Ko prieš Rusijos prezidento rinkimus baiminasi V. Putinas?

2018 01 25
Ko prieš Rusijos prezidento rinkimus baiminasi V. Putinas?

Linas Kojala, Harvardo universiteto (JAV) ir VU TSPMI tyrėjas specialiai „Palangos tiltui“

Jau kovo 18 dieną vyks Rusijos prezidento rinkimai.
Jų baigtimi neabejoja niekas – dar vienai šešerių metų kadencijai bus perrinktas dabartinis šalies lyderis Vladimiras Putinas. Tai reikš, jog 2000 metais pirmą kartą išrinktas politikas Rusijos lyderio poste išbus iki pat 2024 metų – žinoma, su trumpa pertrauka, kuomet 2008–2012 metais prezidentu buvo Dimitrijus Medvedevas. Bet ir tuomet niekas neabejojo, kad tikrasis valstybės vadovas yra tuometinis premjeras Putinas.
Nuomonių apklausos rodo, jog už V. Putiną šiandien balsuotų apie 75 proc. rinkimuose pasiryžusių dalyvauti rinkėjų. Kitaip tariant, nugalėtojui paaiškėti pakaks vieno balsavimo turo. Antroje vietoje žengiantis Vladimiras Žirinovskis galėtų tikėtis apie 10 proc. balsų. Įdomu, jog 71 metų politikas dalyvavo visuose Rusijos prezidento rinkimuose nuo pat 1991 metų. Oficialiai jis atstovauja liberalų demokratų partijai, nors sunku būtų jį pavadinti dideliu liberalu ar demokratijos gerbėju. Trečias – komunistų partijos atstovas Genadijus Ziuganovas su 7 proc., tačiau jis jau pareiškė, kad posto nesieks.
Visi trys lyderiai yra dabartinės politinės sistemos ašis. Nors V. Žirinovskis ir G. Ziuganovas formaliai oponuoja valdžiai, realios opozicijos valdžiai jie nebando sukurti.
Ryškiausias tikros opozicijos atstovas Aleksejus Navalnas rinkimuose dalyvauti negali – jam to neleidžia daryti valdžios institucijos. Formaliai teigiama, jog jis yra teistas, todėl negali siekti prezidento posto. Visgi sunku ginčytis, jog tai tiesiog bandymas išstumti iš kovos vienintelį rimtesnį konkurentą ir alternatyvą dabartinei valdžiai. Jį pakeisti siekia TV laidų žvaigždė KsenijaSobčiak. V. Putino krikšto dukra kritikuoja dabartinį prezidentą bei tikina, jog yra vienintelė alternatyva tiems, kurie yra nepatenkinti situacija šalyje. O tokių potencialiai yra nemažai – juolab, kad minimali alga Rusijoje dėl sudėtingos ekonominės situacijos siekia tik 135 eurus per mėnesį. Visgi K. Sobčiak populiarumas siekia tik kelis procentus ir net nėra aišku, ar ji spės surinkti pakankamai parašų, kad galėtų dalyvauti rinkimuose.
Tad atrodo, jog V. Putinui nėra ko nerimauti – rinkimus jis laimės nesunkiai. Visgi yra trys aspektai, kurie Rusijos prezidentą neramina.
Pirma, rinkėjų aktyvumas. Rinkimų baigtis aiški, tad kampanija vyksta pasyviai. Nors V. Putinas laimės, yra didelė tikimybė, kad bendras balsavusiųjų skaičius bus mažas. „Levada“ centro tyrimai rodo, kad balsuoti gali ateiti tik 53 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. 2012 metais šis skaičius viršijo 65 proc. Tai reikštų, jog net ir didžiąją daugumą balsų surinkusio V. Putino realus populiarumas krenta, ir praktiškai pusė šalies gyventojų nereiškia jam palaikymo. Kadangi Rusijoje prezidento figūra kontroliuoja visus politinius sprendimus, tai būtų nemalonus faktorius.
Antra, svarbus didžiųjų miestų balsavimas. Maskvoje ir Sankt Peterburge V. Putino rėmėjų yra gerokai mažiau nei regionuose. Netgi yra tikimybė, kad didžiausiuose šalies miestuose V. Putino balsų skaičius nesieks 50 proc. Vėlgi, tai silpnintų prezidento pozicijas, nes jam būtų sunku teigti, kad turi neabejotiną visuomenės palaikymą.
Trečia, rusų tautybės žmonių balsai. Gali skambėti paradoksaliai, bet V. Putinas yra populiaresnis tose Rusijos respublikose, kuriose gyvena įvairios etninės grupės – pvz., Čečėnijoje, kurią kontroliuoja RamzanasKadyrovas, V. Putinas gali tikėtis per 90 proc. balsų. Tačiau tuose regionuose, kur rusų tautybės žmonių daugiau, V. Putino populiarumas kur kas kuklesnis. Jei skirtumas tarp šių rinkėjų grupių bus milžiniškas, kils nemažai klausimų.
 

Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Pastačius „Malūno vilas“ Ganyklų, o vėliau ir Malūno gatvėse, jos atrodė kaip sektinas statybų su šiuolaikiška infrastruktūra ir geriausias kainos ir paslaugų kokybės pavyzdys, tačiau dabar jų statytojo, UAB „Kauno būstai“ siekis drastiškai padidinti „vilų“ administravimo mokestį – nuo 140 iki 350 ar net 450 eurų – nejuokais...


Liberalų pasitraukimo iš Liberalų sąjūdžio (LS) banga atšniokštė ir į Palangą – šią savaitę posėdžiavusi LS Palangos skyriaus Taryba nusprendė, kad į Savivaldybės tarybos rinkimus kurorto liberalsąjūdiečiai eis kaip dar savo pavadinimo nepaskelbusio visuomeninio rinkimų komitetas. „Buvo ir kitų pasiūlymų: ignoruojant, kas vyksta visoje šalyje...


Jau kovo 18 dieną vyks Rusijos prezidento rinkimai.


Antradienį įvyko Palangos miesto savivaldybės Tarybos posėdis. Jame dalyvavo 18 Tarybos narių, nedalyvavo B. Vaitkus, V. Šimaitis ir I. Galdikienė.


Rinkimų maratonas eina į pabaigą. Jau šį sekmadienį visos Lietuvos žmonės, turintys balsavimo teisę, rinksis į rinkimų apylinkes ir atiduos savo balsus tiems, kuriuos mano esant vertus ketverius metus būti prie valstybės vairo. O ką apie rinkimus mano jaunieji palangiškiai? Ką darytų, ką pakeistų jie, jeigu staiga patys laimėtų rinkimus į Seimą?


N uo 2012 metų gegužės 1 dienos Gariūnų ir visų kitų turgaviečių prekybininkai, prekiaujantys dengtose patalpose, Vyriausybės sprendimu, privalės naudoti kasos aparatus. Tokį ryžtingą žingsnį Vyriausybė žengė po kratų Gariūnuose, kuomet buvo išaiškinti milijonai turgaus prekeivių neapskaitytų pajamų. Toks sprendimas sujaudino ir Palangos turgaus „Klevas“...


Ar rinkti merus tiesioginiais rinkimais, ar ne?  Vakar Seimui buvo pateiktas Konstitucijos pataisų projektas, kuriuo siekiama įteisinti Lietuvoje tiesioginius merų rinkimus. Diskusijos dėl tiesioginių mero rinkimų vyksta ne vienerius metus, tačiau ilgai buvo nesutariama, koks turėtų būti tiesiogiai išrinkto mero statusas, kokie būtų jam suteikti įgaliojimai ir kaip sureguliuoti...


Kaip galima pratęsti prezidento vizitą Palangoje? Yra vienas būdas: prašyti Dievo, kad sugestų jo lėktuvas. Būtent lėktuvo gedimas parai prailgino Slovakijos prezidento Ivano Gašparovičiaus viešnagę Palangoje.


Vakar ir šiandien Palangoje, „Gabijos“ viešbutyje, teisėjų, prokurorų ir policijos pareigūnų mokymus kaip kovoti prieš vyrų smurtą prieš moteris šeimose surengė šios srities specialistė, JAV teisininkė Cheryl Tomas. Ji šių metų kovo mėnesį žurnalo „Newsweek“ buvo tituluota nominacija „Moterys, kurios sukrėtė pasaulį“.


Socdemų pirmūnai bruzda prieš lyderį

Linas JEGELEVIČIUS, 2010 11 17 | Rubrika: Miestas

Profesorius, ilgametis miesto savivaldybės Tarybos narys, poetas, Socialdemokratų partijos Palangos skyriaus pirmininkas Viktoras Pivrikas, vos prieš kelias savaites laikraščiui pasakojęs apie patvirtintą partijos sąrašą savivaldybių rinkimams ir dėstęs skyriaus rinkiminę programą, šiomis dienomis negali ramiai miegoti. Jo nuopelnai ir pasiekimai neįtikina dalies skyriaus socdemų –...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas