Kas geriau „pakrauna variklį“: šokoladas, avižinė košė ar bulvės?

Kas geriau „pakrauna variklį“: šokoladas, avižinė košė ar bulvės?

Paruošta pagal Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informaciją , 2013 08 22

Su maistu gaunami angliavandeniai yra pagrindinis ir lengviausiai pasisavinamas energijos šaltinis. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai pastebi, kad būtent angliavandeniai, kurie gaunami su maistu, iš karto panaudojami žmogaus organizmo energinėms reikmėms tenkinti.

Angliavandenių
skirstymas

Iš vieno gramo angliavandenių gaunamos 4 kcal energijos (tiek pat energijos gauname ir iš baltymų, o iš riebalų – 9 kcal). Angliavandenių kiekis paros maisto racione turi būti 4 kartus didesnis nei baltymų ar riebalų. Angliavandeniai svarbūs ir tuo, kad iš jų organizme yra sintetinamos riebalų rūgštys, pakeičiamos amino rūgštys, nukleorūgštys ir kofermentai.
Cheminės sudėties požiūriu, angliavandeniams priskiriami įvairūs junginiai: polihidroksialdehidai, ketonai, alkoholiai ir rūgštys, jų derivatai ir polimerai, pavyzdžiui, krakmolas ir kiti polisacharidai. Cheminė angliavandenių klasifikacija dažniausiai grindžiama jų molekuliniu dydžiu ir monomerų sudėtimi: cukrūs (1-2 monomerai), oligosacharidai (3-9 monomerai) ir polisacharidai (10 ir daugiau monomerų).
 
Skirstomi į dvi grupes
Mitybos požiūriu, angliavandeniai galėtų būti skirstomi į dvi grupes: „glikeminius angliavandenius“, t. y. angliavandenius, skaidomus ir absorbuojamus žmogaus plonajame žarnyne ir skaidulines medžiagas, t. y. angliavandenius, kurie į storąjį žarnyną patenka nesuskaidyti. Pagrindiniai glikeminiai angliavandeniai yra monosacharidai, disacharidai, malto-oligosacharidai ir krakmolas. Monosacharidai ir disacharidai dažnai įvardijami kaip cukrūs.
NMVRVI specialistai aiškina, kad sąvoka „pridedami cukrūs“ reiškia sacharozę, fruktozę, gliukozę, krakmolo hidrolizatus (gliukozės sirupą, fruktozės sirupą) ir kitus cukraus preparatus, naudojamus atskirai ar pridedamus ruošiant ir gaminant maistą. Cukraus alkoholiai (polioliai), t. y. sorbitolis, ksilitolis, manitolis ir laktitolis dažniausiai nepriskiriami grupei „cukrūs“.

Ką valgyti dažniau?
Daug sudėtinių angliavandenių (polisacharidų) turintys maisto produktai sudaro maisto produktų pasirinkimo piramidės pagrindą. Grūdinių produktų (rupios duonos, košės ir pan.) rekomenduojama vagyti kelis kartus per dieną.
Suaugusio žmogaus organizmo angliavandenių poreikis siekia 300-400 g per parą, o esant didesniam fiziniam krūviui – poreikis didėja.
Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, kad būtų užtikrintas gliukozės poreikis smegenims, tiek vaikams (vyresniems nei 1 metų), tiek suaugusiems pakanka 130 g angliavandenių per dieną.
Suaugusiam žmogui per parą reikia apie 25 g skaidulinių medžiagų.

Lietuviai vartoja per
mažai angliavandenių

Europos maisto saugos tarnyba rekomenduoja, kad tiek suaugusiųjų, tiek vaikų mityboje angliavandeniai sudarytų nuo 45 iki 60 proc. raciono vertės. Europos gyventojų mitybos tyrimai rodo, kad vaikų ir paauglių mityboje angliavandeniai sudaro 43-58 proc., o suaugusiųjų mityboje 38-56 proc. raciono energinės vertės.
Lietuvos gyventojų maisto racione stebimas angliavandenių trūkumas (angliavandenių kilmės kalorijos sudaro 41,1 proc. raciono energinės vertės).

Kur daugiausiai
angliavandenių?

Pagrindinis angliavandenių šaltinis yra augalinis maistas. Iš gyvūninės kilmės produktų pažymėtinas pienas – laktozės šaltinis. Angliavandeniai gali natūraliai būti tam tikrų maisto produktų sudėtyje (krakmolas bulvėse ar grūduose, fruktozė vaisiuose, laktozė piene) arba būti įdėti į maisto produktus gamybos metu.
Didžiąją dalį iš angliavandenių gaunamos energijos turėtų sudaryti energija, gaunama su sudėtiniais angliavandeniais (polisacharidais), kurių daug yra grūdiniuose ir miltų produktuose (košėse, ryžiuose, duonoje, makaronuose, pusryčių javainiuose), bulvėse.
Pavyzdžiui, ryžiuose yra apie 70 proc. krakmolo, manų kruopose – apie 72 proc., perlinėse kruopose – apie 67,5 proc., bulvėse – apie 17 proc. Svarbūs krakmolo šaltiniai maiste yra šakniagumbiai ir ankštiniai augalai. Visų grūdo dalių (dar vadinamų „viso grūdo“, „pilno grūdo“) grūdų produktai, ankštiniai augalai, bulvės, kitos daržovės ir vaisiai yra pagrindiniai skaidulinių medžiagų šaltiniai.

Cukraus šaltiniai

Pagrindiniai cukrų šaltiniai yra vaisiai, uogos, vaisių sultys, kai kurios daržovės, pienas ir pieno produktai. Cukriniuose runkeliuose sacharozės yra iki 25 proc., morkose – apie 7 proc., laktozės – pieno cukraus – karvės piene yra apie 5 proc. Svarbus cukrų šaltinis yra maisto produktai (pvz., gazuoti gėrimai ir saldumynai), į kuriuos pridėta sacharozės (cukraus) ir krakmolo hidrolizatų (pvz., gliukozės ar fruktozės sirupo).
Maisto produktai, į kuriuos gamybos metu įdėta daug cukraus (cukrų), dažniau yra itin kaloringi ir sudėtyje turi mažai kitų naudingų maistinių medžiagų, todėl tokius produktus reikėtų vartoti saikingai. Konditerijos gaminiai, kepiniai neretai taip pat nėra tinkamas pasirinkimas kasdieninei mitybai, nes juose gausu ne tik cukrų, bet ir riebalų (ypač sočiųjų ir transriebalų).

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pataria:
1. Angliavandenių kiekis paros maisto racione turi būti 4 kartus didesnis nei baltymų ar riebalų;
2. Didžiąją dalį iš angliavandenių gaunamos energijos turėtų sudaryti energija, gaunama su sudėtiniais angliavandeniais (polisacharidais);
3. Grūdinių produktų (rupios duonos, košės ir pan.) rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną;
4. Rinktis maisto produktus, kuriuose yra daug skaidulinių medžiagų, t. y. daržoves, vaisius, visų grūdo dalių produktus.
5. Maisto produktus, į kuriuos gamybos metu įdėta daug cukraus (cukrų), reikėtų vartoti saikingai.
 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Vakar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizavo pasitarimą su Palangos miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus, ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų atsakingais darbuotojais, savivaldybės vyr. gydytoja, visuomenės sveikatos priežiūros specialistais ir aptarė maisto tvarkymo reikalavimų vykdymo aktualijas...


Lietuvoje minėti Pasaulinę košės dieną, kurios oficiali data yra spalio 10 d., dar nėra įprasta. Šiuo sveiku ir naudingu patiekalu verta mėgautis ne tik rytais. Apskritai kruopos, kurios dažniausiai ir siejamos su įvairiomis košėmis, yra ne tik maistingas, vertingas, bet ir labai lengvai virškinamas maisto produktas. Ne veltui maisto piramidėje grūdiniai produktai...


Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacija LIDPA, atkreipdama dėmesį į vis dar aukštus sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodiklius, ragina Lietuvos moteris aktyviau rūpintis savo sveikata ir tirtis dėl gimdos kaklelio vėžio.   Lietuvos moterys jau greitai galės pasinaudoti galimybe didelės onkogeninės rizikos žmogaus papilomos virusus, kurie yra vieni iš...


Tie, kas savaitgalį praleido Palangoje – o ir patys palangiškiai, atėję į „Palangos stalo 2013“ šventę, turėjo progą ne tik paskanauti kurorto kavinių bei restoranų siūlomų pačių įvairiausių pilvą pamaloninančių patiekalų, bet ir sužinoti, kaip galima ne mažiau skaniai, tačiau tikrai sveikai pasivaišinti. Ir svarbiausia – sveikai pamaitinti...


Kas geriau „pakrauna variklį“: šokoladas, avižinė košė ar bulvės?

Paruošta pagal Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informaciją , 2013 08 22 | Rubrika: Sveikata

Su maistu gaunami angliavandeniai yra pagrindinis ir lengviausiai pasisavinamas energijos šaltinis. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai pastebi, kad būtent angliavandeniai, kurie gaunami su maistu, iš karto panaudojami žmogaus organizmo energinėms reikmėms tenkinti.


Vasaros sezono metu vidaus kavinės tampa nebeįdomios kurorto svečiams, visus traukia gaivus oras ir pietavimas lauko kavinėse. „Tokiai karštai vasarai, kaip praėjusiais metais, vidaus kavinės praktiškai neegzistavo, galiu pasakyti, kad kažkur 95 procentai kavinės pelno sudaro lauko kavinės pinigai“,- pasakojo „Baras 21“ savininkas Audronius Macius.


Įvyko susitikimas-diskusija „2011-Pasauliniai veterinarijos metai“

Palangos miesto VMVT Vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Marija Valauskienė, 2011 05 06 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus salėje, pažymint 250-ąsias veterinarijos profesijos metines, vyko susitikimas-diskusija „2011-Pasauliniai veterinarijos metai“.


Konkurencijos taryba, baigusi Ministro Pirmininko prašymu atliktą tyrimą dėl maisto produktų kainų pokyčių, šio tyrimo išvadas pateikia Vyriausybei ir visuomenei. Šiuo tyrimu siekta įvertinti, kas sąlygojo mažmeninių maisto produktų kainų pokyčius pastaruoju metu. Tyrimo išvadose išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateikta mažmeninių maisto produktų kainų pokyčių ir šiuos pokyčius...


Šių metų spalio pirmą dieną sukanka dvidešimt metų, kai Palangoje įsikūrė Dainiaus Kepenio vadovaujama sveikatos mokykla. Pasak jos vadovo bei įkūrėjo, „įkurti šią mokyklą nebuvo sunku, nes kai žmogus jaučiasi esąs savo vietoje bei darantis tą darbą, kuriam atėjo į šį pasaulį, kai savo veikloje mato gyvenimo prasmę, viskas susiklosto natūraliai.“ 


Asmens tapatybės kortelė yra pagrindinis Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę bei skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje. Su šiuo dokumentu mūsų šalies piliečiai  gali vykti į užsienio valstybes su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai. 


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius