Kad Lietuvoje daugėtų gyventojų

Kad Lietuvoje daugėtų gyventojų

2018 08 04

Kęstutis Masiulis
Seimo narys

Lietuvą apskriejo maloni ir daug kam netikėta žinia. Jau du mėnesiai, kaip į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių, nei išvyksta. Tokie duomenys nuteikia optimistiškai dėl visų metų statistikos ir gal pagaliau baigiasi ta katastrofiška emigracija iš Lietuvos, stebinanti visą pasaulį. Nors daug kas stebėjosi naujausiais duomenimis, bet visi besidomintys jau seniai laukė tokio pokyčio ir per daug nesidžiaugia, nes migracijos ir demografijos problemos toli gražu tuo nesibaigia.

Rytų Europoje Lietuvos atvejis neišskirtinis
Didelė emigracija ir kartu spartus ekonominis augimas yra gan keistas derinys. Tą išgyveno visa Rytų Europa, tačiau viena po kitos šiose šalyse emigraciją pakeitė didėjanti imigracija. Greičiausiai srautai susibalansavo ir netgi tapo teigiami Čekijoje, Slovakijoje, o ilgiausiai problemos užsitęsė Baltijos šalyse ir Rytų Balkanuose. Visgi jau prieš porą metų Estija pranešė apie didesnį atvykusiųjų nei išvykusiųjų skaičių ir tapo akivaizdu, kad šis procesas kiek vėluodamas pasieks ir Lietuvąbei Latviją.
Estijos tendencijos svarbios Lietuvai, nes tikėtina, kad jos atsikartos ir mūsų šalyje, todėlverti dėmesio keli faktai. Nors ir pastebimas grįžtančių estų gausėjimas, tačiau gerėjančiam išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų balansui gyvybiškai svarbūs ukrainiečiai ir rusai. Be atvykstančių užsieniečių imigracijos srautai Estijoje būtų nelabai žymūs. Antras faktas, imigrantai nevyksta gyventi į regionus, o renkasi išimtinai Talino miestą. Trečia, nepaisant to, kad dauguma atvykstančiųjų yra darbingo amžiaus žmonės, bet bendras gimusių ir mirusių skaičius šalyje išlieka stipriai neigiamas.

Demografijos problemos neišnyks
Lietuvoje galime matyti tą patį. 2017 m. duomenys rodo, kad Vilniaus miestas neišlaiko savo gyventojų ir jų emigruoja net ir iš sostinės daugiau nei grįžta, tačiau bendrai miestiečių skaičius auga, nes jį palaiko vidaus ir tarptautiniai atvykėliai. Lietuvoje turime nedaug vietovių, kur gyventojų skaičius auga – Vilnius, dar Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apylinkės bei kurortai. Tikėtina, kad tokia tendencija išliks net jei imigrantų srautai į Lietuvą smarkiai padidės. Jauni žmonės, išvykę į užsienį iš Kelmės ar Utenos, nusprendę grįžti Tėvynėn, renkasi Vilnių, Kauną ar Klaipėdą. Regionų degradacijos problema niekur nedings. Gaila, bet net didesni miestai Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė neranda ar nesugeba rasti receptų, kaip tapti patrauklesniais gyventi.
Statistika rodo, kad emigruoja iš Lietuvos jauni ir darbingi žmonės, dažnai su vaikais. Tai neabejotinai blogina bendrą demografinę būklę. Visuomenei išlaikyti vyresnius ir nedarbingus žmones tampa vis sunkiau. Atvykstantys ar grįžtantys į Lietuvą taip pat yra jauni ir darbingi, tačiau tai iš esmės nekeičia visuomenės struktūros. Šeimos Lietuvoje vaikų turi nedaug, o jaunoji gyventojų karta yra ženkliai mažesnė nei karta, kuri jau labai greit išeis į pensiją. Kai kalbame apie didesnę imigraciją, tai turime galvoje šimtus, gal geriausiu atveju tūkstančius, o kai kalbame apie kartų santykį, tai jau šimtai tūkstančių žmonių. Manyti, kad į Lietuvą per artimiausius metus galėtų imigruoti šimtai tūkstančių, net 0,5 mln. žmonių yra nei socialiai, nei politiškai nerealu, todėl gimimų – mirčių ir dirbančių – nedirbančių balansas toliau blogės ir tai bus demografinė bomba ilgiems dešimtmečiams.

Trūksta veiksmų, paremtų demografijos ir migracijos vizija
Sauliaus Skvernelio vyriausybė turi kuklių ketinimų kažką keisti regionų, demografijos ir migracijos politikoje, tačiau ne esminių. Labai nedaug aukštų valstybės pareigūnų suvokia, kokia Lietuvoje didelė problema yra demografija ir migracija. Dar mažiau yra noro tam skirti pastangų ir lėšų. Tai nepopuliari tema, nes liga ilgalaikė, įsisenėjusi, o vienadieniai sprendimai neatneša greitų ir efektingų rezultatų. Net mano siūlomo Grįžimo įstatymo Seimas ir Vyriausybė nenori priimti dėl kažkokių primityvių politinių išskaičiavimų, o vietoj to, pasiūlė menkavertę strategiją be atsakingų institucijų, be pareigūnų ir be biudžeto.
Lietuvos Vyriausybei būtina skirti rimtą dėmesį migracijai, o tai bus tik tuomet, kai bus paskirta atsakinga institucija ir deramas finansavimas. Kaip skatiname turizmą ar investicijų pritraukimą, kaip turime tam skirtas institucijas ir finansus, taip turime skatinti ir rinktis gyvenimą Lietuvoje tų žmonių, kuriuos norime matyti savo šalyje. O net ir tai nesame politiškai aptarę. Lygiai taip pat Lietuvai būtina regionų vystymo strategija – ne popierinė kaip yra dabar, bet su aiškiais darbais, darbo vietų steigimu, valstybės institucijų perkėlimu ir privačių investicijų proveržiu.
Taigi, galime džiaugtis, kad siaubingos emigracijos laikai po truputį traukiasi, Lietuva jau pradeda rimtai konkuruoti su Vakarų Europa savo gyvenimo kokybe, tačiau demografijos problemos pačios savaime neišsispręs. Regionai, migracija ir demografija privalo atsirasti Vyriausybės darbotvarkėje!


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Lietuvą apskriejo maloni ir daug kam netikėta žinia. Jau du mėnesiai, kaip į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių, nei išvyksta. Tokie duomenys nuteikia optimistiškai dėl visų metų statistikos ir gal pagaliau baigiasi ta katastrofiška emigracija iš Lietuvos, stebinanti visą pasaulį. Nors daug kas stebėjosi naujausiais duomenimis, bet visi besidomintys jau seniai laukė...


2016 m. kovo 15 d. visoje Lietuvoje startavo gyventojų pajamų ir turto deklaravimas (GMP). Apie deklaravimo naujoves pasakojo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (KAVMI) Rajonų ir miestų mokesčių mokėtojų skyriaus Palangos poskyrio vedėja Elena Kuznecova bei vyresnioji specialistė Stanislava Bagdonienė.


Ne tik Medvalakio g. 21 daugiabučio gyventojai, bet ir dar keli šimtai palangiškių turi progą švęsti. Vakar, praėjus beveik lygiai metams nuo dienos, kai bendrovė „Palangos butų ūkis“ apskundė teismui šio namo gyventojų valią pakeisti blogai savo pareigas vykdžiusį administratorių ir pasirinkti juo UAB „Palangos komunalinis ūkis“...


Lietuvos statistikos departamentas pranešė optimizmo nekeliančius skaičius: naudojantis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. 103 šalies miestuose ir 16 762 kaimo gyvenamosiose vietovėse gyveno 3 mln. 43 tūkst. 429 nuolatiniai gyventojai. Palangoje jų suskaičiuota 15 tūkst. 732.


UAB „Palangos butų ūkis“, kaip numato Gyvenamųjų namų bendrijos įstatymas, Medvalakio g. 13-ojo namo gyventojus pakvietė išsakyti susirinkime savo nuomonę dėl suplanuotų namo stogo tvarkymo darbų. Vėliau, kaip numato įstatymas, buvo surengta apklausa, tačiau daugiabučio gyventojai vėlgi buvo vangūs. Nei susirinkime, nei apklausoje nepasisakius daugumai gyventojų dėl...


Užkliudžius vieną bėdą, jų pasipylė kaip iš gausybės rago. Taip nutiko ir sodų bendrijoje „Pavėsis“ vandeniui apsėmus vieną iš gatvelių – Aguonų taką. Praėjusią savaitę lietui merkiant vanduo sustabdė sodų bendrijos Aguonų tako gyventojų judėjimą, tad ėmė ieškoti pagalbos, o jos laukdami, nieko nelaukę patys ėmėsi veiksmų. Tačiau, kaip paaiškėjo, pagalbos jie nelabai ir gali sulaukti, nes...


Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė, įvertinusi Palangos miesto savivaldybės tarybos paskutiniąjame posėdyje pakeitusi 2004 metų birželio 10 d. sprendimu priimtas nuostatas dėl gyventojų dalyvavimo apklausoje, pasiūlė pakeisti priimtą sprendimą.


Valdžiai gyventojų vargai nerūpi

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 05 20 | Rubrika: Miestas

Praėjusiais metais „Palangos tiltas“ buvo paviešinęs informaciją apie Bangų g. šeštuoju numeriu pažymėto daugiabučio gyventojų vargus. Miestelėnai skundėsi dėl greta esančio namo, Bangų g. 4, tvoros, trukdančios įvažiuoti į kiemą. Pagarsintas atvejis, kai daugiabutyje kilus gaisrui, ugniagesių automobiliai negalėjo patekti į gaisravietę.


Prasideda gyventojų apklausa

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 04 28 | Rubrika: Miestas

Praėjusį pirmadienį Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas savo kabinete iniciatyvinei grupei, organizuojančiai gyventojų apklausą dėl sutarties su UAB „Litesko“ nutraukimo, įteikė antspauduotus ir pasirašytus apklausos lapus. Kad gauta 150 apklausos lapų, pasirašė iniciatyvinės grupės koordinatorius, miesto Tarybos narys Šarūnas Vaitkus.


Paskutiniajame Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje aštuoni Tarybos nariai – Giedrius Šatkauskas, Šarūnas Vaitkus, Dainius Želvys, Mindaugas Skritulskas, Vaidas Šimaitis, Salomėja Slaboševičienė, Marija Ulbienė, Edmundas Krasauskas – pareikalavo surengti gyventojų apklausą dėl Palangos šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutarties, sudarytos su UAB „Litesko“ 2000 metų...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius