Ką saugo gamtos sergėtojas?

Šarūnas VAITKUS, Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, 2009 12 05

Viena didžiausių Palangos vertybių, kuria didžiuojasi visi palangiškiai, tarp jų – ir aš, yra kurorto kraštovaizdis ir gamta, kurią privaloma saugoti ir puoselėti. Atrodytų, kad tai turėtų daryti aplinkosaugininkai – Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra. Ši institucija įkurta tam, kad jos specialistai rūpintųsi ir kontroliuotų, jog pakelės ir miškai nebūtų teršiami šiukšlėmis, jog kurorte savavališkai nebūtų kertami medžiai, teršalai ir atliekos nebūtų verčiamos į jūrą, Rąžę bei aplink Palangą ir Šventąją esančius kitus vandens telkinius.

 

Deja, tenka pripažinti, kad aplinkosaugininkai turi kur kas „svarbesnių“ darbų. Šią savaitę vienas uolus Palangos agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Remigijus Buožius nubaudė du pedagogus už tai, kad šie mokyklos patalpose, į kurias negali patekti pašaliniai asmenys, laikė kelias perdegusias dienos šviesos lempas. Net 500 litų asmeninėmis baudomis nubausti Palangos Senosios gimnazijos bei „Baltijos“ pagrindinės mokyklos pedagogai.

Sveiku protu nesuvokiama, kaip galima taip griežtai ir pirmą kartą be įspėjimo bausti už tokį  pažeidimą. Tai labiau panašu į darbo imitavimą, o ne į tikrą darbą ir sąžiningą pavestų pareigų atlikimą.

Pedagogai sutinka, kad jie nusižengė Atliekų tvarkymo taisyklėms, nes kelias perdegusias lempas mokyklos patalpose laikė ilgiau kaip tris mėnesius. Bet tos patalpos buvo rakinamos, į jas jokie pašaliniai asmenys negalėjo patekti. Ir pats griežtasis inspektorius nebūtų nustatęs pažeidimo, jei, pavyzdžiui, pedagogai nebūtų parodę, kur laikomos tos lempos.

Priežastis, kodėl jos nebuvo išvežtos per tuos tris mėnesius, akivaizdi ir logiška. Už kiekvieną bendrovės, išvežančios tas lempas, iškvietimą reikia mokėti. Remiantis R.Buožiaus logika, reikėtų daryti taip: vos tik perdega lempa, iškart kviesti specialią bendrovę, kuri ją išvežtų, ir kaskart mokyklai pateiktų sąskaitą. Ugdymo įstaigų materialinė padėtis labai prasta, o finansavimas vis mažinamas. Todėl toks pavienės lempos išvežimas gali turėti didelę kainą, pavyzdžiui, būtinybę mokytojus varyti nemokamų atostogų, nes pristigs pinigų algoms.

Beje, kai tik R.Buožius nustatė „pažeidimą“, lempos iš mokyklų buvo išvežtos. Paprasčiau tariant, pažeidimas greitai buvo pašalintas. Tačiau R.Buožius į tai neatsižvelgė ir po kelių dienų priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje bei skyrė baudas pedagogams – kiekvienam po 500 litų. Mokytojai baudas privalės sumokėti iš savo kišenės, todėl jų šeimose Kalėdos tikrai nebus linksmos, nes pedagogai ir taip skaičiuoja kiekvieną litą.

Inspektoriui R.Buožiui niekas netrukdė mokyklų atstovams už „pažeidimą“ skirti po įspėjimą. Tokiu būdu aplinkosaugininkas bent jau būtų kompensavęs savo padarytą pažeidimą, nes gamtos sergėtojai privalo bendradarbiauti su fiziniais ir juridiniais asmenimis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės srityje, nustatyta tvarka informuoti visuomenę apie aplinkos kokybės pokyčius, dalyvauti aplinkosauginio švietimo veikloje. Paprasčiau tariant, R.Buožius turėjo bendradarbiauti ir su mokyklomis bei jų vadovus informuoti, kad negalima įstaigose laikyti perdegusių lempų.

Galvoje kirba įvairiausios mintys, kodėl inspektorius toks stropus. Galbūt jam reikėjo įvykdyti metinį baudų surinkimo planą. Juk metai baigiasi, o jis, matyt, nuo plano atsilieka. Tačiau kodėl inspektorius neieško pažeidimų ten, kur jų tikrai galima rasti? Neabejoju, kad „prisikabinti“ galima ir prie didžiųjų prekybos centrų, ir prie degalinių. Tačiau kam bausti gigantus, kurie gali pasipriešinti ir, pavyzdžiui, pasirūpinti, kad uolus inspektorius netektų darbo? Kur kas lengviau ir saugiau paskutinį kąsnį atimti iš pedagogų.

Įdomu, kodėl R.Buožius toks stropus nebuvo šiųmetės vasaros pradžioje, kai reikėjo bausti J.Basanavičiaus gatvėje maumedžių giraitę savavališkai iškirtusius olandų verslininkus, kurie tokiu būdu „prasiplatino“ vietą, kad joje tilptų daugiau atrakcionų.

Tas pats R.Buožius tuomet nustatė, kad savavališkai buvo iškirsti devyni medžiai – eglės, paprastieji ir europiniai maumedžiai, klevai, kurių skersmuo siekė nuo 17 iki 36 centimetrų. Inspektorius taip pat išsiaiškino, jog buvo iškirsti ir penki krūmai, prie kurių aplinkosaugininkas kažkodėl priskyrė ir plačialapius klevus. Tiesa, liudininkai teigė, kad buvo iškirsta mažiausiai dvidešimt medžių, tačiau gamtos sergėtojas nerado ar nenorėjo rasti tai patvirtinančių įrodymų.

Už tai, kad užsieniečiai verslininkai J.Basanavičiaus gatvėje kaip reikiant pamosavo kirviais, sudarkė labiausiai saugomos ir istoriškai vertingiausios Palangos vietos kraštovaizdį, R.Buožius olandams skyrė... 350 litų baudą.

Kur logika? Tik 350 litų už miesto centre įžūliai bei savavališkai iškirstus medžius ir net 500 litų už mokykloje laikomas kelias perdegusias lempas...

Atsakymą R.Buožius turi ir jį pateikė žiniasklaidai. Cituoju: „Aišku, pažeidimas netoleruotinas ir tai negerai. Bet devyni medžiai nėra daug. Blogai tik tai, kad jie nupjauti miesto centre, arti J.Basanavičiaus gatvės. Bet juk gyvenime visko būna“.

Tiesa, jis dar pasidžiaugė, jog žiniasklaida aprašys, kaip „griežtai“ aplinkosaugininkai nubaudė verslininkus už savavališkai iškirstus medžius. Esą kiti išsigąs ir taip nesielgs.           

Apibūdinti tokį darbą, o tiksliau – darbo imitavimą, galima tik vienu žodžiu – parazitavimas. Džiaugiuosi, kad Vyriausybė vis dažniau prabyla apie įstaigas, kurių funkcijos iki šiol neaiškios, o jų „reikšmingi“ darbai prasilenkia su logika.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Šių metų Klaipėdos regiono turizmo rezultatai pozityvūs – keliautojų skaičius augo visose savivaldybėse, o atvykusiųjų viešnagė užtruko ilgiau. Klaipėdos regiono turizmo tarybos pirmininkės Romenos Savickienės teigimu, jei verslo, savivaldos, nacionalinių parkų atstovai ir kitos suinteresuotos šalys veiktų pagal vieningą konkurencingumą skatinančią strategiją ir...


Nuo šių metų kovo, Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu, Palangos miesto apylinkės teismo pirmininke paskirta Ingrida Krušienė tvirtina, kad kurorto specifika daro įtaką net teisiniams ginčams. „Ieškiniai, teikiami teismui Palangoje aiškiai skiriasi nuo svarstomų klausimų Klaipėdos teisme. Palangoje labai daug ginčų tarp bendraturčių dėl žemės...


Rugpjūčio 24-28 dienomis Lietuvą valdė šešėliniai ministrai – moksleiviai bei būsimi studentai, tarp jų ir šių eilučių autoriai, – dalyvavę jau septintąjį kartą surengtame projekte „Moksleiviai į Vyriausybę!“. Buvo smagu pamatyti, kaip valdoma valstybė. Ir ne tik: moksleiviams buvo leista patiems savaitę „vadovauti“ ministerijai...


Antradienį Palangoje lankėsi ir su miesto vadovais ir Savivaldybės administracijos specialistais susitiko aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. „Žaliadieniu“ pavadintame renginyje taip pat dalyvavo aplinkos viceministras Linas Jonauskas, ministro patarėjas Algirdas Žebrauskas, Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis bei ministerijos...


Penktadienį Palangoje lankėsi bei su miesto meru Šarūnu Vaitkumi ir Savivaldybės administracijos direktore Akvile Kilijoniene susitiko aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Susitikime, kurio metu aptarti Palangai aktualūs aplinkosauginiai bei su daugiabučių renovacija susiję klausimai, dalyvavo ir Savivaldybės ekologė Reda Kairienė bei daugiabučių namų renovacijos darbus...


Per septynis sulaikymo mėnesius, praleistus Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Evaldui Petrauskui, vienam iš Palangos kredito unijos (PKU) steigėjų, sulaikytam 2012-ųjų pradžioje, prokurorai nėkart neleido susitikti nei su žmona, nei mama ir vaikais. „Net ir didžiausiems nusikaltėliams neatimama tokia teisė“, – sakė E. Petrauskas. Jeigu Palangos apylinkės teismui...


Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos Dailės skyriaus pedagogė, pajūrio krašto menininkams labai miela, sava ir geranoriška kolegė Rasa Užpelkytė čia pirmąsyk savo jautrią sielą „atvedė“ būdama dar visai pavasariška – vos keturiolikos metų paaugliukė. Jai ir šiandien pavyksta išlikti savimi – vaiku tarp vaikų. Pavydėtinas...


Ką saugo gamtos sergėtojas?

Šarūnas VAITKUS, Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, 2009 12 05 | Rubrika: Miestas

Viena didžiausių Palangos vertybių, kuria didžiuojasi visi palangiškiai, tarp jų – ir aš, yra kurorto kraštovaizdis ir gamta, kurią privaloma saugoti ir puoselėti. Atrodytų, kad tai turėtų daryti aplinkosaugininkai – Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra. Ši institucija įkurta tam, kad jos specialistai rūpintųsi ir kontroliuotų, jog...


Kurorte posėdžiavo Seimo aplinkos apsaugos komitetas

„Palangos tilto“ informacija, 2009 05 30 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybėje įvyko Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamasis posėdis.


Pernai gruodį Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba patikrino, kaip vykdoma Aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa. Audito metu nustatyta, kad leidimuose naikinti želdinius nesurinkta per 9 tūkst. litų siekianti suma.  Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Vizgirdas, išduodamas leidimus želdynams naikinti, savo nuožiūra vertina kertamų medžių vertę...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius