PRANCIŠKUS JUOZAUSKAS 1938-12-01 – 2013-03-13

PRANCIŠKUS JUOZAUSKAS 1938-12-01 – 2013-03-13

In memoriam

2013 03 18

PRANCIŠKUS JUOZAUSKAS
1938-12-01 – 2013-03-13

P.Juozauskas gimė 1938 m. gruodžio 1 d. Joniškio raj. Juodžių kaime. Meninę gyslelę jis paveldėjo iš be galo jautrios sielos ir meniškos prigimties, deja, anksti mirusios mamos. Jau nuo mažų dienų, o ir vėliau, besimokydamas Joniškio 1-ojoje vidurinėje mokykloje, jis piešė jį supančius daiktus, įamžino ryškiai vaiko vaizduotėn įsirėžusius karo vaizdus, aplinkinių šaržus, buvo nepamainomas karnavalinių kaukių kūrėjas, be to, kūrė eiles.
Nenuostabu, kad gavus brandos atestatą jo kelias vedė į Kauno Politechnikos institutą, architektūros specialybės studijas. Čia P.Juozauskas studijavo 1958 - 1964 m. ir įgijo inžinieriaus–architekto specialybę.
1964-1972 m. dirbo Plungės rajono vyriausiuoju architektu.
1974 m. stažavosi Maskvos Architektūros institute, kur parengė 200 000 gyventojų miesto planą.
1984 m. IFLA kongreso Šiofoke (Vengrijoje) dalyvis.
1972-1992 m. Palangos m. Vykdomojo komiteto Architektūros skyriaus vyresnysis architektas.
1996-2002 m. Palangos m. Savivaldybės vyriausiasis paminklotvarkininkas.
1991 m. įkūrė P.Juozausko projektavimo biurą, kuriame dirbo kaip atestuotas architektas, nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos specialistas.

Architekto P.Juozausko pagrindiniai darbai:
Ligoninė ir poliklinika Kuliuose (1969-1970).
Paminklas žuvusiems Plungės kapinėse (su skulpt A.Belevičiumi, 1970).
Skveras su dekoratyvine skulptūra Nausodžiuose, Plungės raj. (su skulpt. A.Belevičiumi, 1972).
Individualių namų statybos kvartalai Plungės m. (1968-1969).
Kultūros namai Lioliuose, Plungės raj (1971-1972).
Kavinė „Guboja“ Kunigiškėse (1974).
Kavinė „Eglaitė“ Kastyčio g. Palangoje (1976).
Individualių gyvenamųjų namų projektai ir rekonstrukcijos Palangoje, Šventojoje ir aplinkinėse sodų bendrijose.
Nežinybinės apsaugos administracinis pastatas Klaipėdos pl. Palangoje (1991).
Antkapinis paminklas Juozauskų šeimos kapavietėje Palangoje (su skulptore A.Januškaite).
Grafo A.Tiškevičiaus antkapinio paminklo stela Palangos kapinėse (2010).

P.Juozauskas buvo aktyvus visuomenininkas, Lietuvos architektų sąjungos narys nuo 1967 m., Lietuvai pagražinti draugijos Palangos skyriaus Valdybos narys, Šaulių sąjungos narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.
Dainavo vyrų chore „Žilvinas“ (1996-2002), „Naglis“ nuo (2002 m.).
Architektas surengė keletą akvarelės darbų parodų Plungėje bei Palangoje. Domėjosi liaudies meno margučių marginimo ir dažymo vašku technika bei tradicijomis. Savo margintus Velykinius margučius nesyk eksponavo parodose, o viena jo margučių kolekcija iškeliavo net į Vokietiją.

P.Juozauskas užaugino sūnų Mindaugą ir dukrą Audronę, žinomą Lietuvoje pianistę.

Šv. mišios už Pranciškų Juozauską Palangos bažnyčioje bus aukojamos antradienį, kovo 19 d., 8.30 val.
Atsisveikinti su P. Juozausku bus galima antradienį nuo 10 val. iki 15 val. viloje „Anapilis”, Birutės al. 34a.
Laidotuvės įvyks antradienį, kovo 19 d. Paskutinė kelionė į senąsias Palangos kapines - 15 val.

Užuojautai pareikšti pakaks ir gėlės žiedo.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



regina 2013-03-19 14:09 (IP: 195.182.88.82)
Užuojauta artimiesiems

Taip pat skaitykite

Palangos "Baltijos" pagrindinėje mokykloje buvo surengtos pratybos

"Palangos tilto" informacija, 2019 10 04 | Rubrika: Miestas

Spalio 2 d. Palangos "Baltijos" pagrindinėje mokykloje buvo surengtos pratybos, kurių metu vyko vaikų ir personalo evakuacija, imituojant gaisrą mokykloje. Pratybų metu tobulintas evakuacijos organizavimas bei personalo veiksmai, kilus gaisrui.


Užgavėnės – tai sena žiemos šventė, žinoma daugelyje Europos šalių. Šventės apeigos yra skirtos išvaryti žiemos demonus ir pažadinti iš miego šalčio sukaustytą žemę, suteikti jai derlingumo galią. Kaukės bei persirenginėjimas – vienas pagrindinių Užgavėnių šventės atributų. Svarbiausia, kad drabužis nebūtų kasdienis, jis...


Visuomenėje iškilusi viena ar kita vaikus liečianti problema pasklinda žaibišku greičiu. Taip nutiko ir socialiniame tinkle paskelbus informaciją apie užkandžių automatą Palangos „Baltijos“ mokykloje. Juolab, kad pastaruoju metu sveikam vaikų maitinimui skiriamas didelis dėmesys. Vieno mažamečio vaiko tėvas piktinosi, kad neva mokykloje skatinamas nesveiko maisto...


„Palangos tiltas“ pakalbino ir dar vieną Palangos miesto Garbės pilietį, ilgametį Palangos Senosios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją Joną Brindzą. 2013 m. Garbės piliečio titulas jam suteiktas po to, kai nemaža dalis visuomenės kreipėsi į Savivaldybę su prašymu suteikti J. Brindzai šį titulą. Kilęs iš Dzūkijos Ilgametis Palangos...


....2003 metų šventų Kalėdų išvakarėse namuose Saulėtekio take laimingi skaitėme giminišką, šiltą, savą laišką iš Kelmės, paties Juozo Liaudanskio meniškos širdies inžinieriaus sūnaus Romo. Su juo dirbau sykiu 1972-1973 m. Mažūnuose, Kelmės mezgimo ceche. Štai šis autentiškas, dar vienas meninės prigimties...


„Žvelgiant į praeinančius Kultūros sostinės metus mane labiausiai džiugina tai, kad per daugelį vykusių renginių pavyko įgyvendinti pagrindę misiją: sukurti šventes, kurioms pasibaigus žmonės išeidavo patys dvasiškai švytėdami. Ši šviesa lydėjo Palangą visus šiuos metus, ir tikiu, kad lydės visais kitais ateinančiais metais“...


Albinas Griškevičius – modernaus vandentiekio kūrėjas

Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2013 09 02 | Rubrika: Miestas

Modernaus vandentvarkos ūkio Palangoje kūrimo pradininkas, ekonomikos daktaras Albinas Griškevičius gimė 1932 metais Dzūkijoje, tuometinio Simno valsčiaus Kalesninkų kaime, mažažemių valstiečių Anelės ir Jono Griškevičių šeimoje. Tėvai valdė vos 10 ha Dzūkijos smėlynų, tačiau neskurdo, dirbo žemę, augino biteles ir svajojo vienturčiui Albinui suteikti kuo geresnį...


P.Juozauskas gimė 1938 m. gruodžio 1 d. Joniškio raj. Juodžių kaime. Meninę gyslelę jis paveldėjo iš be galo jautrios sielos ir meniškos prigimties, deja, anksti mirusios mamos. Jau nuo mažų dienų, o ir vėliau, besimokydamas Joniškio 1-ojoje vidurinėje mokykloje, jis piešė jį supančius daiktus, įamžino ryškiai vaiko vaizduotėn įsirėžusius karo...


„Tikrai, tikrai smagu buvo jausti gyvenimą tada, kai buvo gyvi“, – palangiškė, meniškos prigimties Klaipėdos plento gyventoja Stanislova kalbėjo objektyviai, neapmaudavo, nepyko, tik pabrėžė, kad tada, „kai buvo gyvi“, buvom lietuviai ir vieningesni, ir draugiškesni, ir nebėgom vienas nuo kito už artimiausios sankryžos...


Nauji mokslo metai – ant nosies galo, bet dvi miesto mokyklos švaistosi karo kirviais. Į jį įtraukti ir Tarybą, ir tuo pačiu pamėginti išklibinti valdančiosios daugumos pamatus pasiryžusi ir pedagogė, Tarybos narė Genoveita Krasauskienė. Kai kurie valdančiosios koalicijos nariai atsargiai priekaištauja jau ir Tarybos vadovams: „Sprendimus reikėjo priimti...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius