Kaip ir kasmet vasaros sezono atidarymo šventėje Vytauto gatvėje dvi dienas šurmuliuos kermošius „Palangos Juzė“. Jo metu tautodailininkai, amatininkai demonstruos savo gaminius, o atvykusieji į šventę sveteliai galės ne tik akis paganyti, bet ir patikusį tautodailininkų rankų darbo suvenyrą ar mielą niekutį nusipirkti.
Kermošius – tautodailininkams ir amatininkams
Pasidomėjus apie leidimų išdavimo tvarką prekiauti kermošiuje, savivaldybės Verslo ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Žaneta Žulkuvienė sakė, jog svarbiausias savivaldybės rūpestis – kad kermošiuje nebūtų prekiaujama kinietiškomis ar iš kitų šalių atvežtomis prekėmis, suvenyrais ar papuošalais. „Be abejo, Savivaldybė reglamentuoti tvarkos, kokiomis prekėmis gali prekiauti įsikūrusieji privačiose valdose, negali. Tačiau stengiamasi, kad Vytauto gatvėje, kurioje vietas nustatė pati Savivaldybė, panašaus pobūdžio prekių nebūtų, o savo rankų darbo produkcija galėtų prekiauti tautodailininkai bei amatininkai,“ - aiškino Savivaldybės specialistė.
Leidimai – pagal sąrašą
Verslo ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Ž.Žulkuvienė tvirtino, jog prekybos organizavimu rūpinasi Kultūros centras. Pasak jos, yra paskirtas asmuo, kuris rengia norinčiųjų pristatyti savo gaminius kermošiuje sąrašą, pagal kurį išduodami leidimai. Prekiauti dvi dienas kainuoja 100 litų.
Vietos išrinktiesiems
Palangiškė, ne vienerius metus gaminanti papuošalus bei dekoratyvinius dirbinius iš pusiau brangių ir natūralių akmenų, „Palangos tiltui“ guodėsi, kad toks sprendimas, kai galima savo produkcija prekiauti tik turintiems tautodailininko pažymėjimą, suvaržo daugelį. Anot jos, yra moterų, kurios nori parduoti rankdarbius: vąšeliu nertas servetėlės, siuvinius ar šiuo metu madingas riešines bei kitus megztus gaminius, tačiau joms patekti į kermošių sudėtinga. „Nors tikinama, kad nustatyta tvarka stengiamasi atsikratyti perpardavinėtojų, tačiau tuo nesinori tikėti, nes pernykščiame kermošiuje karaliavo Kinijos ir kitų šalių gamintojų prekės. Man, palangiškei, apmaudu, kai Kultūros centras paveda poniai iš Klaipėdos spręsti, kas turi teisę prekiauti kermošiuje, o kas ne. Savo gaminius parduodu kaimyninės šalies Latvijos sostinėje bei kituose miestuose vykstančiuose renginiuose ar šventėse. Jei yra kokių nors reikalavimų, tai jų paisoma. Deja, Palangoje nustatoma tvarka ne paprastiems mirtingiesiems, o išrinktiesiems “, - „Palangos tiltui“ pasakojo papuošalus savo rankomis gaminanti miestelėnė.
Kermošiaus dvasia – autentika
Palangos kultūros centro specialistė, atsakinga už švenčių organizavimą, Aušra Latonienė teigė, kad kermošius „Palangos Juzė“ yra sudėtinė šventės, kurioje dalyvauja nuolat dirbantys kūrėjai ir tradicinių amatų puoselėtojai, dalis. „Tai nėra perpardavinėtojų turgelis, kuriame bus galima siūlyti kinų, turkų gamybos ar kitokią menkavertę produkciją. Mes stengiamės kermošių išgryninti, suteikiant autentiškumo ir parodyti etnokultūros tradicijas. Tokio pobūdžio kermošiai vyksta Vilniuje per Kaziuko mugę ir Klaipėdoje per Jūros šventes. Jei ankstesniais metais buvo kviečiami visi norintys prekiauti, tai dabar patys atrenkame, kas gali ir turi teisę pristatyti savo kūrybos darbus. Kultūros skyrius šią misiją patikėjo Klaipėdos etnokultūros centro žymiai etnologei Valerijai Jankūnaitei, kuri atrenka tautodailininkų ir garsių liaudies meistrų darbus. Pavyzdžiui, kermošiuje laukiami kurorto Gintaro gildijos meistrai, įžymusis keramikas palangiškis Jonas Grunda, kulinarinio paveldo atstovai bei didžiulė plejada kitų šalies vietovių tradicijų puoselėtojų, kurių darbai dvelkia liaudiška autentika bei originalumu,“ – sakė ji.
Palangiškiams – „žalia šviesa“
Anot A.Latonienės, apmaudu, jei žmonės dar nesuvokia kermošiaus esmės. Norisi, kad šventėje šurmuliuojantys žmonės suprastų, jog tai – ne turgus, kad pajaustų mūsų tautos kūrybos dvasią. Ji patikino, kad palangiškiams ir šventojiškiams, kurie nori dalyvauti kermošiuje, uždegta „žalia šviesa“. Jie, pasak specialistės, turi užsiregistruoti ir būtinai pateikti savo gaminių pavyzdžius. Be to, yra iškeltos sąlygos dėl prekybinės įrangos. Ji unifikuota, ir tai bus baltos palapinės. „Tačiau nesinori, kad palangiškiai piktnaudžiautų organizatorių geranoriškumu ir užsiimtų vietą, stengdamiesi perparduoti kitų gaminius. Tokiems, diskredituojantiems kermošiaus sampratą, šventėje ne vieta,“ - akcentavo Kultūros skyriaus renginių organizatorė.
Visą šį savaitgalį Palangoje skambės liaudiška muzika, o kurorto viešosiose erdvėse šurmuliuos tautiniais drabužiais pasidabinę šokėjai bei dainininkai – penktadienį, rugsėjo 20 d., kurorte prasidėjo tris dienas truksiantis tarptautinis folkloro festivalis „Palangos miestely“. Festivalio kermošius jau kviečia nuo penktadienio ryto.
Sekmadienį Kurorto šventės svečius organizatoriai pakvietė pajudėti – nuo ryto paplūdimyje bei Jūratės ir Kastyčio skvere vyko įvairios mankštos bei treniruotės. Mieste šią dieną taip pat šurmuliavo kermošius, vidurdienį vėl pakvietė gatvės maisto festivalis. Mažuosius neabejotinai sudomino 13 val. Jūratės ir Kastyčio skvere vykęs pasieniečių profesijos...
Nors Palangoje, sakoma, blogo oro nebūna, būtent jį šiandien keiksnojo Palangos sezono atidarymo šventės „Myliu Palanga“ kermošiaus dalyviai. „Pažiūrėkite į dangų –toks niūrus. Žvarbokas vėjas pučia. Laimė, kad nelyja,“ – sakė gintaro dirbiniais prekiaujanti palangiškė. Vytauto gatvėje vykstančiame kermošiuje...
Naują poilsio sezoną pasitinkanti Palanga šiemet keičia savo veidą. Kurorte organizuojama Baltijos šalių asamblėja, kurios data sutampa su kurortinio sezono atidarymu, rodo, kad Palanga tampa vasaros Šiaurės Europos širdimi, kviesdama poilsiauti šeimas iš įvairių šalių bei užtikrindama įvairiausias pramogas ir skirtingiems skoniams...
„Oho, kokia galybė žmonių!”, „Žmonių – kaip karščiausią vasaros dieną“, „Rekordinis lankytojų skaičius“, „Visai kaip Kinijoje“, – tokius ir panašius apibūdinimus buvo galima girdėti praėjusį šeštadienį pagrindinėje kurorto promenadoje, kurioje, sausakimšoje kaip stintų statinėje...
„Mokinių sporto šventė, skirta tarptautinei vaikų gynimo dienai pažymėti“ – jau tradicinė, kiekvienais metais vykstanti šventė centriniame Palangos stadione ir šiemet sukvietė sportuoti paties „įvairiausio plauko“ moksleivius.
Nežinia, kokiems dievams meldėsi Palangos kurorto atidarymo šventės „Myliu Palangą!“ organizatoriai, bet oras kurorte praėjusį šeštadienį buvo kaip pagal užsakymą. O pirmoji šventės diena – penktadienis – nieko gero nežadėjo: krapnojęs lietus gerokai pakeitė šventės programą – S. Vainiūno muzikos orkestrantai, atlikę kelis akordus, skuodė slėptis nuo įkyraus lietučio. Jis vertė šventės...
Artėjant Palangos atidarymo šventei visi restoranai, barai bei viešbučiai ruošiasi, gražinasi aplinką, tobulina valgiaraštį. „Palangos tiltas“ pasiteiravo kai kurių Palangos verslininkų, kokių naujovių gali tikėtis atvykę svečiai bei vietiniai gyventojai, ko jie tikisi iš Palangos atidarymo šventės.
Palangos paplūdimiai smėliu bus pradėti maitinti prasidėjus oficialiam vasaros sezonui. Nors Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros skyrius vykdantis tęstinį projektą, finansuojamą iš ES lėšų, buvo suplanavęs, kad tarptautinį konkursą pavyks paskelbti dar vasarį, tačiau užtruko dokumentų derinimo darbai. Šio projekto vertė daugiau nei 17 mln. litų. Į šią...
Kaip ir kasmet vasaros sezono atidarymo šventėje Vytauto gatvėje dvi dienas šurmuliuos kermošius „Palangos Juzė“. Jo metu tautodailininkai, amatininkai demonstruos savo gaminius, o atvykusieji į šventę sveteliai galės ne tik akis paganyti, bet ir patikusį tautodailininkų rankų darbo suvenyrą ar mielą niekutį nusipirkti.
