Jaunieji žurnalistai: žiniasklaida nėra purvasklaida

Rugpjūčio pabaigoje Palanga buvo tapusi ne vien vasaros, bet ir jaunųjų žurnalistų sostine. Čia aktyvių Palangos jaunųjų žurnalistų iniciatyva įvyko tris dienas trukęs festivalis „Dramblys“, į kurį iš visos Lietuvos suvažiavo norintieji tapti garbingos, etiškos ir atsakingos žurnalistikos puoselėtojais.

Mintis gimė besirengiant Gineso rekordui

„Mintis surengti jaunųjų žurnalistų festivalį kilo labai netikėtu laiku ir netikėtoje vietoje: birželį teko savanoriauti renginyje, kuriame buvo ketinama siekti linijinių šokių pasaulio rekordo, – paklaustas, kaip gimė festivalio idėja, šypsodamasis prisipažino Lietuvos moksleivių sąjungos

Palangos mokinių savivaldų informavimo centro pirmininkas, laikraščio „Aš esu kultūra“ redaktorius, Senosios gimnazijos moksleivis Žygimantas Mitkus. – Berikiuojant šokančiuosius į vieną eilę, besikeičiant mintimis apie tai, kaip reikėjo tiek žmonių sukviesti siekti rekordo, kokios įtakos tam turėjo kvietimai žiniasklaidoje bei besišnekant apie pačią žurnalistiką, toptelėjo: o kodėl Palangoje nesurengus jaunųjų žurnalistų festivalio?“

Pasak vieno pagrindinių festivalių organizatorių, iš pradžių kalbėta apie ateinančius metus. Paskui gi pagalvota: ogi bandom šiemet. Pabandysim, pasižiūrėsim, kas išeis, galų gale, pasisemiam praktikos ir patyrimo kitiems metams. Ir komanda, kurioje be Ž. Mitkaus, buvo Alanas Mėžetis, Vaiva Cholinaitė ir Joris Mykolas Balčius bei buvusi Senosios gimnazijos moksleivė, šiuo metu žurnalistiką Vilniaus universitete studijuojanti Živilė Kareivaitė, ėmėsi organizacinių darbų.

„Kaip gimė pavadinimas „Dramblys“? – perklausia Ž. Mitkus. – Aš neakivaizdžiai studijuoju žurnalistų mokykloje Vilniuje. Mūsų labai puiki lektorė Lidija Laurinčiukienė kartą davė užduotį: palyginkite žurnalistą ir „matriošką“, žurnalistą ir kamuolį, žurnalistą ir dramblį, paieškokite panašumų ir skirtumų. Ir žinote, radome nemažai panašumų tarp dramblio ir žurnalisto. Tad ir festivalį pavadinime „Dramblys“.

Itin plati programa

Dalyvauti festivalyje norą pareiškė ir užsiregistravo 34 jaunieji žurnalistai. Tiesa, greičiausiai dėl prastų oro sąlygų atvyko apie pusė užsiregistravusiųjų, dalyvavusių tris dienas trukusiame renginyje, kurio programa buvo itin plati ir turininga.

Penktadienį į Palangą suvažiavusius būsimus ir esamus kolegas pasveikino Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, palinkėjęs, kad iš festivalio dalyvių užaugtų graži, profesionaliai atsakinga ir etiška žurnalistų karta. D. Radzevičius skaitė ir pirmąją paskaitą „Ką reiškia būti etišku žurnalistu ir kas yra profesionali bei atsakinga žurnalistika?“

„Po D. Radzevičiaus paskaitos turėjome pirmąją žurnalistinę užduotį – socialinį projektą „Jeigu aš būčiau“, – pasakojo Ž. Mitkus. – Mums teko pasirinkti temas, pavyzdžiui, „Jeigu aš būčiau neįgalusis“, ir, įsivaizduojant, kad sėdime neįgaliojo vežimėlyje, pasivaikščiojus po mūsų miestą, išsakyti nuomonę: ar jis pritaikytas žmonėms su negalia?“

Atlikę užduotį ir ją aptarę, jaunieji žurnalistai klausėsi lektorės Aistės Žilinskienės paskaitos apie internetinę žiniasklaidą, o vakare, aptarę praėjusią dieną, žiūrėjo M. Survilos filmą „Stebuklų laukas“.

Žiniasklaida – ne purvasklaida

Šeštadienio rytas prasidėjo prie jūros – čia festivalio dalyviai pasitiko naują dieną. O pasitikę ją skubėjo į užsiėmimus bei paskaitas.

Spaudos žurnalistiką pristatęs Valdas Bartasevičius „Žurnalistika: misija ar verslas?” pakvietė festivalio dalyvius diskusijai, kurios metu prieita nuomonės, jog su misija labiau susijusi vadinama „popierinė“ spauda, o internetinė žiniasklaida labiau susijusi su verslu.

Televizijos žurnalistikos temas nagrinėjo Vaida Zakarkienė, kartu pakvietusi festivalio dalyvius žurnalistinės kalbos praktikai „Stok ant bačkos“. Įsikūniję į žinomus „televizijos“ ir politikos „veidus“ – pavyzdžiui, Andriaus Tapino, – jaunieji žurnalistai parengė kelių minučių trukmės kalbas įvairiomis aktualiomis temomis nuo euro įvedimo Lietuvoje – progresas tai ar regresas – iki privalomojo matematikos egzamino: ar tai kilpa ant abituriento kaklo, ar žingsnis į plačiau mąstančią visuomenę?
Kalbėti apie radijo žurnalistiką buvo pakviestas lektorius iš Ukrainos Petro Olar, tačiau jis, deja, atvykti negalėjo.

Vakare į diskusiją „Žiniasklaida – purvasklaida ar žinių nešėja?“ jaunuosius žurnalistus įtraukė Artūras Račas.

„Diskusija išties buvo ir aštri, ir įdomi. Vis dėlto padarėme išvadą, jog žiniasklaida nėra purvasklaida. Ji yra ir privalo būti žinių nešėja“, – apibendrino Ž. Mitkus.

Paskutiniąją festivalio dieną Lukrecijus Tubys supažindino dalyvius su informacijos šaltinio apsauga ir su kokiomis problemomis susiduria šiuolaikinis žurnalistas“, o Darius Verseckas pristatė
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos studijas.

Kitąmet ieškos vienos temos

„Kaip festivalio dalyvis galiu pasakyti: buvo labai įdomu, labai naudinga. Nuostabūs lektoriai – net patys nesitikėjome, kad pavyks juos prisikviesti, – puikios temos ir turiningos praktinės užduotys. Informacijos labai daug, gal net per daug“, – prisipažino Ž. Mitkus.

O kaip organizatorius jis sakė, jog kitąmet festivalis bus rengiamas truputį kitaip.

„Šiemet mes užsimojome labai plačiai – stengėmės aprėpti visas žiniasklaidos sritis: spaudą, internetą, radiją, televiziją. Kitąmet stengsimės išskirti vieną kurią sritį ar apsibrėžti viena tema. Be to, turėsime daugiau laiko festivaliui pasirengti, be to, turėsime rimtą rėmėją. Ir, manau, suvažiuos tikrai daugiau dalyvių, nes visi, kas buvo šių metų „Dramblyje“, nuoširdžiai sakė, jog ne tik patys dalyvaus, bet ir dalinsis „gerąja žinia“ apie festivalį su bičiuliais ir kolegomis bei ragins jus taip pat kartu važiuoti“, – sakė pirmojo jaunųjų žurnalistų festivalio „Dramblys“ Palangoje pagrindinis organizatorius Ž. Mitkus, pridūręs, jog ilgalaikis šio renginio tikslas – suburti kuo daugiau bendraminčių jaunųjų žurnalistų, perimti patirtį iš vyresniųjų šios srities atstovų bei dalytis ja tarpusavyje, ugdant socialiai atsakingą, profesionalią ir etišką jaunųjų žurnalistų kartą.