sezonu prisikviesti kvalifikuotų darbuotojų tampa vis sunkiau, apskritai pastebi tendenciją, jog žmonių, kuriuos galėtum priimti dirbti, nebėra. Kur kas aktyviau darbų...


Palangiškis Vytautas Liakas nepabūgo ilgos varginančios piligriminės, tačiau itin prasmingos kelionės, trukusios 24 dienas, ir nukeliavo su bičiuliu 800 kilometrų iki Ispanijos ir per visą šią šalį. Vytautui ištvermės netrūksta, jis mokosi Lietuvos karo akademijoje, tai daug apie jauną vyrą pasako. O šiuo piligriminio žygio keliu, pasak istorinių...


Nacionalinės krepšinio lygos sezonui besiruošianti Palangos „BC Palanga“ ekipa draugiškų rungtynių cikle ir toliau nepralaimi. Šį kartą palangiškiai beveik pusšimčiu taškų 94:50 (18:13, 22:9, 21:15, 33:13) „pervažiavo“ Gargždų „SC Gargždai“ klubą.


Trečiadienio pavakarę pastebėta, kad kažkas įsilaužė į naktinio klubo, esančio J. Basanavičiaus gatvėje, patalpas. Iš klubo išnešta garso aparatūra, kurios preliminari vertė gali siekti 4 tūkst. eurų. Klubo šeimininkai dar tikslina nuostolius. Pradėtas tyrimas.


Trečiajame Gintaro kelio žygyje, skirtame Palangos krašto prijungimo prie Lietuvos 1921 m. kovo 30 d. progai, šeštadienį dalyvavo rekordinis žygeivių skaičius. Per 300 entuziastų, kurie iškilmingai išlydėti nuo Jūratės ir Kastyčio skvero trimis salvėmis už Lietuvos valstybę, Lietuvos narystės NATO 10-metį ir Palangos prijungimą prie Lietuvos ir smagiai...


Gintaro kelią įveikė per 200 žygeivių

„Palangos tilto” informacija, 2013 04 08 | Rubrika: Miestas

Sinoptikai, žadėję šeštadienį gerą orą, neapgavo: svarbų istorinį įvykį – Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos – šeštadienį norėjusių paminėti pėsčiųjų žygiu „Gintaro kelias Palanga – Šventoji 2013“ per 200 palangiškių ir miesto svečių galėjo džiaugtis geru oru.


Palangos turizmo informacijos centrą (TIC) kasmet lanko gausus būrys poilsiautojų, kuriems aktualiausia informacija randama būtent šioje vietoje. Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą Palangoje užbaigtas ES projektas „Palangos turizmo informacijos centro infrastruktūros plėtra“, gelbstintis ne tik darbuotojams, bet ir turistams. Juo labiau, kaip paminėjo Palangos...


Sunkiai suvokiama, tačiau kasmet Lietuvoje dingsta tūkstančiai šalies gyventojų. Ne išimtis ir Palanga. Palangos policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas Vaidas Vaškys teigė, kad šiuo metu Palangoje yra trys be žinios dingę žmonės. „Visi iš jų yra vyrai. Kriminalinės policijos pareigūnai visuose miestuose padeda vieni kitiems dirbti, tad į paieškas yra...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius