Idėjas paversti kūnu yra vietos lyderių ir visos bendruomenės darbas

2019 03 02

Beveik tris dešimtmečius gyvename demokratinėje valstybėje. Prieš penkerius metus buvo pakeisti įstatymai ir suteikta teisė tiesiogiai rinkti ne tik savivaldybių tarybų narius, bet ir miestų bei rajonų merus. 2015 m. pirmieji tiesioginiai mero rinkimai buvo tarsi brandos testas mūsų visuomenei. Deja, mūsų bendruomenė galimybe išreikšti savo valią pasinaudojo labai pasyviai – pirmajame ture dalyvavo 47,17 proc., antrajame – 38,73 proc. rinkėjų. Toks abejingumas aiškinamas tuo, kad dar nesuprantame, jog dalyvaudami savivaldos rinkimuose piliečiai patys priima savo rajono ar miesto ateitį lemiančius sprendimus. Nors 80 proc. problemų sprendžiama savivaldybėse, gyventojai labai pasyviai dalyvauja vietos reikalų tvarkyme, nes daugelis nežino savo, kaip vietos gyventojo, teisių, o vietos valdžia neskuba skatinti žmonių įsitraukti į savivaldos veiklą.
Viešojoje erdvėje vyksta daug diskusijų apie prezidento ir parlamento rinkimus, o savivalda palikta podukros vietoje. Politinėms partijoms savivalda įdomi tik kaip turnyro lentelė, kuria jie gali pasidemonstruoti, kiek mero postų ir tarybos narių vietų „paėmė“. Nekalbama su visuomene apie tai, kad kiekvieno pareiga yra dalyvauti valstybės valdyme, kuris prasideda nuo žemiausios pakopos – savivaldos. Kol kas labai gležnas ir supratimas, kad aktyviai reikšdami savo nuomonę, piliečiai turi daugiau galimybių išspręsti savo problemas ir pagerinti savo pačių gyvenimo kokybę, o įsitraukę į savivaldos procesus garantuotų skaidresnius sprendimų priėmimus.
Daug važinėdamas po regionus, kalbuosi su žmonėmis: ką jie galvoja apie savivaldos rinkimus, kaip jie renkasi mero, už kurį ketina balsuoti, kandidatūrą. Dažniausiai girdžiu tuos pačius atsakymus: „patinka-nepatinka“, „nežinau“, „o ir koks skirtumas – visi jie vienodi“. Akivaizdu, kad žmonės pavargo nuo aptakių pažadų, nes tradiciškai yra prisistatoma nieko nesakančiais gražiais šūkiais ir vizijomis, bet nekalbama apie konkrečių problemų sprendimo būdus. Beje, ir pačių bendruomenių lūkesčiai nėra konkretūs. Periferijoje vis dar laukia ateinančių stebukladarių, kurių investicijos išspręs visas problemas: dings nedarbas, pakils atlyginimai, atsiras naujos darbo vietos, miestas taps traukos centru išvažiavusiems.
Bet joks pranašas, atėjęs į rajoną ar miestą, jų problemų neišspręs. Sunku įsivaizduoti, kad kas nors atvažiavęs „iš šono“ galėtų tiksliai nurodyti judėjimo kryptį. Daug kas yra pačių žmonių rankose. Aš įsitikinęs, kad kiekviename mieste yra žmonių, kurie gali sukurti ir padaryti daugiau nei daroma dabar. Rajonuose matome nemažai žmonių, gebančių tvarkytis savo ūkiuose, bet bendruomenės lygmenyje, kur turi koncentruotis visa judėjimo jėga, procesai dar yra brendimo stadijoje. Tikiu, kad rajoną pakelti ir parodyti ateitį gali tik tikrieji rajono lyderiai, kurių yra kiekviename rajone.
Jau turime rajonus ir miestus, kuriuos galime pristatyti kaip sėkmės istorijas, nes jie sugebėjo per pastaruosius 4 metus su savo tikslingai ir energingai veikiančiais lyderiais procesus pastatyti ant teisingų bėgių ir leisti jiems judėti pirmyn. Nėra paslapties – tai daro lyderiai, kurie mato toliau už horizonto ir nebijo priimti sprendimų. Lyderiai, kurie geba pamatyti savo ir savo bendruomenės stipriąsias ir silpnąsias puses bei savo energija užkuria žmones veikti kartu. Labai svarbu pagalvoti, ar žmogus, už kurį ketinama balsuoti, gebės užtikrinti pačios savivaldos institucijų efektyvią veiklą, suburti aplink save profesionalus ir jiems suformuluoti tikslus, kuriuos būtina pasiekti.
Kalbėdami apie rajono ar miesto ateitį neturime pamiršti vietinės valdžios kompetencijų ir gebėjimų stiprinimo klausimų. Miesto ateitis stipriai priklauso nuo to, ar savivalda geba efektyviai dirbti, o tai viena iš privalomųjų sąlygų miestui klestėti. Gebėjimas išnaudoti technologinius pokyčius, kurie siūlo labai daug naujų IT sprendimų, ir juos taikyti savo darbe, kad savivalda priimtų greitus ir kompetentingus sprendimus. Technologijos dabar yra proveržio galimybė kiekvienam miestui ir rajonui. Skaitmenizuoti paslaugas yra vienas iš svarbiausių dalykų, nes tai užtikrina efektyvų veikimą ir kokybę.
Kai kalbame apie būtinas sąlygas regionų klestėjimui, visada minime verslo paslaugų ir infrastruktūros gerinimą – dėmesys šiems klausimams turi būti nuolatinis. Dabar tradiciškai didelį dėmesį skiriame užsienio investicijoms, bet pamirštame vietinį verslą, o juk labiausiai už savo regioną serga tie, kurie čia gimę ir užaugę, kurie čia augina savo įmones, turi glaudų ryšį su žmonėmis. Dėmesys lietuvių įmonėms rezultatą gali duoti ženkliai greičiau.
Svarbu nepamiršti, kad jokie pokyčiai nevyksta be verslo, švietimo ir savivaldos bendradarbiavimo. Jeigu norime išlaikyti tempą ir lyderiauti, būtina žengti koja kojon su pokyčiais, o tai įmanoma tik turint efektyviai veikiančią žmonių perkvalifikavimo ir kompetencijų atnaujinimo sistemą, rajono ar miesto interesus atliepiantį švietimo įstaigų tinklą. Akivaizdu, kad dabartinių technologinių pokyčių eroje visi turime keistis, matyti, kas vyksta aplink mus ir pasaulyje, priimti pokyčius, prisitaikyti prie jų, o ne kovoti su jais. Lyderiai turi paaiškinti žmonėms pokyčių svarbą taip, kad žmonės suvoktų, kodėl reikia keistis ir kodėl negalima tiesiog sėdėti ir laukti, kol kažkas jais pasirūpins. Atliepimas pokyčiams ir vietos lyderių gebėjimas pritraukti veiklius ir kūrybingus žmones gali duoti neįtikėtinų rezultatų. Šiandien žmonės juda ten, kur yra sąlygos veikti, ir sukurta kūrybinga aplinka. Svarbiausia yra aplinka ir sąlygos veikti, o ne geografinė nuoroda, nes šiandieninės komunikacijos leidžia gyvenant bei dirbant kad ir atokiausiame Lietuvos kampelyje, siūlyti savo produktus ir paslaugas visam globaliam pasauliui. Žmonių, turinčių idėjų yra, tik reikia sukurti ekosistemą juos pritraukti.
Dažnai mes pamirštame, kad po stovinčiu akmeniu vanduo neteka. Kad vienas ar kitas rajonas ar miestas pasidarytų kažkam įdomūs – tai visų pirma vietos lyderių ir ten gyvenančių žmonių rūpestis. Turime suprasti, kad niekas neatvažiuos, nepaklos idėjų ir investicijų po kojomis. Patys lyderiai turi medžioti investuotojus, kūrybingus žmones, įveiklinti vietos bendruomenes. Klausimas, kaip idėjas paversti kūnu, yra visos bendruomenės darbas. Už bendruomenę niekas nenuspręs, ką daryti. Galimybių yra labai daug, tik reikia atsisakyti inertiškumo ir pagaliau žengti keletą pirmų žingsnių – ateiti balsuoti, kritiškai įvertinti iki šiol nuveiktus darbus. Paradoksalu, bet turime ne vieną ir ne du vietos lyderius, kurie savo postuose išbuvo vos ne ketvirtį amžiaus, o rezultatas? Kaip skelbia Vilniaus politikos analizės instituto savivaldybių gerovės indeksas, ilgaamžius merus turinčios savivaldybės užima 20 paskutinių indekso vietų. O kas gali pakeisti šią situaciją? Tik patys gyventojai, atsisakę inertiškumo ir baimės, kad gali būti dar blogiau.
Visi žinome posakį, kad jeigu svajoji laimėti milijoną, reikia bent jau nusipirkti loterijos bilietą. Taigi, jei nori permainų savo mieste ar rajone, pirmiausia ateik balsuoti, kritiškai įvertink kandidatų pažadus ir galimybes. O svarbiausia, ir po rinkimų neužsidaryk savo kieme. Nėra nieko pavojingesnio už bendruomenės abejingumą ir pasyvumą, nes tai griauna mūsų demokratiją iš vidaus. Juk jeigu į rinkimus ateina mažiau nei pusė rinkėjų, tai reiškia, kad valstybės likimą sprendžia mažuma, o valdžiai sukuriame prielaidas manyti, kad su piliečiais galima nesiskaityti.

Robertas DARGIS
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Beveik tris dešimtmečius gyvename demokratinėje valstybėje. Prieš penkerius metus buvo pakeisti įstatymai ir suteikta teisė tiesiogiai rinkti ne tik savivaldybių tarybų narius, bet ir miestų bei rajonų merus. 2015 m. pirmieji tiesioginiai mero rinkimai buvo tarsi brandos testas mūsų visuomenei. Deja, mūsų bendruomenė galimybe išreikšti savo valią pasinaudojo labai...


Šiandien sunku įsivaizduoti sritį be skaitmeninių technologijų: mokymasis, bendravimas, profesinė veikla, pramogos, kasdieninių reikalų tvarkymas nebeatsiejami nuo interneto ir skaitmeninių įrankių, gelbstinčių mums įvairiose srityse. Deja, pastebima, kad nors Lietuvos žmonių kompiuterinio raštingumo lygis nuolat auga, dalis visuomenės narių vis dar neišnaudoja interneto...


Palangos bendruomenės „Palangos santarvė“ nariai su pirmininke Daina Eimanavičiene priešaky labai apsidžiaugė, sulaukę kvietimo apsilankyti UAB „Palangos šilumos tinklai“. Susitikę su įmonės vadovais, kurie organizavo ir nedidelę ekskursiją po patalpas, bendruomenės atstovai jiems uždavė daug klausimų ir sulaukė naudingų atsakymų.


Palyginti neseniai įsteigta bendruomenės pareigūno pareigybė. Šie asmenys pirmiausia vykdo prevencinę veiklą: populiarina policijos pareigūno profesiją, skatina gyventojus tapti policijos rėmėjais, kviečia kurti saugią aplinką. Palangos bendruomenės pareigūnė Aurelija Japšaitė-Rancienė džiaugėsi galėdama eiti šias pareigas ir ragino palangiškius būti budriais, o...


Rugpjūčio 12 dieną sukaks lygiai metai, kai iki tol didžiąją daugumą kurorto daugiabučių administravusi bendrovė „Palangos butų ūkis“ pradėjo teismų procesus prieš jos paslaugų atsisakiusius ir kitą savo turto administratorių pasirinkusius palangiškius bei kitų miestų gyventojus, turinčius butus kurorte. Įkaitais paversti 35 namuose gyvenantys 905 žmonės, kurie kaip...


Vienas iš Palangos savivaldybės uždavinių – aktyviau skatinti vietos jaunimą įsitraukti į visuomeninę veiklą, taip pat padėti jauniems žmonėms, susibūrusiems į įvairias jaunimo organizacijas, tapti aktyvesniais – tokie siūlymai nuskambėjo pirmadienį mero Šarūno Vaitkaus kabinete, kur vyko miesto vadovo susitikimas su aktyviais jaunaisiais palangiškiais.


Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį Šventojoje. Šio posėdžio metu komiteto nariai kėlė sau užduotį ne tik aptarti klausimus, susijusius su Šventąja, bet ir išgirsti vietos gyventojų nuomonę, į kurią bus atsižvelgiama priimant sprendimus konkrečiais klausimais.


Savaitgalį Šventoji šurmuliuos šventiniu ritmu – į pirmą kartą miestelio istorijoje rengiamą bendruomenės sambūrį kviečiantys aktyvūs vietos gyventojai žada įdomių renginių ir jaukių akimirkų draugiškoje aplinkoje. Renginiuose laukiami ne tik šventojiškiai, bet ir visi, mylintys bei mėgstantys šį miestelį, poilsiautojai.


Startuoja nauja palangos miesto laikraščio "Palangos tiltas" rubrika: Politikų, bendruomenės lyderių žodis.


Rugpjūčio mėnesį Palangos bei Šventosios miesto bendruomenės, susirinkusios į savo tarybas, paskirstė iš valstybės biudžeto skirtas lėšas Vietos bendruomenės savivaldos 2012 metų atrinktų bendruomenių veikloms. 47 tūkst. 900 Lt buvo skirti dešimčiai projektų, kuriuos bendruomenės įgyvendina arba ruošiasi įgyvendinti.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius