Klaipėdos uostas atmeta kaltinimus dėl taršos Kuršių mariose, alavo randama ir Palangoje

***, 2020 02 21

Uosto direkcija reagavo į ketvirtadienį, vasario 20 d., LRT Tyrimų skyriaus paskelbtą medžiagą, jog uostas iš pavojingo dumblo aikštelės į Kuršių marias septynerius metus leido nuotekas su gyvsidabriu neturėdamas reikiamo leidimo. „Atsakingai pareiškiame, kad Uosto direkcija sandėliuojant užterštą gruntą saugojimo aikštelėje, Kuršių marių neteršia. Į Kuršių marias gali patekti tik tų pačių Kuršių marių vanduo, jokie kiti cheminiai junginiai, kurių nėra Kuršių marių vandenyje, į jas nėra išleidžiami. Aikštelėje saugomas visas gruntas, kurio tvarkyti kitais būdais negalima, tokio aikštelėje saugomo grunto kiekis neviršija joje leistino saugoti kiekio“, – pranešime nurodo įmonė. Pranešama, kad alavo randama ir Palangoje.

„Dar kartą pabrėžiame, kad Uosto direkcija užterštą gruntą, iškastą uosto akvatorijoje, tvarko nenusižengdama taikomų teisės aktų reikalavimams, darbai vykdomi turint visus reikalingus leidimus ir nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų“, – tvirtinama pranešime.

LRT skelbia, kad 2016-2017 metų įvairiuose įmonės dokumentuose pateikiami aikštelėje šalia Smeltės pusiasalio saugomo užteršto dumblo kiekiai nesutampa, nurodoma ir 400 tūkst., ir 175 tūkst., 95 tūkst., 11,7 tūkst. kubinių metrų. Savo ruožtu direkcija pabrėžia, jog aikštelėje saugoma 259 tūkst. kubinių metrų dumblo ir šis kiekis „yra nenuginčijamas ir tikslus“, kadangi buvo apskaičiuotas pagal atliktus Uosto direkcijos batimetrinius (gylių) matavimus prieš užteršto grunto kasimo darbus ir juos jau atlikus. Direkcija pabrėžia, kad aikštelė įrengta pagal Europoje naudojamą praktiką, laikantis visų teisės aktų ir suderinus projektą su institucijomis, o į aplinką patenka tik nuo grunto atskirtas vanduo, bet ne pats nusausintas dumblas – jis laikomas geosintetiniuose konteineriuse ir gali būti saugomas mažiausiai 50 metų.

„Užterštas gruntas iš akvatorijos dugno kasamas kartu su vandeniu. Šis vanduo paimamas tiesiai iš marių – jeigu marių vandenyje yra gyvsidabrio, šios medžiagos galima rasti ir aikštelėje išsifiltravusiame vandenyje. Be to, užteršto grunto aikštelėje nevykdomi jokie technologiniai procesai, kurių metu susidarytų didesnė gyvsidabrio koncentracija“, – teigiama įmonės pranešime. „Todėl teiginys, esą „į unikalų vandens telkinį leidusi nuotekas su gyvsidabriu“ yra klaidinantis visuomenę. Išleidžiamas vanduo yra tas pats Kuršių marių vanduo, kuriame gyvsidabrio koncentracija netgi mažesnė nei Kuršių mariose“, – nurodo uosto direkcija. LRT nurodo, kad aplinkosaugininkai tik pernai paėmė vandens mėginius, nors dumblo saugojimo aikštelė veikia nuo 2013-ųjų, ir rado vandenyje gyvsidabrio – įmonė iki šių metų pradžios neturėjo taršos leidimo šiai pavojingai medžiagai šalinti, todėl Aplinkos apsaugos departamentas žada uostui taikyti sankcijas.

Tyrime taip pat teigiama, kad nuo 2018 metų Aplinkos apsaugos agentūra patvirtino leidimus Uosto direkcijai jūroje laidoti apie 10,7 mln. kubinių metrų užteršto grunto, o vietose, kur jis išpilamas, aplinkosaugininkai fiksuoja padidėjusią taršą sunkiaisiais metalais, pavyzdžiui, tributilalavu. Bendrovė savo pranešime pažymi, kad jūroje laidotas tik laboratorijose patikrintas neužterštas gruntas. „Susandėliuoto užteršto grunto iš aikštelės išvežti neplanuojama. Vieta, kurioje dabar yra susandėliuotas gruntas, ateityje bus naudojama uosto poreikiams, kaip pagrindas būsimai uosto teritorijai formuoti – tai yra numatyta atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo“, – teigia direkcija.

„Alavas randamas ir ties Palanga, ir Danės žiotyse rastas, yra daug priežasčių, kur gali susidaryti alavas, o laivų dažuose jis seniai nebenaudojamas. Ši medžiaga gyvsidabrio neturi. Nenorėčiau spekuliuoti iš kur yra rasta gyvsidabrio. Girdime ir dabar apie įvairias nuotekas į upelį, kuris išeina į Malkų įlanką. Be to, natūraliai gamtoje distiliuoto vandens nėra, – sako pasklidusią informaciją apie taršių medžiagų leidimą į Kuršių marias neigianti laikinasis Jūsų uosto vadovas Vidmantas Paukštė. – Aplinkosaugininkai traktuoja, kad mums anksčiau reikėjo taršos leidimų, bet neina kalbos, kad negalime vykdyti veiklos, kurią vykdome. Šiuo metu kalbama yra apie administracinę atsakomybę dėl neturėjimo taršos leidimą. Koncentracija, kokią išleidžiame, išleisti galima. Mūsų prietaisai parodė, kad medžiagų koncentracija 0,011 mikrogramo litre, o leidžiama, berods, 2“. „Kai vyksta tokie unikalūs projektai, to viešumo ir aiškinimo niekada nebūna per daug. Tai užterštas, arba kitaip kalbant – ketvirtos užterštumo klasės dumblas, kurio yra ir buvo dalyje Malkų įlankos, jis pagal šiandien galiojančius teisės aktus yra draudžiamas gramzdinti jūroje. Uosto direkcija, turėdama tokią situaciją Klaipėdos uoste, jau 2010 metais ir dar anksčiau buvo pradėti žingsniai, buvo atlikta ir parengta bent keletas poveikio vertinimui antrankų, buvo parengtas techninis projektas bei techninio projekto korektūra, kad atsirastų galimybės tą gruntą iš Kuršių marių dugno kartu su vandeniu butų galima sandėliuoti užteršto grunto aikštelėje. Šis dumblas yra siurbiamas ir patenka į detekstilinius konteinerius, prieš tai tas siurbiamas vanduo sumaišomas su tam tikrom cheminėmis medžiagom, kurios suriša esamas kenksmingas medžiagas ir tas vanduo nusidrenuoja iš tų maišų. Toks vanduo, koks yra Malkų įlankoje, toks panašiai jis ir išbėga“, – aiškina V. Paukštė.

www.delfi.lt

Jūsų komentaras:

CAPTCHA



ŽAVIUOSI UOSTO PAUKŠTĖS TEKSTAIS! 2020-02-22 10:22 (IP: 88.119.119.241)
KAIP IR VISA VISAI NIEKAM NEKENKSMINGA UOSTO VEIKLA! Po išsamaus Uosto paukštės paaiškinimo visiems pasidarė aišku, kad: 1. “Gerasis” uostas nuolat kasa iš uosto akvatorijos užterštą gruntą. 2. Kas tą uosto akvatorijos dugne gulintį gruntą užteršia – nežinia. 3. “Anot direkcijos, užterštas gruntas iš akvatorijos dugno kasamas kartu su vandeniu”, todėl net uosto direkcijai yra aišku, kad tą užterštą gruntą užteršia ne kas kitas, o Kuršių marių vanduo. 4. Iškastas uosto akvatorijos užterštas gruntas yra (pagal jo įvardijimą) ant tiek užterštas Kuršių marių vandeniu (tai yra – gyvsidabriu ir kitais sunkiaisias metalais), kad jo net negalima išpilti į Baltijos jūroje už keliasdešimt kilometrų nuo Klaipėdos esančiame povandeniniame sąvartyne, todėl jis yra saugomas ir sandėliuojamas pačioje Klaipėdoje, K. mariose ir jų pakrantėje. Taip tam užterštam gruntui yra saugiau. Bent pirmus 50 metų. Ateityje iš to užteršto grunto uostas statys uostą, miestą ar dar ką nors. Tokia yra pasaulinė praktika. Taip yra uostui pigiau, kam neaišku. 5. Uostas ir jo sveikatinga veikla niekada nieko neteršė ir niekam nekenkė. Tai jums ne kokios kenksmingos Kuršių marios! 6. Pričiuptas Kuršių marias reikia nedelsiant priduoti prokuratūrai. Kaip kokį “Grigeo”. 7. Visa kita yra tik LRT pramanai ir uosto bei jo sveikatingos veiklos šmeižtas.

Taip pat skaitykite

Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Uosto direkcija reagavo į ketvirtadienį, vasario 20 d., LRT Tyrimų skyriaus paskelbtą medžiagą, jog uostas iš pavojingo dumblo aikštelės į Kuršių marias septynerius metus leido nuotekas su gyvsidabriu neturėdamas reikiamo leidimo. Pranešama, kad alavo randama ir Palangoje.


Palangos oro uostas keisis, bet nedaug

"Palangos tilto" informacija, 2019 02 03 | Rubrika: Verslas pinigai

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis interviu Delfi.lt papasakojo, kaip ruošiamasi rekonstruoti tris egzistuojančius oro uostus Lietuvoje, kur galėtų būti Nacionalinis oro uostas, su kokiomis oro linijų bendrovėmis ir dėl kokių krypčių yra kalbamasi bei kokią įtaką skrydžiams padarys „Brexit“.


Gegužės 24 dieną Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto kiemelyje vyko filosofinių įžvalgų konkurso „Mano uostas“ baigiamasis renginys ir laureatų apdovanojimo šventė, į kurią buvo pakviesti ir du Palangos senosios gimnazijos mokiniai LauritaVagener (IID) ir Deividas Kryževičius (IID). Abu tapo šio konkurso laureatais.


Palangos oro uostas liepos mėnesį buvo ketvirtas pagal keleivių augimątarp mažųjų Europos oro uostų, rodo prieš kelias dienas paskelbti naujausi Tarptautinės oro uostų tarybos„ACI Europe“ duomenys. Vertinantšių metųliepos, palyginti su tuo pačiu 2015 metų mėnesiu, duomenis, oro uostas fiksavo 55,6 proc. keleivių skaičiaus augimą (26,6 tūkst.) ir nusileido tik trims...


Linas JEGELEVIČIUS, Kotryna REKAŠIŪTĖ Užteko kelių abejotinų skundų, kad prokurorai išguitų iš UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus pareigų Konstantiną Skierų. Bet Klaipėdos apygardos teismas numojo ranka į teisėsaugos sargų iš prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir teisėjos iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo...


Ar nepritrūks Stintų šventėje... stintų? Praėjusią savaitę vietos žvejai dėl šąlančios jūros buvo priversti ištraukti tinklus bei persikelti į Kuršių marias. Šventės organizatoriai tikisi, kad pasikeis vėjo kryptis ir galbūt nupūs ledus, kad vietos žvejai kitam savaitgaliui galėtų parūpinti Baltijoje sugautų stintų.   Tikisi palankesnio oro...


Palangos Botanikos parkas atveria naujas praeities atodangas – šią savaitę archeologai rado tris XII amžiaus kuršių gyvenvietes, aptiko retų radinių. Kuršių gyvenvietės aptiktos atsitiktinai – pradėjus tvarkyti Botanikos parko inžinerinius tinklus. Klaipėdos Universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto studentams atkasant sluoksnelį po sluoksnelio, pasirodė, kad vos...


Oro uostas laukia naujo vadovo

„Palangos tilto“ informacija, 2009 11 21 | Rubrika: Miestas

Vakar susisiekimo ministerija pagaliau paskelbė konkursą valstybinės įmonės „Tarptautinis Palangos oro uostas“ direktoriaus pareigoms užimti. Ši įmonė be direktoriaus liko spalio 2-ąją savo noru iš posto pasitraukus ilgamečiam jos vadovui Leonui Kvietkauskui.


Šalies menininkų dėmesys – kuršių kraštui

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 07 19 | Rubrika: Sveikata

Liepos pabaigoje Šventojoje vyks jau ketvirtasis šalies menininkų vasaros pleneras. Kaip „Palangos tiltui“ sakė projekto įgyvendintojas skulptorius Petras Baronas, šįsyk kūrėjų dėmesys bus skirtas istoriniam, kultūriniam, archeologiniam kuršių žemių paveldui.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas