Menininkas Vytautas Kusas pademonstravo, kaip atrodo įprasto dydžio gitara šalia miniatiūrinės.

Menininkas Vytautas Kusas pademonstravo, kaip atrodo įprasto dydžio gitara šalia miniatiūrinės.

Įgyvendintas dar vienas sumanymas – miniatiūrinė gitara

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 01 19

Menininkas Vytautas Kusas dažnai nustebina išskirtiniais sumanymais. Jau ne vienas jo kūrinys pateko į rekordų sąrašą, panašu, jos pateks ir paskutinis jo darbas – miniatiūrinė gitara. Jos dydis – 9 cm. Ją V. Kusas pagamino siekdamas atvaizduoti tikrą gitarą, tik daug mažesnę. Vadinasi, jeigu tinkamai ją kas paruoštų, ja būtų galima net ir groti.

Mintys dūzgė net ir naktį
„Kaip kilo mintis? Aš gi esu normalus vyras, o su kuo asocijuojasi gitara – kaip žinia, su moters figūra“, – juokėsi menininkas. O iš tiesų palangiškis šią mintį ilgai brandino, kol ji galiausiai tapo kūnu. Kaip teigė V. Kusas, visų pirmiausia reikėjo drįsti subrandinti pačią mintį, juk menininkas neturėjo jokių žinių, kaip įgyvendinti savo sumanymą. Iki pat paskutinės minutės jis niekam nė žodeliu neužsiminė, kuo užsiima ir tik pamatęs, kad sumanymą pavyks įgyvendinti, tuomet pasirengė savo darbą pristatyti.
„Sūnus man rado internete pačią gitaros formą, kad nereikėtų jos pačiam piešti. Tad pagal ją jau galėjau pradėti kurti gitarą. Mane domino ne kokios įmantrios šiuolaikinės gitaros, bet paprasta standartinė klasikinė gitara. Tačiau kokias medžiagas naudoti, kokias priemones, – dėl daug ko dar teko pasukti galvą“, – pasakojo Vytautas.
Priimtiniausia medžiaga jam pasirodė fanera. Bet tik ją norėdamas palankstyti, pamatė, jog ji labai greit lūžta. „Nuolat galvojau, kaip ką padaryti. Mintys nesustodavo dūgzti net ir naktį. Atlikau labai daug eksperimentų“, – pripažino Vytautas.

Kaip apsieiti pigiau
Kiekvienas žingsnis reikalavo daug išmonės. Kaip sutvirtinti detales vieną su kita, iš kur gauti mažų varžtelių, kurie naudoti kaip stygų įtempėjai, kaip galų gale išgręžti miniatiūrines skylutes, ir taip, jog jos būtų tolygios. „Sukėliau ant kojų visus pažįstamus žvejus, kurių prašiau stygoms reikalingos medžiagos – valo“, – šypsojosi menininkas.
Jis pripažino, jog lėšų savo kūrybiniams išradimams jis negali daug skirti, todėl stengiasi naudoti tas medžiagas, kurios yra po ranka, arba kreipiasi į draugus. „Žinoma, esama daug prietaisų, kurie galėtų palengvinti darbą, tačiau negaliu sau leisti jų įsigyti“, – sakė V. Kusas.
Taigi, kaip fanera jo rankose tapo lankstesnė?Jis sugalvojo, kaip tą padaryti – virė virdulyje. Šlifavimui jis naudoja taip pat buitinę priemonę, kuria galima prižiūrėti ir nagus. „Profesionalus šlifuoti skirtas prietaisas gali kainuoti 50 ar 60 eurų. Šis, mano naudojamas, kainavo gerokai mažiau. Bet, žinoma, skiriasi šie prietaisai, skirtinga yra jėga. Tad visokiais būdais ieškau galimybių, kaip apsieiti pigiau“, – pasakojo kūrybingas palangiškis.

Geriausia relaksacija
„Tai yra pats geriausias vaistas nuo depresijos. Rūpiniesi kiekviena detale, suki galvą, kaip ką atlikti. Ne tas pats, kas auginti gėles, kai jas užtenka tik palaistyti ir viskas“, – palygino palangiškis.
O kruopštumo, atidos kuriant miniatiūrinius daiktus išties reikia labai daug. Pavyzdžiui, vienai gitarytei prireikė daugiau kaip 30 detalių ir visos jos, aišku, atitinkamo – smulkaus – dydžio.
Menininkas sukūrė ir keturstygę, ir šešiastygę gitaras.
„Šį savo sumanymą jau įgyvendinau, – viskas. Praėjęs etapas. Dabar jau kursiu kitus planus“, – sakė kūrybingas palangiškis.
Jis patikino, kad tokiais darbais gali užsiiminėti kiekvienas, tereikia noro. „Pavyzdžiui, turiu sūnėną, kuris mielai imasi visokių tokių darbų. Vienas pats išgraviravo kiaušinį. Aš nei kiek neprisidėjau. Pasiūliau jam ir tokią gitarą pasidaryti. Tikiu, kad jam pavyks. Jam patinka tokie darbai“, – papasakojo V. Kusas, pripažinęs, jog ir jam ne visada užtenka kantrybės. Tačiau jis ryžtingas. „Būna, jog apninka mintys, kam man čia reikia. Bet paskui pagalvoju: pradėjai, tai ir daryk. Tik laikausi tokios taisyklės: niekada nelipu į tribūną ir nešaukiu, kad padarysiu. Pranešu tik jau apie galutinį variantą“, – sakė Vytautas.
Pašnekovas eksperimentuoti linkusiems jaunuoliams patarė nebijoti ir kuo anksčiau pradėti įgyvendinti savo sumanymus. „Jaunų žmonių ir akys, ir rankos – kitokios, daug imlesnės įvairiems darbams. Jei aš pats būčiau pradėjęs imtis savo sumanymų bent jau nuo kokių 30 metų, būtų visai kitaip buvę. Bet jau kiek Dievas davė, tiek padariau. Jau turiu šešis diplomus, turėsiu septintą... Man patinka tuo užsiiminėti, tai – relaksacija, nors toji relaksacija man brangiai kainuoja – stuburas visai nebelaiko“, – kainą įvardijo menininkas V. Kusas, patikinęs, jog visgi jo sumanymai yra jo varomoji jėga.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangą vasarą jau „tradiciškai“ „aptalžo“ žurnalistai ir visi, kas netingi – gi gyvename demokratinėje šalyje! – tačiau vienas šalies dienraštis šią savaitę žengė toliau – rado naują „auką“: abiturientus ir atestatų įteikimo šventę. Tėkšt ir straipsnis atsirado: „Šventę...




Šią šeimą neabejotinai suvienija bendras pomėgis. Tuomet visi šeimos nariai daugiau praleidžia laiko kartu, visi supranta apie ką eina kalba, kai užverda karšta diskusija. Tą patvirtino ir Aurelijos, Alvydo, Justės ir Roko Jocių šeima. Jiems visiems labai patinka krepšinis. Vaikus, galima sakyti, šiuo žaidimu užkrėtė tėtis Alvydas, tačiau ne...


Menininkas Vytautas Kusas dažnai nustebina išskirtiniais sumanymais. Jau ne vienas jo kūrinys pateko į rekordų sąrašą, panašu, jos pateks ir paskutinis jo darbas – miniatiūrinė gitara. Jos dydis – 9 cm. Ją V. Kusas pagamino siekdamas atvaizduoti tikrą gitarą, tik daug mažesnę. Vadinasi, jeigu tinkamai ją kas paruoštų, ja būtų galima net ir groti.



Kad Palangos kurortui būtina autobusų stotis miesto centre, nuspręsta dar iki II-ojo pasaulinio karo: 1937 m. valdžia šiai paskirčiai nupirko sklypą iš privačių asmenų, ir, kaip spėjama, 1939-aisiais čia iškilo vienas reikšmingiausių kurorto prieškarinės infrastruktūros visuomeninės paskirties objektų. 2010-ųjų rudenį Palangos autobusų stoties pastatas...


Kad Palangos kurortui būtina autobusų stotis miesto centre, nuspręsta dar iki II-ojo pasaulinio karo: 1937 m. valdžia šiai paskirčiai nupirko sklypą iš privačių asmenų, ir, kaip spėjama, 1939-aisiais čia iškilo vienas reikšmingiausių kurorto prieškarinės infrastruktūros visuomeninės paskirties objektų. 2010-ųjų rudenį Palangos autobusų stoties pastatas...


Žvelgiant į pilką, šabakštynais apaugusį sklypą netoli Klaipėdos plento, vos įvažiavus į Palangą, šiandien sunku patikėti, kad koks nors verslininkas ryžtųsi į jį investuoti dešimtis milijonų litų ir jau po kelių metų pastatyti sporto ir rekreacijos centrą – su olimpiniu baseinu, ledo arena ir žirgynu. Abejonių apnikti kurorto politikai, tvirtinant būsimo...


Palangiškis liaudies meistras Vytautas Galdikas nestokoja kūrybingumo bei aktyvumo jį įgyvendinant, tai paliudija ir kupini originalių darbų jo ir žmonos Genovaitės namai. Juose atsiveria nueito gyvenimo ruožas, išsaugotas tapytuose paveiksluose, iš bronzos padarytuose dirbiniuose, netgi vargonuose, kurtuose keletą metų. Būtent šį savo ir žmonos išpuoselėtą kūrinį palangiškiai sumanė...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius