Kas yra Vasario 16-oji? Valstybė ir nepriklausomybė suvokiama per laiką

Kas yra Vasario 16-oji? Valstybė ir nepriklausomybė suvokiama per laiką

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 02 14

„Kiekvienas vaikas, kiekvienas jaunuolis skirtingai suvokia, kas yra valstybė, nepriklausomybė, kokią reikšmę Lietuvai turi Vasario 16-oji. Ir pats suvokimas ateina per laiką. Tik nereikia pykti ant vaikų, kad jie visa tai – ir pačią šventę – suvokia ir mato kitaip nei mes“, – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse sakė Palangos mokyklose dirbantys istorijos mokytojai.

Suvokia kiekvienas skirtingai
„Nėra sunku moksleiviams aiškinti, kas yra Lietuvos valstybė ir ką jai reiškia 1918 metais vasario 16-ąją priimtas Lietuvos nepriklausomybės aktas, tačiau kaip jie tai suvokia – kitas klausimas, – sakė Senosios gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Ilona Pociuvienė. – Ir negalima suabsoliutinti visų mokinių: vieni priima šį svarbų istorijos faktą vienaip, kiti – kitaip. Vieni suvokia jo reikšmę greičiau, kiti vėliau“.
Su vyresniaisiais moksleiviais dirbanti mokytoja paminėjo, jog bene daugiausiai suvokiama, kas yra valstybė, jos nepriklausomybė, devintojoje klasėje dėstomose pilietiškumo pamokose. Jų metu su mokiniais diskutuojama apie visą valstybės tapsmo laikotarpį, apie jos praeitį ir istorijos kelią, apie tai, ką reiškia Lietuva, valstybė, nepriklausomybė, kuo kiekvienas gali prisidėti prie jos kūrimo ir kaip pasireiškia meilė ir pagarba savo valstybei.
Pasak mokytojos, moksleivių pamąstymai šiomis temomis būna itin įdomūs: tiek žodžiu išsakomi, tiek rašiniuose surašyti.

Kas yra pilietiškumas?
„Mes jau antri metai su devintokais rašome rašinius „Ką man reiškia pilietiškumas“. Labai patiko dabartinių dešimtokų pernai išdėstytos mintys apie meilę ir pagarbą tėvynei, apie tai, kas yra pilietiškumas ir ką reiškia būti tikru piliečiu. Kai kurie moksleiviai rašė, jog nebūtina tapti itin žymiu žmogumi ar kopti į valdžios olimpą. Ginti savo valstybės garbę galima ir atstovaujant, pavyzdžiui, mokyklos sporto komandai. Galima tiesiog elgtis taip, kad nepadarytum gėdos savo šaliai, jei išvažiuoji į užsienį“, – pasakojo I. Pociuvienė.
Mokytoja minėjo, jog savo rašiniuose moksleiviai svarstantys ir emigracijos problemą. Vieni labai smerkia išvažiuojančius ir mano, jog tai esą nepilietiška, kiti gi bando suprasti emigruojančius ir teigia, jog jeigu šie nepamiršta savo šaknų, savo kalbos, tai tokiu būdo parodo meilę ir pagarbą savo gimtai šaliai.
„Kai kurie, žinoma, rašo vadovėlių kalba: reikia augti, siekti žinių, dalyvauti valstybės valdyme. Kiti teigia, kad užtenka būti tiesiog geru ir sąžiningu žmogumi, kad būtum ir geras pilietis“, – prisiminė mokytoja.

Ne visi datas žino...
Tačiau pasitaiko ir kuriozų. Nelabai seniai dvyliktokai laikė bandomąjį istorijos egzaminą. Vienas iš testo klausimų buvo „Kada atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė“. Kaip ir visuose testuose, buvo pateikta keletas datų. Ir atsirado tokių gimnazistų, kurie pasirinko atsakymą 1990 metų vasario 16 dieną.
„Regis, visiems dėstai vienodai, visiems suteiki tas pačias žinias. Ir tiesiog apstulbsti, kad esama tokių, kurie net šitokios datos neįsimena“, – neslėpė nuostabos ir nusivylimo mokytoja.
Tačiau, pasak I. Pociuvienės, vis dėlto didžiąja dalimi jaunimo galima pasidžiaugti: auga išties puiki karta, suvokianti, kas yra Lietuvos valstybė ir ką jos istorijai reiškia Vasario 16-oji.

Suvokimas ateina per laiką
Moksleiviams nuo penktų iki pat dvyliktų klasių istoriją dėstanti Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos ir Kartenos vidurinės mokyklos mokytoja metodininkė Aušra Liustrovienė sako, jog didžiųjų valstybei svarbių datų reikšmę mokiniai supranta per laiką, augdami ir permąstydami šalies istorijos žingsnius, išmokdami įsigilinti į istorinį kontekstą ir jį suvokti.
„Skirtingai jiems ir aiškini: viena yra kalbėti su penktokais, kita – su devintokais, ir visai kita kalba su dvyliktųjų klasių moksleiviais. Kiek pastebėjau, maždaug nuo dešimtosios klasės jaunimas pradeda suvokti, ką reiškia ir Vasario 16-oji, ir Kovo 11-oji. Juk tada jie jau susiformuoja ir kaip asmenybės, su savo požiūriu į viską – taip pat ir į istoriją“, – sakė mokytoja.

Nori šventės
„Jūs paskambinote kaip tik pasibaigus diskusijai apie Vasario 16-ąją „Baltijos“ mokykloje, – trečiadienio vakarą sakė A. Liustrovienė. – Ir negaliu nepasidalinti moksleivių išsakytomis mintimis. Tiesa, jos buvo ne apie šios istorinės datos svarbą, o apie pačią šventę. Labai įstrigo vienos vyresniųjų klasių moksleivės pasakyti žodžiai: „Kas ta vasario 16-oji? Toks įspūdis, kad tik proga sugiedoti „Lietuva brangi“. Gavome laisvę, ir nemokame ja pasidžiaugti, šventė labiau primena laidotuves“.
Pasak mokytojos, moksleiviai tikrai nori švęsti. Švęsti ir Vasario 16-ąją, ir Kovo 11-ąją. Bet ne taip, kaip dabar šios datos oficialiai minimos, o, pavyzdžiui, kaip JAV piliečiai švenčia Liepos 4-ąją. „Ten juk jie nerauda“, – vėl pacitavo mokinių žodžius A. Liustrovienė.
„Užaugo nauja karta, kuri nematė sovietinių laikų ir nežino, kaip mes šias datas švęsdavome, kai tai daryti buvo draudžiama. Jie nori tikros šventės. Ir nereikia ant vaikų pykti, kad jie ir istorijos datas, ir šventes mato kitaip negu mes“, – sakė mokytoja.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



auklėtoja/Palanga 2013-02-16 12:47 (IP: 86.100.60.125)
kol mokyklose mokytojai su vaikais TIK kalba apie vasario 16, darželiai švenčia LIETUVOS GIMTADIENĮ /ir ne vieną dieną, o dvi savaites/.

Kodėl nebeidomu?.. 2013-02-15 14:33 (IP: 86.100.60.112)
KAŽKADA TAUTOS NEREIKĖJO ĮTIKINĖTI IR PRIVERSTI GINTI SAVO LIETUVĖLĘ.... -Kas atsitiko per 20 metų, kad tauta prakeiksmu mini atgautą nepriklausomybę?...

Taip pat skaitykite

Aną šių metų spalio penktadienį iš Vilniaus iki Palangos kad ataidėjo televizinė daina, – kaip sakoma, „ašaras varo, už dūšios griebia“:


Kokioje valstybėje gyvename? Demokratinėje ar policinėje? Ir iš ko pareikalauti atsakomybės ir žalos atlyginimo, jeigu užsakymus susidoroti ar sukompromituoti jėgos institucijos gauna iš aukščiausių šalies pareigūnų, o juos vykdo dažnai susikompromitavę pareigūnai? Kodėl valstybės pareigūnams dėl padarytos žalos valstybei taip paprasta išsukti uodegą, o...


„Kiekvienas vaikas, kiekvienas jaunuolis skirtingai suvokia, kas yra valstybė, nepriklausomybė, kokią reikšmę Lietuvai turi Vasario 16-oji. Ir pats suvokimas ateina per laiką. Tik nereikia pykti ant vaikų, kad jie visa tai – ir pačią šventę – suvokia ir mato kitaip nei mes“, – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse sakė Palangos...


Visai neseniai, lapkričio 6-ąją, laikraštyje „Palangos tiltas” išspausdinta „sprindinė“ informacija „Gimtinė vaiko akimis ir lūpomis”. Maža informacija apie „kilometrines“ diskusijas tebekeliantį ir šiandien Palangos miesto lopšelio-darželio „Gintarėlis” pilietinio ugdymo projekto „Gimtinė vaiko...


Liepos 8-ąją, pagrindinę Žemaičių Kalvarijos atlaidų dieną, Arkivyskupas L. Bonazi, sakydamas pamokslą, paminėjo aštuonis palaiminimus politikams. Man tie palaiminimai pasirodė tokie prasmingi, kad kilo mintis juos kiekvieną paanalizuoti kuo išsamiau.


Vasario 16-oji, skelbianti, kad prieš 94 metus buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, buvo deramai prisiminta ir Palangoje. Šia proga mūsų mieste vyko daug renginių.


Krepšininkas Jonas Valančiūnas Palangoje puikiai praleido laiką

Jurgita Vanagė, Palangos savivaldybės mero patarėja, 2011 07 15 | Rubrika: Sportas

Trumpam atsikvėpti ir atgauti jėgas į Palangą antradienį atvyko naudingiausias Pasaulio jaunimo krepšinio čempionato žaidėjas Jonas Valančiūnas. Vos vienai dienai kurorte su draugais apsistojęs krepšininkas buvo puikios nuotaikos – kavinėje „Floros simfonija“ pramogavęs sportininkas Palangos merui Šarūnui Vaitkui ir vicemerui Sauliui Simei sakė pajūryje...


Nuolat nukreiptas akylas žvilgsnis į horizontą, kirbanti baimė širdyje dėl siaučiančių piratų ir mėnesiams bėgant didėjantis ilgesys – tokia palangiškio Domo Nazarovo, antrojo laivo kapitono padėjėjo, realybė. Jaunas vyras, visuomet svajojęs apie tokią profesiją, po penkerių metų studijų ją įgyvendino. Nors palangiškis džiaugiasi galėdamas atitrūkti nuo darbo, visgi savo gyvenimo be laivų...


Renginys ,,Kinijos Liaudies Respublikos poezija, fotografija ir kinofilmai Palangoje 2010“, skirtas KLR 60-mečiui paminėti ir Kinų Naujiesiems metams pasitikti 2010 m. vasario 12 d.


Paminėta valstybės atkūrimo diena

„Palangos tilto“ informacija, 2009 02 18 | Rubrika: Miestas

Užvakar palangiškiai paminėjo Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius