Kas bendro tarp santechniko iš Nigerijos ir dirbtinio intelekto?

"Palangos tilto" informacija, 2019 03 25

Visiems gerai žinomas posakis – konkurencija skatina progresą. Jo teisingumu galėjome įsitikinti visai neseniai – JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo įsaku „Amerikos dirbtinio intelekto (DI) iniciatyva“ nurodė administracijai visus federalinės vyriausybės išteklius skirti inovacijų dirbtinio intelekto srityje skatinimui. Atrodo natūralus žingsnis, nes visas pasaulis didina investicijas į DI, o JAV ir toliau siekia išlikti lydere šioje srityje. Bet, pasirodo, tai buvo JAV vadovo reakcija į Kinijos ketinimus iki 2030 metų investuoti 150 mlrd. dolerių ir tapti DI lydere pasaulyje. Startas dirbtinio intelekto lenktynėms jau paskelbtas.
Kinija, kurią dar prieš dešimtmetį vertinome kaip trečio pasaulio valstybę, vaikams nuo pirmos klasės pradėjo dėstyti DI pagrindus. Sveikai mąstantis žmogus supranta, kad po 11 metų, baigęs mokyklą, dabartinis vaikas be DI pagrindų negalės pritaikyti ir tinkamai realizuoti savo kūrybinių galių. Tą supratę kinai labai kryptingai juda pirmyn. Nepamirškime, kad kompiuterinio raštingumo pagrindai vaikui ten suteikiami jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Skeptikai, manau, jau ištraukė argumentus, kad DI lenktynės vyksta tik tarp galingųjų. Bet pažiūrėkime, kas vyksta visai šalia mūsų: Suomija – nedidelė, 5,5 mln. gyventojų turinti valstybė nusprendė, kad jos proveržiu gali tapti dirbtinis intelektas. Suomiai pradėjo ženkliai investuoti į dirbtinį intelektą, ėmė save pozicionuoti kaip dirbtinio intelekto šalį. Universitetai kuria DI pagrindų mokymo programas, prieinamas kiekvienam norinčiam nuotoliniu būdu įgyti daugiau žinių apie dirbtinį intelektą. Neseniai skelbtame straipsnyje pasakojama, kad Suomijoje į vieno universiteto nuotolinio mokymo kursus per pusę metų užsirašė 130 tūkst žmonių. Internetinio kurso tikslas – užtikrinti, kad kuo daugiau suomių suprastų DI pagrindus. Beje, tarp šių besimokančių yra ir santechnikas iš Nigerijos. Kai kurso koordinatoriai pasidomėjo, kodėl, atsakymas buvo stebinančiai aiškus – jam įdomu, kaip DI teikiamas galimybes jis gali pritaikyti savo profesiniame ir asmeniniame gyvenime.
Suomija nėra vienintelė šalis, pastebėjusi šią galimybę – nenorinčios pasilikti užribyje ES šalys pradeda dideliu tempu judėti į priekį. Ir pirmas žingsnis yra žinių ir kompetencijų suteikimas žmonėms. Dirbtinis intelektas visame pasaulyje jau tapo technologija, kurios plėtrą ir galimybes stebi vyriausybės ir verslas, taip pat rengia jo pritaikomumo ir žmonių kompetencijų atnaujinimo strategijas.
O kas gi vyksta Lietuvoje? Lietuvoje DI iki šiol daugeliui yra nearti arimai – tai vis dar tik šiomis temomis besidominčių žmonių, kelių ministerijų ir technologines naujoves savo darbe diegiančių įmonių interesų laukas. Apie kryptingą žmonių parengimą ir DI pagrindų suteikimą mokykloje dar iš viso nekalbame. Beje, kyla klausimas, ar Lietuvoje šiandien esame pasirengę tą daryti? Kiek mokyklose turime mokytojų, kurie galėtų vaikams, kad ir pirmokėliams, paprastai ir prieinamai paaiškinti, kas yra dirbtinis intelektas? Suteikti vaikams elementarias ne tik kompiuterinio raštingumo, bet ir DI žinias, kad jie suvoktų, kokiame pasaulyje gyvename ir kaip jiems judėti į priekį?
Manau, pirmiausia, norėdami išjudinti Lietuvoje situaciją iš mirties taško, turime pradėti nuo stereotipų griovimo. Iki šiol daugelis galvoja, kad DI niekada nepalies jų gyvenimo. Bet jis jau supa mus – priminimų įrašymas, muzikos paieška, e-prekyboje pirkinių pasiūlymas pagal jūsų iki šiol įsigytų prekių atitikmenis, paieškų sistemos internete, autopilotai, savaeigiai automobiliai, navigacinės sistemos, detali diagnostika, veidų atpažinimas Facebook'e – visa tai yra atliekama su DI pagalba. Dirbtinis intelektas jau aptinka ankstyvus diabeto požymius pagal širdies ritmo jutiklių duomenis, padeda autizmu sergantiems vaikams valdyti emocijas bei suteikia pagalbą silpnaregiams.
Skeptikai labai dažnai deklaruoja, kad įmonės diegdamos DI pirmiausia siekia sąnaudų mažinimo. Apklausos rodo, kad 84 proc. darbdavių dirbtinį intelektą vertina kaip konkurencinio pranašumo įgijimą arba išlaikymą, o 75 proc. – kaip būdą patekti į naujas verslo sritis, 63 proc. tai būdas sumažinti išlaidas ir įgyti konkurencinį pranašumą bei plėsti verslą. DI ir automatizavimas padidins produktyvumą, mažins kainas, tai sukurs naujas prielaidas didesniam darbo užmokesčiui, didesnei paklausai ir užimtumo augimui.
Daugelis žmonių baiminasi, kad DI ir įmonių automatizavimas atims jų darbo vietas. Taip, tikrai pakeis darbo rinką, nes pramonė keičia savo pobūdį, bet žmonių laiku įgytos naujos kompetencijos atvers jiems kitas, naujas galimybes. Technologijos kurs darbo vietas – iki šiol jos sukūrė daugiau darbo vietų nei sunaikino. Kol kas sunku prognozuoti, kaip ir kiek, bet akivaizdu, kad automatizavimas ir DI taip pat kurs darbo vietas, kurių, tikėtina, šiandien net neįsivaizduojame. Pagal neseniai atliktą „Gartner“ tyrimą, DI panaikins 1,8 mln. darbo vietų, bet sukurs 2,3 mln. naujų.
Akivaizdu, kad DI atveria ženkliai daugiau galimybių verslui. Daugelis įmonių vis dar lėtai investuoja į pažangesnes technologijas. Tačiau dar svarbesnis klausimas, su kuriuo susiduria įmonės, – žmonių kvalifikacija ir žinios, atliepiančios sparčiai besikeičiančią ir reiklią pramonę. Įmonės gali investuoti į technologijas, bet norimo konkurencinio pranašumo nebus, jeigu vadovai neužtikrins, kad jų darbuotojai būtų pasirengę kuo geriau jas išnaudoti. Akivaizdu, kad tik įmonės, besirūpinančios savo darbuotojų perkvalifikavimu, sitaucijos Lietuvoje nepakeis. Bendradarbiavimas su universitetais ir profesinio rengimo mokyklomis, o taip pat jų aktyvus įsitraukimas yra būtinas, kad ne tik įmonių darbuotojai, bet ir visi norintys galėtų nuolatos atnaujinti savo žinias ir kompetencijas. Bet klausimas, į kurį manau daugelis žino atsakymą, ar tokiems iššūkiams yra pasirengusi mūsų švietimo sistema?
Pirmoji pramonės revoliucija davė postūmį visai ekonomikai ir atvėrė naujas galimybes žmonėms. Iki šiol skelbtos studijos rodo, kad ketvirtoji pramonės revoliucija atims rutininius darbus, bet žmogaus vis tiek reikės, tačiau ne stovinčio su kastuvu, bet su kompiuterinio raštingumo žiniomis ir DI išmanymu. Dirbtinis intelektas jau dabar transformuoja kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą, todėl yra labai svarbu kiekvienam išnaudoti jo teikiamas galimybes. Bet ar visuomenėje yra suvokimas šiuo klausimu?
Artėjant visai bangai rinkimų, kai išgirsime dešimtis pažadų dirbti vardan mūsų visų ir Lietuvos, tiesiog prisiminkime, ką seniai jau įsisąmonino visas pažangus pasaulis – investicijos į žinias moka geriausias palūkanas. Gal kažkas pažadės ir tai? O gal net įvyks stebuklas, ir per kelerius metus tai bus įgyvendinta?

Robertas DARGIS
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Saulė Janavičiūtė- tarp geriausių jaunųjų biologų Lietuvoje Kovo pabaigoje Palangos senąją gimnaziją pasiekė džiugi žinia - IA klasės gimnazistė Saulė Janavičiūtė tapo 52-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados prizininke devintų klasių grupėje.


Visiems gerai žinomas posakis – konkurencija skatina progresą. Jo teisingumu galėjome įsitikinti visai neseniai – JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo įsaku „Amerikos dirbtinio intelekto (DI) iniciatyva“ nurodė administracijai visus federalinės vyriausybės išteklius skirti inovacijų dirbtinio intelekto srityje skatinimui. Atrodo natūralus žingsnis, nes visas...


Savivaldybių gerovės indekse Palanga – tarp šalies lyderių

"Palangos tilto" informacija, 2018 11 16 | Rubrika: Miestas

Palanga pagal Savivaldybių gerovės indeksą užima aukštą 8 vietą tarp 60 šalies savivaldybių, o pagal kriterijų „Socialinis saugumas“ nusileidžia tik sostinei ir užima 2 vietą. Tokius duomenis šią savaitę pristatė išsamią savivaldybių gerovės analizę atlikęs Vilniaus politikos analizės institutas.


Liepos 12-ąją, 14.05 val. iš pilietės A. R. gautas pranešimas, kad prie Sodų g. 50, mokyklos stadiono, 3 metų vaikas įkišo galvą tarp grotų, negali ištraukti. 14.09 val. atvykus ugniagesiams gelbėtojams nustatyta, kad vaikas įkišo galvą tarp vaikams skirtų, metalinių laipiojimo kopėtėlių skersinio strypų ir negali jos ištraukti. 14.14 val. plėstuvais...


„Palangos tilto“ puslapiuose tęsiame jaunimo sambūrio „Aš esu kultūra“ leidžiamo to paties pavadinimo laikraščio trečiojo numerio, kurį galite rasti ir mūsų redakcijoje, pristatymą. Prieš tai rašytuose straipsniuose teigėme, jog šis „Aš esu kultūra“ numeris išsiskiria ne tik temų įvairove, bet ir straipsnių...


Pirmą kartą šalies istorijoje Lietuvos moksleivio rašinys pateko tarp trijų geriausių Pasaulinės pašto sąjungos ir UNESCO organizuojamo tarptautinio epistolinio rašinio konkurso darbų. Šventosios pagrindinės mokyklos auklėtinės Gabijos Petrauskaitės tekstas buvo pripažintas vienu iš geriausių rašinių. Lietuvos atstovei už sukurtą...


Palanga – tarp mažiausiai įsiskolinusių 60-ies šalies savivaldybių

Parengta pagal „Respubliką“, 2013 07 01 | Rubrika: Miestas

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, pristatydamas Lietuvos finansinio stabilumo apžvalgą, pareiškė, kad bene didžiausią pavojų stabilumui kelia savivaldybių įsiskolinimai. Kai kurių savivaldybių skolos jau viršija pusę jų metinių pajamų, o Vilniaus viršija net ir metines pajamas. Kaip parodė dienraščio „Respublika“ tyrimas, Palanga tarp...


Palangos šventės – tarp įdomiausių Lietuvoje  1

"Palangos tilto" informacija, 2012 11 15 | Rubrika: Miestas

Palanga pelnytai turi kuo didžiuotis – VšĮ „Terra Publica“ išleistoje pažintinėje knygoje „Lietuva. 100 renginių, kuriuos verta išvysti“, atsirado vietos ir dviem Palangos renginiams – „Palangos stalas“ ir „Palangos stinta“. Būtent šie renginiai paminėti tarp 100 įdomiausių ir aktualiausių renginių...


Konkurencija tarp mokyklų – išpūstas dalykas?

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012 10 18 | Rubrika: Jūros vaikai

Ne paslaptis, kad tarp mokyklų – ypač didesniuose miestuose – vyksta savotiška konkurencija: jau nuo seno yra susiklosčiusi nuomonė, kad vienoje geriau parengiami „tiksliukai“, kitoje – humanitarai, trečia apskritai laikoma „stipresne“. Tam tikros alyvos į ugnį šliūkšteli ir devinti metai žurnalo „Veidas“ skelbiami...


Užsimezgusi graži draugystė tarp Palangos ir Švėkšnos kultūros skleidėjų tęsiasi iki šiol. Kaip to įrodymas buvo Palangos miesto viešojoje bibliotekoje vykusi Švėkšnos diena, pakvietusi prisijungti ir drauge smagiai praleisti laiką ne tik palangiškius, bet ir švėkšniškius.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius