Ir asmeninis, ir esminis tikslas – tas pats: kad Palanga ir jos gyventojai būtų laimingi

Ir asmeninis, ir esminis tikslas – tas pats: kad Palanga ir jos gyventojai būtų laimingi

Linas JEGELEVIČIUS, 2018 01 11

Sakote, kad mūsų žiemos žurnalo, kurį vartote, devizas – Palangoje ir žiemą yra karšta – prasilenkia su tiesa, nes lauke – tamsu ir stūgauja šiaurys? Oi, ne! Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus sako atsakingai: „Išties, jūsų devizas – labai taiklus. Palangoje ir žiemą – daug vyksmo. Dėl paprastos priežasties: Palanga – didžiausias šalies kurortas, kuris yra intensyviai vystomas“.
– Mere, ar 2017 metai buvo karšti Palangai įvykių prasme?
– Jūsų žurnalo devizui, be abejo, pritariu, nes Palanga – didžiausias Lietuvos kurortas, vasarą reprezentuojantis visą Lietuvą. Palangoje nuolat pulsuoja gyvenimas dėka aktyvios vietos bendruomenės. Kurorte gyvenimas aktyviai pulsuoja ir ne sezono metu, ypač savaitgaliais.
Pažvelkime, geri kurorto viešbučiai su gerai išvystyta ar vystoma infrastruktūra nuolat turi ką pasiūlyti – SPA, vandens procedūras, renginius.
Net nereikia į juos užeiti, kad tai pastebėtum – apie viešbučių užimtumą kalba pilnos ar apypilnės automobilių stovėjimo aikštelės šalia jų.
Tą patį galiu pasakyti ir apie kurorto kavines ir restoranus – geriausiuose jų ir staliuko savaitgalį iškart negausite.
Turint omeny, kad gyvename klimato zonoje, kur saulė lepina kelis mėnesius per metus, akivaizdu, kad esame nemažai pasiekę mažindami sezoniškumą.
Palanga deda daug pastangų labiau pagyvinti kurorto gyvenimą – per kultūros, sporto renginius. Miestas siekė ir sieka skatinti naujų investuotojų atėjimą į Palangą. Mes statome baseiną, kviečiame į renginius Kurhauze ar Koncertų salėje. Pulsuojantis miesto gyvenimas svarbus ne tik palangiškiams ir miesto svečiams. Jis investuotojams formuoja palankią nuomonę apie Palangą, jos kultūrinį gyvenimą, laisvalaikio praleidimo galimybes.
Sportas, kultūra, pramogos ir sveikatinimas – Palangos gyvenimo atramos.
Džiugu, kad jau išduotas statybos leidimas „Marriott“ viešbučiui. Manau, kad tai yra vienas iš didžiausių pasiekimų Palangos modernioje istorijoje ir svarbiausia investicija į turizmo infrastruktūrą.
„Marriott“ viešbutis bus unikalus: 45 procentai viešbučio patalpų bus skirta sveikatinimui. Jame iš viso bus apie 200 kambarių, 4-6 baseinai, iš jų vienas bus atviras, bus teikiamos aukščiausios kokybės paslaugos, bus sukurta 250 darbo vietų, o atlyginimai bus konkurencingi.
Toks pasaulinis prekinis ženklas kaip „Marriott“ į bet kurią valstybę ar miestą tiesiog neina.
Baigtas „Eglės“ sanatorijos statybos leidimo pirmojo etapo įgyvendinimas – šiuo metu vyksta projektavimo darbai.
Kaip ir „Marriott“ atveju, „Eglės“ projektavimo darbai šiek tiek užtruko, bet padaryti kokybišką projektą reikia laiko.
Plėtrą vykdo viešbutis „Gradiali“. Tai labai svarbu, nes investicijos yra nukreipiamos į Palangos sveikatinimo infrastruktūrą.
Kadangi į miestą ateina tokio lygio investicijos, esu tikras, kad niekas negali mums priekaištauti, kad pritraukiant investicijas, Palanga, jos savivaldybė dirba nepakankamai.
– Akivaizdu, kad Naujuosius metus pasitinkate pakiliai nusiteikęs...
– Nuotaika – gera, bet 2017 metai buvo nelengvi dėl įvairių darbų gausos ir tempo juos vykdant.
Objektyviai žvelgiant, buvo padaryta nemažai. Šiais metais buvo užbaigta biokuro katilinės statyba. Ji šilumos kainą miestelėnams per kelis metus sumažino 25 procentais. Prisiminkime: mūsų šilumos ūkį valdant „Litesko“, tik svajoti galėjome, kad šilumos kaina kada nors prilygtų palyginti nedidelei šilumos kainai Kretingoje.
Dabar kainos mažėjimo prasme, lapkričio mėnesį mes pralenkėme Kretingą.
Priminsiu, kad vos per metus su trupučiu 15 procentų sumažinome karšto vandens kainą palangiškiams. O šalto vandens kaina nekilo jau nuo 2009 metų, nors darbo užmokesčio, kuro kaštai gerokai išaugo. Džiaugiuosi, kad šalto vandens kaina šiemet net sumažėjo 5 procentais.
Tikiu, kad modernizavus vandens ūkį – UAB „Palangos vandenys“ investuoja į jį, ir į Palangą atėjus tokiems gigantans kaip „Marriott“ ir „Eglė“ viešbučiams, kurie prisijungs prie mūsų vandens ir šilumos tiekimo sistemų, šilumos ir vandens kaina mieste mažės. Žinoma, jeigu drastiškai nekils PVM ir panašiai.
Priminsiu, kad šiemet baigėme Globos namų rekonstrukciją – seneliai gali džiaugtis puikiomis sąlygomis. Neįgaliesiems pritaikėme „Lino“ taką.
– Kokius svarbesnius projektus miesto infrastruktūros gerinimui išskirtumėte?
– Pirmiausia pasidžiaugsiu miesto baseino statybos pradžia. Mes gyventojams buvome pažadėję jį pastatyti. Baseino labai trūksta – jis bus atidarytas kitų metų Kalėdoms. Tam yra dedamos visos pastangos, nors jo finansavimo procesas nėra paprastas.
Metų viduryje teko pakovoti dėl baseino finansavimo – vasarą jis net buvo išbrauktas iš valstybės investicijų programos sąrašo.
Didelių pastangų dėka pavyko Vyriausybei įrodyti, kad tokiam projektui būtina skirti valstybės lėšų.
Miesto savivaldybės Taryba būtinai patvirtins programą miesto vaikų mokymui plaukti, kai baseinas iškils.
Per 2017 metus buvo padaryta didelė pažanga tvarkant kultūros paveldo objektus. Buvo sutvarkyta istorinė vila „Anapilis“, dabar tvarkoma vilos aplinka.
Gavus valstybės finansavimą ir skyrus Savivaldybės lėšų, restauruojama Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia – ji taip pat buvo įrašyta į valstybės saugotinų kultūros paveldo objektų sąrašą. Kitų metų balandį tikintieji galės pasidžiaugti atgimusia bažnyčia.
Žinoma, didelis 2017 metų įvykis yra medinės Kurhauzo dalies sugrąžinimas miestui. Esame užsakę jos restauracijos projektą – darbai jau pradėti. Tikimės, kad kitų metų vasarą prasidės restauracija.
Šiemet atidarėmė Grafų Tiškevičių alėją – ji tapo populiari tarp miestelėnų ir kurorto svečių.
Dar viena smagi žinia: Palangos Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios bokštas tapo prieinamas visuomenei, kurorto svečiams – čia įrengta apžvalgos aikštelė suteikia galimybę Palanga pasigrožėti iš paukščio skrydžio. Tai buvo padaryta savivaldybės, valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis.
Man ypač smagu dėl darbų, nuveiktų Šventojoje. Šventojiškiai pagaliau turi alėją pasivaikščiojimui, miestely buvo sutvarkyta ne viena ir ne dvi gatvės, kitais metais bus baigtas tvarkyti naujas Šventosios pagrindinės mokyklos stadionas. Iki metų galo bus išduotas leidimas Šventosios centrinės aikštės rekonstrukcijai – ji prasidės kitąmet.
Aktyviai šiais metais tvarkomi miesto daugiabučių namų kiemai. Kompleksiškai keičiamas apšvietimas, privažiavimai, šaligatvių danga ir taip toliau. Ši programa bus tęsiama ir kitais metais. Mūsų siekis, kad visų palangiškių gyvenimo sąlygos būtų orios.
Šiais metais sutvarkėme ne vieną miesto gatvę ar tęsiame jų tvarkybos darbus. Sutvarkytų ar šiuo metu tvarkomų gatvių yra ne viena, paminėsiu tik keletą – Vanagupės, Maironio, Vytauto gatves. Savivaldybė yra parengusi 17 techninių projektų įvairiems miesto infrastruktūros objektams modernizuoti – dauguma darbų bus vykdomi jau 2018 metais.
Džiaugiuosi, kad pavyko apginti 6000 miesto gyventojų interesą išlaikyti Lietuvos pašto skyrių Klaipėdos plente, daugiabučių namų rajone.
Smagu, kad pavyko rasti koncesininką Nemirsetos kempingui. Palanga suformavo naują praktiką koncesijų srityje: ne miestas atiduoda koncesininkui svarbius infrastruktūros objektus ir ne miestas jam moka už naudojimąsi jais, beje, pastatytais už valstybės ir europines lėšas – tokia praktika yra kituose šalies miestuose, bet koncesininkas moka Palangai už teisę naudotis jais.
Kalbant apie Nemirsetos kempingą, operatorius investuos į jį apie 1 milijoną eurų. Be to, mokės nuomos mokestį, o po 20 metų visas kempingas atiteks savivaldybei. Tai – didelis pasiekimas.
Kalbant apie Palangos koncertų salę, koncesijos sutarties pasirašymas eina link finišo. Šią savaitę (kalbėjomės lapkričio 23 d.) gavome potencialių koncesininkų laiškus, kad jie abu sutinka su koncesijos sutarties naujausia redakcija. Tikiuosi, kad iki metų pabaigos Koncertų salės koncesijos sutartį pasirašysime. Pagal ją koncesininkai įsipareigotų kiekvieną savaitgalį ne sezono metu surengti po renginį. Dė to ypač džiugu, nes patenkinsime vietos gyventojų interesus.
– Išvardintų darbų sąrašas – įspūdingas, tačiau kai kurie ekspertai mano, kad Palanga yra pernelyg masinė, orientuota į ekonominės klasės turistą. Ar ateityje sieksite Palangą kilstelėti į aukštesnį lygmenį?
– Palanga yra skirta visiems. Mano įsitikinimu, ji turi būti prieinama visiems: ir pasiturintiems, ir nelabai (pasiturintiems). Pabrėžiu – visiems. Palanga negali savęs apriboti tam tikromis turistų kategorijomis. Neabejoju, kad pastebėjote, jog mes Palangą orientuojame pagal interesų grupes: yra sukurta ir yra kuriama infrastruktūra šeimoms, neįgaliesiems, aktyvios gyvensenos, sporto propaguotojams, kultūros mėgėjams, senjorams ir kt. Patikinu, kad Palanga ir ateityje išliks orientuota į visus gyventojų sluoksnius – 25 kilometrų paplūdimio ruože vietos turi užtekti visiems.
– Kokie 2017 metai buvo jūsų asmeniniame gyvenime?
– Buvo labai darbingi metai. Tiesą pasakius, laiko asmeniniam gyvenimui itin daug ir neturėjau. Džiaugiuosi, kad su visa šeima pavyko išvykti atostogų, vaikai iki šiol prisimena jas. Nepaisant didelio užimtumo, savaitgalius stengiuosi praleisti su šeima. Mano asmeninis gyvenimas – puikus: turiu nuostabią žmoną Vilmą, tris augančias atžalas: mažąją Ievutę, sūnų Domantą ir paauglę dukrą Gabiją. Ypač mažoji turi didelį talentą man padėti atsikratyti visų įtampų parėjus namo (juokiasi). Kai mažytė atbėga ir apkabina, kartodama žodį „tėti, tėti...“ yra pati geriausia Dievo dovana.
– Kas jūsų šeimoje puošia kalėdinę eglutę?
– Tai darome visi kartu. Parenkant žaislus, kompoziciją, ypač didelis vaidmuo vis tik tenka mamai (juokiasi). Per Kalėdas turime nerašytą tradiciją – aplankyti visus šeimos narius, ir ne tik pačius artimiausius, ir pasikeisti dovanomis.
– Ar Gabija, Domantas ir Ievutė jau pareiškė pageidavimų Kalėdų seneliui?
– Mano žiniomis, kol kas ne (šypsosi). Bet vakar girdėjau, kaip žmona Ievutę įspėjo, kad jeigu ji neklausysianti, tai Kalėdų senelis gali mūsų ir neaplankyti (juokiasi)...
– Ar vaikai jums yra kada nors pasakę, kad Kalėdų senelis yra šiek tiek panašus į tėtį?
– (Juokiasi) Domantas yra pastebėjęs, kad Kalėdų senelis yra panašus į Nerijų Stasiulį (ilgai juokiasi; N. Stasiulis yra žinomas Palangos renginių vedėjas). Kartą jį, apsirengusį Kalėdų senio kostiumu, pamatęs Domantas, dar bene keturmetis, pareiškė: „Tėveli, bet man rodosi, kad tą Kalėdų senelį aš esu kažkur matęs...“ Aš jo pasiteiravau „O kur tu jį galėjai matyti?“ O sūnus smalsiu žvilgsniu paklausė: „Ar jo vardas nėra Nerijus?“
– Ar Kalėdų laukiate labiau nei žmonos Vilmos gimtadienio?
– Geras klausimas. Ne, vienodai laukiu abiejų švenčių. Puikių švenčių niekada nebūna per daug. Abi šventės man – stebuklas.
– Kas jums yra didžiausias Kalėdų stebuklas?
– Galimybė kartu pabūti šeimos rate, pasidžiaugti dvasiniu pakylėjimu, kurį suteikia galimybė pabūti su šeima ir visa prasminga Kalėdų atmosfera.
– Jūs – daug pasiekęs žmogus. Kokią dalį jūsų sėkmės formulėje, jūsų manymu, sudaro talentas, darbas ir Apvaizdos palaiminimas?

– Aš nežinau, tiesą pasakius. Aš viską gyvenime darau su meile ir nuoširdžiai. Man tai – svarbiausia. Man sekasi tai daryti ir tikiuosi, kad ir ateityje man seksis tai daryti.
Nesvarbu, ar esi politikas, ar ne, svarbiausia yra turėti širdį, žinoma, perkeltine prasme: sugebėti išgirsti kitus žmones ir jiems padėti.
Drįstu sakyti, kad mano pašaukimas – tai daryti.
Mano amžiną atilsį tėvelis ir močiutė yra mane išmokę, kad didžiausios vertybės gyvenime – ne materialinės, o dvasinės: žmogiškumas, bendravimas, geradarystė. Mums nuo mažų dienų įskiepyta, kad sutiktą kaimyną reikia pasveikinti. Kiekvienąkart jį ar ją sutikus.
– Kokius asmeninius tikslus sau keliate 2018 metais?
– (Galvoja) Būsiu laimingas, jeigu Palanga, jos gyventojai ir visi čia atvykę bus laimingi.
– Čia – ne asmeninis tikslas...
– Galbūt. Bet man – esminis. Džiaugiuosi galimybe keisti Palangą, nes čia esu gimęs ir augęs. Mano gyvenimo tikslas – gražesnė, modernesnė ir labiau žinoma Palanga.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Sodų bendrijos „Bočiai“ gyventojai sukilo, kai pamatė, kad vasarą neliko praėjimo iš Sedulų tako į Vėžių gatvę. Juo būdavo patogu pasiekti parduotuvę, o ir atsarginis išėjimas tuo pačiu buvo. Dabar, kaip nuogąstauja gyventojai, yra likęs tik vienas išėjimas iš sodų – į Kretingos gatvę, o jeigu kokia nelaimė, negi neturi būti atsarginio? „Negi...


Sakote, kad mūsų žiemos žurnalo, kurį vartote, devizas – Palangoje ir žiemą yra karšta – prasilenkia su tiesa, nes lauke – tamsu ir stūgauja šiaurys? Oi, ne! Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus sako atsakingai: „Išties, jūsų devizas – labai taiklus. Palangoje ir žiemą – daug vyksmo. Dėl paprastos priežasties: Palanga –...


Sunku ginčytis, kad Palanga gražėja ir modernėja, sutinka miesto savivaldybės Tarybos narys Eugenijus Simutis, bet, kurorto valdžiai trimituojant vien tik apie pasiekimus, vienas iš keleto Tarybos opozicijos balsų tvirtina, kad kurorto valdžia linkusi ką jai reikia nutylėti, o ką reikia – apdainuoti.


Palangos miesto Tarybos narys Gediminas Valinevičius kurorte pasigenda daugiau žalių plotų. „Ne pavienių medžių, o atskirų žalių rekreacinių zonų, kuriose būtų galima ir knygas skaityti, ir kamuolį pagainioti“, – sakė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Palangos skyriui atstovaujantis politikas.


Nors seniūnaičio pareigybės atliekamos be uždarbio ir neteikia privilegijų, kova dėl jų praėjusį sekmadienį Vilimiškės seniūnaitijoje virto erzeliu tarp ligšiolinio seniūnaičio Jono Juknos šalinininkų iš Vilimiškės (joje gyvena ir jis pats – aut.) ir sodų bendrijos „Bočiai“ kandidato Kęstučio Rudžio rėmėjų. Joje gyvena ir pats K. Rudys....


Palangos turizmo informacijos centro (TIC) direktorės Allos Valužienės planuose – įdomūs, veiklos kupini metai: Vašingtone vasario mėnesį bus pradėta skleisti informacija apie mūsų šalies pajūrio regioną, toliau bus plėtojamas bendradarbiavimas su kinais, bei siekis „žūtbūt“ pralenkti Vokietiją ir Lenkiją. „Šiais metais miesto savivaldybė TIC skyrė...


Apklausą organizuos ne valdžia, o patys gyventojai

Šarūnas VAITKUS, Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, 2010 04 24 | Rubrika: Miestas

Palangoje referendumo dėl sutarties su „Litesko“ nutraukimo organizavimas atiduodamas į palangiškių rankas. Miesto gyventojai patys nuspręs, ar reikia surengti žmonių apklausą.


Tarp tėvų ir vaikų visuomet kyla didesnių ar mažesnių konfliktų bei nesutarimų, tačiau tik išskirtiniais atvejais tėvams apribojama jų valdžia. „Mūsų tikslas – vaikai, augantys savo šeimose, atimti vaikus iš tėvų yra kraštutinė priemonė, kuomet tėvai nerodo jokių pastangų“, - pasakojo Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Emilija Lapėnienė. Tačiau vedėja pasidžiaugė, kad praėjusiais metais...


Bangų gatvės gyventojai jaučiasi įkaitais

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 09 30 | Rubrika: Miestas

Bangų gatvės 4 namo gyventojai kreipėsi į miesto valdžią su prašymu praplatinti įvažiavimą į namo kiemą. Pasak šiame name gyvenančios Miros Vileikienės, dabar įvažiavimas labai siauras, o juo naudojasi net penki daugiabučiai. Palangiškė pasakojo, kad gyventojai nori susitvarkyti kiemo teritoriją, apsodinti medžiais, įrengti gėlynus, vaikų žaidimo aikštelę bei praplėsti aikštelę...


Žirgų apsuptyje jaučiasi laimingi

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 03 21 | Rubrika: Kultūra

Žybteli juodos akys, suvilnija žvilgantys karčiai, prunkštelėjimas... Kone pusę tonos sveriantis gyvūnas trukteli savo šeimininką, laikantį pavadį... Štai taip prasidėjo pasimatymas su įspūdingais gamtos sutvėrimais Edmundo ir Jolantos Baubliauskų žirgyne.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius