Kada Palangoje bus išmokta A.Brazausko pamoka?

Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2010-07-02
Peržiūrėta
1583
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Praėjusią savaitę visa Lietuva gyveno su vieno žmogaus - Algirdo Mykolo Brazausko vardu lūpose ir mintyse.

Nors vis blogėjančios, daugiau nei pusmetį sunkios ir nepagydomos ligos kamuojamo, A.Brazausko sveikatos prognozė niekam nekėlė abejonių, pirmojo Nepriklausomybę atkūrusios mūsų valstybės Prezidento išėjimas Anapilin daugeliui tapo netikėta ir skaudžia naujiena.

 

Simboliai nemiršta, todėl žinia apie Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos simboliu tapusio A.Brazausko mirtį buvo tokia nesuvokiama.  Išties, sunku suvokti, kaip Lietuva gali gyventi be šio žmogaus.  Kaip ir nesuvokiama, kad Lietuva galėtų likti be savo valstybingumo simbolių: Katedros, Gedimino bokšto, Trakų pilies.

Mes žinojome, kad paskutiniu metu užmarštin vis labiau grimzdęs pirmasis atkurtos valstybės Prezidentas yra gyvas ir mums visiems širdyje kažkaip buvo ramiau.  Lygiai tokią pačią ramybę teikia suvokimas, kad šalies sostinėje Vilniuje tebėra Katedra, tebeplėvesuoja Lietuvos vėliava ant Gedimino bokšto.

Dabar, kai A.Brazausko nebeliko, tautos susikurtuose ramybės pamatuose prasižiojo tuštuma.  Net patys to nejausdami Lietuvos žmonės pajuto nerimą.  To nepaaiškinamo nerimo genami jie nesibaigiančiomis voromis tris dienas ėjo atsisveikinti su velioniu.  Dešimtys tūkstančių žmonių ėjo nulenkti galvą vienam iš valstybės simbolių. Šimtai tūkstančių šalies gyventojų širdyje tai darė savo namuose.

Visą savaitę Lietuvos žmonės skyrė valstybingumo simbolių prisiminimams. Dar kartą klausėmės primirštų A.Brazausko minčių apie valstybę, šalies ateitį, padorumą.  Daugelis gedinčių Prezidentui artimų žmonių A.Brazauską vadino Mokytoju. Jo gyvenimo pavyzdys iš tiesų mokė ir tebemoko net ir tuos valdžią gavusius žmones, kurie A.Brazauską pažinojo tik iš televizoriaus.

Žmonių išsirinktas lyderis, bet kokio mąstelio valdžios piramidės viršūnėje atsidūręs žmogus pirmiausia turi išlikti žmogiškas.  Kuriam iš tiesų rūpėtų eilinių žmonių bėdos.  Kuris, net ir atsidūręs caro soste, niekuomet neužmirštų, kad jis pirmiausia yra toks pat žmogus, tik laikinai gavęs kitų žmonių pasitikėjimą ir priėmęs įpareigojimus dirbti jų labui.

Tokia yra Lietuvai palikta A.Brazausko pamoka. Šią savaitę Palangos laikraščiuose miesto politikai, valdžios atstovai dalindamiesi prisiminimais apie velionį neužmiršdavo pabrėžti A.Brazausko nuoširdumą, paprastumą, toleranciją, gebėjimą ne tik išklausyti, bet ir įvertinti kitą nuomonę.

Ar visi tai kartoję Palangos valdžios atstovai gali pasigirti šiomis savybėmis? Ar visi jie moka būti nuoširdūs, paprasti, tolerantiški, išklausantys?

Lygiai prieš šešerius metus, eidamas Lietuvos vyriausybės ministro pirmininko pareigas, tuo metu Nidoje atostogavęs A.Brazauskas vyko į Palangos pareplegikų stovyklos renginį.  Tarp Palangos ir Šventosios, Monciškėse esančią neįgaliųjų stovyklą tuomet buvo įmanoma pasiekti tik pusantro kilometro ilgio žvyrkeliu, kuri dabar vadinama Šviesos gatve.

Priekyje greitai važiavęs premjero apsaugos automobilis pakėlė tirštus dulkių tumulus, kurie užklojo iš paskos judėjusį A.Brazausko limuziną. Apie dvi minutes trukusios dulkių atakos premjerui užteko, kad šis, išlipęs iš mašinos, pirmiausia su paraplegikų stovyklos vadovu pasidalintų savo pasipiktinimu:  “kaip jūs čia pro tas dulkes važinėjatės”.

Kitais metais Palangos savivaldybės biudžete atsirado vyriausybės tikslinės lėšos, kurios atskirai buvo skirtos Šviesos gatvei asfaltuoti. O juk iš atostogų į Vilnių grįžęs premjeras neįgaliųjų nepatogumus galėjo pamiršti.  Juk A.Brazauskas Monciškėse buvo ne toks jau dažnas svečias. Regis, kad po to jis į paraplegikų stovyklą ir nebebuvo užsukęs.

Tačiau nepamiršo ir, pats išbandęs eilinių žmonių nepatogumus, specialiai pasirūpino jų bėda.

Ar su palangiškių sunkumais susidūrę Palangos miesto vadovai ilgam juos prisimena?  Ar visada jie daro konkrečius žingsnius, kad tie sunkumai būtų išspręsti? Kai pernai žmones užgulė nepaaiškinamas “gyvatukų” mokestis, o vėliau, sulaukus žiemos - milžiniški mokesčiai už šilumą, kaip žmonių išrinktų palangiškių pasirinktas meras gynė jų interesus? Gal skubiai buvo peržiūrima sutartis su “Litesko”, deramasi dėl investicijų pakeitimo, tariamasi dėl antrojo mediena kūrenančio katilo atsiradimo, kad šiluma jau kitą žiemą palangiškiams būtų kiek pigesnė?

Nuosavame ir dujomis apšildomame name gyvenantis meras savo miesto gyventojų labui nepadarė nieko. Ir kitą žiemą, jei ji bus tokia pat šalta, sąskaitos už šildymą vėl bus tokios pat didelės, gerokai didesnės, nei šalia Palangos gyvenančių kretingiškių.

Išklausyti pamoką didelio proto nereikia. Svarbu yra ją išmokti ir atsiminti. Tik tuomet vieno iš Lietuvos valstybingumo simbolių - A.Brazausko atminimas bus nemarus.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Sulaukti 100 metų pavyksta toli gražu ne kiekvienam. Vis dėlto Lietuvoje yra net apie 350 šimtamečių, o ilgiausiai mūsų šalyje gyvenusios moters amžius yra išties įspūdingas. 


Ligonių kasos sulaukia niekur nedirbančių vyresnio amžiaus gyventojų klausimų, kokios trukmės pensijų socialinio draudimo (darbo) stažas jiems garantuoja sveikatos draudimą, apmokamą valstybės lėšomis. 


Jono Brindzos epocha. Taip vadinamas 1961-2000 metų Palangos senosios gimnazijos gyvavimo laikotarpis. 


Stebint per sutelktinį finansavimą į nekilnojamąjį turtą investuojančius žmones, matyti, kad šiomis savaitėmis jie elgiasi kur kas ramiau, nei elgėsi prieš du metus, tik prasidėjus Covid-19 pandemijai. Geru pavyzdžiu tapo vieno projekto Palangoje finansavimas.


Palangos miestą (balandžio 19-25 d. savaitę pasiekė 666 vakcinos nuo COVID-19 ligos: 366 – Pfizer, 100 – Moderna, 200 – Vaxzevria (AstraZeneca). Anot Palangos mero Šarūno Vaitkaus, iki penktadienio (balandžio 23 d.) buvo panaudotos visos turėtos Pfizer vakcinos.


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Pasitinkant Tarptautinę nerūkymo dieną – lapkričio 17-ąją, visi Palangos miesto mokyklų vyresniųjų klasių mokiniai turi progą įgyti naudingų žinių pamokose „Pramogauk be kvaišalų. Rinkis sveikatą!“.Užsiėmimus, padedančius suprasti, kokie pavojai slypi bandymuose rūkyti, ragauti alkoholį, rengia Klaipėdos visuomeninio sveikatos biuro darbuotojos Evelina Daujotienė ir...


Po rekordinių 2015-ųjų, kai per metus Lietuvos oro uostai aptarnavo 4,2 mln. keleivių ir 50 tūkst. skrydžių, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai neketina sustoti. Pusmečio statistika rodo, kad šiemet sausio-birželio mėnesiais per Lietuvos oro uostus jau skrido 2,2 mln. žmonių – t. y. 14,6 proc. daugiau negu pernai tokiu pačiu metu. Skrydžių skaičius per tą patį laiką ūgtelėjo...


Toli į politikos užribius išsviesti liberalcentristai šeštadienį įvykusiame suvažiavime Vilniuje postringavo apie piršimąsi populiariam Liberalų sąjūdžiui, nors šis tokių sutuoktuvių kratyte kratosi. Išnykstančios partijos pirmininku išrinktas buvęs vidaus reikalų ministras Artūras Melianas. Palangiškiams gerai pažįstamas Raimundas...


Kada Palangoje bus išmokta A.Brazausko pamoka?

Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2010 07 02 | Rubrika: Miestas

Praėjusią savaitę visa Lietuva gyveno su vieno žmogaus - Algirdo Mykolo Brazausko vardu lūpose ir mintyse. Nors vis blogėjančios, daugiau nei pusmetį sunkios ir nepagydomos ligos kamuojamo, A.Brazausko sveikatos prognozė niekam nekėlė abejonių, pirmojo Nepriklausomybę atkūrusios mūsų valstybės Prezidento išėjimas Anapilin daugeliui tapo netikėta ir skaudžia naujiena.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius