Kiek laiko savivaldybėje brandinami planai?

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2014-10-09
Peržiūrėta
2806
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kiek laiko savivaldybėje brandinami planai?

Palanga Lietuvai eilinį kartą vėl pagrasino įvažiavimo mokesčiu. „Lietuvos žinių“ laikraščiui vicemeras ir Saugaus eismo komisijos pirmininkas Saulius Simė lyg niekur nieko dėsto savo vizijas ir žurnalistą, o kartu ir Lietuvos visuomenę tikina, kad šis mokestis kitą vasarą tikrai būsiąs.

Ar iš tiesų? Ar galima tikėti politiku, kuris tą patį kartojo pernai ir užpernai? Apie įvažiavimo mokestį kalbama jau keletą metų, tačiau iš tiesų keblus ir sudėtingai įgyvendinamas reikalas vis nejuda iš vietos. Neįtikina ir paskutinai S. Simės postringavimai „Lietuvos žiniose“. „Šiuo metu intensyviai dirba specialistų darbo grupė, kuri aiškinasi įvairias įvažiavimo mokesčio administravimo galimybes“, – turbūt net nerausdamas visuomenei meluoja politikas.

Apie kokią darbo grupę šnekama? Ar tik ne apie tą, kuri vicemero iniciatyva buvo suburta dar praėjusių metų pabaigoje? Vieną kartą susirinkę ir tik orą sudrebinę specialistai išsiskirstė, sugebėję nutarti, kad įvažiavimas parai lengvajam automobiliui turėtų siekti 10 litų. Tuo garsiosios grupės darbas ir baigėsi.

Anot S. Simės, šiuo metu darbo grupė dirba intensyviai, tačiau čia pat nežino, kokio dydžio šis mokestis bus, už kokį laikotarpį jis būtų renkamas. Tad ką „intensyviai“ dirbdama komisija yra nuveikusi? Kas statys užtvarus, įrengs mokesčio surinkimo automatus? Pagaliau, kas administruos šį mokestį? Ar „intensyviai“ dirbanti darbo grupė jau yra paruošusi būsimojo viešojo konkurso sąlygas?

Bet ar S. Simė gali žinoti atsakymus į šiuos klausimus, jei nėra aiškus mokesčio dydis. „Gal 10 litų, gal 2, o gal 3 eurai“, – pakaušį krapšto vicemeras. Tačiau kokie gali būti litai, jei įvažiavimo mokestis žadamas kitų metų vasarą, kai atsiskaitoma bus tik eurais.

S. Simė porina, kad centriniame įvažiavime nuo Kretingos pusės būsiančios 6 eismo juostos, kurios pagal eismo intensyvumą bus skirstomos išvažiuojančiam ir įvažiuojančiam transportui. Gaila, kad vicemerą kalbinęs žurnalistas, matyt, tik linksėjo galva, nesistengdamas suprasti, ką politikas šneka. Kaip dabar įvažiavimo į miestą kelyje esančios 4 juostos virs į šešias? Šioje vietoje teks platinti kelią? Kokiomis lėšomis ir kada tai bus daroma?

Vieną mokesčio surinkimo postą S. Simė žada prie senojo plento važiuojant iš Klaipėdos Vytauto gatve. Vytauto? Išeitų, kad Klaipėdos plentu visi į Palangą rūktų nesusimokėję? Kita vertus, pietiniame įvažiavime į kurortą tėra tik dvi eismo juostos. Negi jose bus statomas užtvaras ir kelio pralaidumas mažinamas keletą kartų. Tuomet bendroje eilėje būtų priversti laukti ir palangiškiai, kurie į miestą važiuotų nemokamai. Vadinasi, toje vietoje bent 200 metrų ruože kelią reiktų platinti dar viena eismo juosta. Kur būsimo praplatinimo projektas, ar šiems darbams jau numatomos lėšos miesto biudžete, nes šis kelias priklauso Palangai?

„Vietiniai gyventojai už įvažiavimą nemokės“, – aiškina vicemeras, tačiau kaip jie bendrame transporto sraute bus išskirti iš poilsiautojų, greičiausiai yra mįslė ir pačiam S. Simei. Palangiškiams bus dalinamos kokios nors kortelės? Su keliomis mašinomis bus galima nemokamai važiuoti palangiškiams, jei šeima, pavyzdžiui, turi 4-5 automobilius? Kaip bus su dirbančiaisiais Palangoje? Ar jų įvažiavimai taip pat bus apmokestinti?

Tokiu atveju, įvažiavimo postuose turės budėti žmonės, kurie pagal palangiškiams išduotas korteles praleidinės mašinas. Jei įvažiavimą kontroliuos ne kompiuterizuota automatika, o žmonės, visada atsiras pagunda praleisti ir poilsiautoją, o jo paduotą eurą įsidėti į savo kišenę.

„Brandiname planus prie centrinio įvažiavimo į miestą pastatyti daugiaaukštį garažą, kuriame, už simbolinį mokestį jame palikę savo mašinas, žmonės nemokamai pasieks Palangos centrą“, – dėsto vizijas S. Simė.

Planus reikia ne brandinti, o ryžtingai įgyvendinti. Idėją apie daugiaaukštį garažą ir ne Palangos gyventojams draudžiamą įvažiavimą į miestą valdžiai viešai buvau pasiūlęs daugiau nei prieš metus. Jei ši idėja miestui priimtina, kas jau yra padaryta? Jei metų prireikia, kol toks politikas, kaip S. Simė, pradeda suvokti, ką išgirdęs, kiek laiko turi praeiti, kol jis tokį planą dar ir subrandins?

Už saugų eismą mieste atsakingo vicemero galvoje turėtų bręsti ir daugiau planų. Antai, jau keletą metų valdžiai brukama mintis, kad vasarą intensyvų eismą kurorte supaprastintų ir avarines situacijas mažintų vienos krypties eismas Vytauto ir Ganyklų gatve, kartu šiose gatvėse įrengiant saugius dviračių takus.

Dviratininkai ir toliau pavojingai šaligatviais šmirinėja tarp pėsčiųjų, vasarą vairuotojai žyla iš skersinių gatvių mėgindami išsukti į pagrindines gatves, nesaugiose sankryžose daužosi mašinos, o ketvirtus metus miesto Saugaus eismo komisijos pirmininko kėdėje sėdintis S. Simė vis brandina planus.

Dabar jau vis garsiau girdime valdžios pažadą, kad vienos krypties eismas Vytauto gatvėje bus. Vadinasi, planas jau subrendo. Tik kada jis bus įgyvendintas – neaišku. Taip eismas galėjo būti pertvarkytas dar šią vasarą, bet, matyt, vicemeras nebuvo baigęs brandinimo proceso.

Keletą metų buvo rašoma apie eismo chaosą pagrindinėje Kretingos gatvės ir Klaipėdos plento sankryžoje. Laimei, iniciatyvos ėmėsi „Klaipėdos regiono kelių“ įmonė ir autobusų stotį statantys rangovai. Dabar degant žaliam šviesoforo signalui mašinos į Palangą gali važiuoti be jokių trukdžių. Iki kitos vasaros lieka tik sureguliuoti šviesoforą, kad sankryžoje lengviau būtų galima pasukti į kairę.

Tačiau ar šviesoforo pertvarkymas nevirs tik planu, jei jį brandinti imsis S. Simė?

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Valdas Adamkus – žmogus, kurio gyvenimas ir laikysena peržengia politinių kadencijų ribas. Jis – vienas iš nedaugelio Lietuvos vadovų, kurio moralinis autoritetas išliko nepakitęs ir pasitraukus iš aktyvios politikos.


Nekilnojamąjį turtą Palangoje valdanti Kauno rajone registruota bendrovė „Via Baltica Palanga“ 2024 m. planuoja rekonstruoti kurorte valdomą buvusį kino teatro pastatą, kuriame veikė „Laukinių vakarų salūnas“.


Dar nepradėjus pardavinėti Palangoje esančių Vilniaus savivaldybės poilsio namų, jau siūloma įsigyti atskirus kambarius. 


Kilus karo grėsmei Ukrainoje, Lietuvos valdžia taip pat susigriebė, ko imtųsi neramumams kilus pas mus bei atnaujino mobilizacijos planus. Paaiškėjo, kad beveik pusei šalies gyventojų būtų kur laikinai slėptis – daugiausia mokyklose, o kiti turėtų saugotis kaip išmano. Visgi dauguma ministerijų, nors ir turėjo įsirengti slėptuves, jų neturi. Savivaldybės taip pat jų neįsirengė.


Remontuoti būstą ar patalpas gali tekti gan dažnai. Tačiau kas kiek laiko remontuoti – normalu, o kas kiek – per retai ar per dažnai? Aišku, vienareikšmiško atsakymo niekur tikrai nerasime, bet galime pasvarstyti apie tai, kokios tendencijos pasaulyje ir mūsų šalyje yra dažniausios bei kaip remontuoti būtų teisingiausia. Taigi, kas kiek laiko rekomenduojama atlikti remontą?


Šiandien, kovo 13 d., aplinkos ministrui Simonui Gentvilui Palangos miesto savivaldybėje miesto meras Šarūnas Vaitkus ir savivaldybės administracijos atstovai pristatė Šventosios jūrų uosto atstatymo planus bei diskutavo apie galimybes ieškoti finansavimo vienam iš pagrindinių uosto statytos etapų – molų statybai.


Palangoje įsikūrusios sanatorijos „Gradiali“ atstovai ketvirtadienį Savivaldybėje pristatė artimiausius plėtros planus. Įgyvendinus juos, atsiras galimybė palangiškiams ir kurorto svečiams pasiūlyti daugiau gydomųjų bei sveikatinimo procedūrų.


Kiek laiko savivaldybėje brandinami planai?

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2014 10 09 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Apie kokią darbo grupę šnekama? Ar tik ne apie tą, kuri vicemero iniciatyva buvo suburta dar praėjusių metų pabaigoje? Vieną kartą susirinkę ir tik orą sudrebinę specialistai išsiskirstė, sugebėję nutarti, kad įvažiavimas parai lengvajam automobiliui turėtų siekti 10 litų. Tuo garsiosios grupės darbas ir baigėsi.


Antradienį Palangoje lankėsi bei su mero pavaduotoju Sauliumi Sime susitiko Lietuvos neolimpinio komiteto prezidentas Gintautas Vileita ir Tarptautinės zurkhaneh federacijos generalinis sekretorius bei Irano imtynių už diržų federacijos prezidentas Seyedas Amiras Hosseini. Susitikimo metu aptartos galimybės Palangoje rengti 5-ųjų TAFISA pasaulio „Sporto visiems“ žaidynių, liepą...


Sportininkų pasitarime – apdovanojimai ir planai

„Palangos tilto“ informacija, 2010 03 02 | Rubrika: Miestas

Praėjusį ketvirtadienį Palangos sporto centro treneriai bei vadovai buvo deramai pagerbti už savo nuopelnus, lavinant jaunuosius sportininkus bei aptartas birželio mėnesį vykdomas dviračių žygis. Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro direktorė Ona Babonienė pagyrė už puikų lavinimą bei padrąsino aktyviai siekti aukštumų ir toliau.


Renginių kalendorius