Kol vieni ieškojo paparčio žiedo sausumoje, kiti nėrė į Šventosios uosto gelmes

Birželio 23 dieną, kuomet visa Lietuva šurmuliavo Joninių sūkuryje, šventojiškiai tvarkė kol kas neveikiantį ir smėliu užneštą uostą. Į Šventąją sugužėjo narai mėgėjai, Lietuvos Šaulių sąjungos Klaipėdos povandeninio plaukimo būrio atstovai, Klaipėdos universiteto archeologai ir kiti povandeninio sporto entuziastai. Jie buvo pakviesti į kasmetinę Šventosios uosto dugno valymo akciją.

Noriai renkasi

Lietuvos povandeninio sporto federacijos prezidento Aurelijaus Kino iniciatyva Šventosios uosto dugnas valomas šiemet jau trečiuosius metus iš eilės. Jo pakviesti nardymo entuziastai noriai renkasi į šias akcijas. Vieni – jau patyrę nardytojai, kiti – naujokai, bet semiasi neįkainojamos patirties iš savo labiau patyrusių kolegų. Juk išnerti, laikant rankose traktoriaus padangą, ar kitą masyvų daiktą, ir radinį įmesti į katerį tikrai nėra lengva.

Keturiolika narų

Šiemet į Šventąją sugužėjo net keturiolika narų, tarp jų dvi merginos. Prieš prasidedant uosto dugno valymo darbams, visi narai turėjo išklausyti išsamų Valerijaus Kirsikaičio instruktažą. Patyręs nardymo instruktorius koordinavo narų ir aplink zujančių katerių darbą. Į Šventosios uosto dugną vienu metu nerdavo trys narų komandos, kurios buvo akylai stebimos kateriuose esančių kolegų. Vyrai valtyse stebėjo narus, matyti, kurioje vietoje vanduo burbuliuoja, o narui iškilus į viršų, paimti iš jų rankų atliekas.

Norėtų pamatyti jachtas

Kaip pasakojo akcijos dalyviai, panėrus matomumas būdavo visai neblogas iki tol, kol pralekiantis vandens paviršiumi vandens motociklas nesudrumsdavo dugno. O jų Šventosios uoste – tikrai nemažai, mat jie čia yra nuomojami poilsiautojams. „Kol kas uosto prieigos užneštos smėliu, ir jachtos čia praplaukti negali, net kateriai turi variklius pakelti“, – atviravo šios akcijos organizatorius Aurelijus Kinas, kuris su nekantrumu laukia Šventosios uosto atgimimo ir tikisi vieną dieną išvysti Šventosios priekrantėse prisišvartavusias jachtas.

Atidžiai stebėjo, kad užtikrintų saugumą

Pasak akcijos organizatorių, uosto dugno valymo darbai buvo planuoti ir ties jūros vartais, tačiau vengiant rizikos, šio sumanymo buvo atsisakyta. Mat didžiuliu greičiu lekiantys vandens motociklininkai galėjo nepastebėti panėrusių ar į vandens paviršių kylančių narų. Kateriuose dirbantys komandos nariai siekė užtikrinti narų saugumą – įspėti apie atlekiančius vandens motociklininkus, prašyti jų mažinti greitį, būti atsargesniems. Narai darbavosi 3-4 metrų gylyje. Senos padangos, nudaužtos taurės, seni buteliai, sutrūnijusios lentos, batai, ar net išlikę reklaminiai plakatai – tai, ką narams sekmadienį pavyko ištraukti iš Šventosios uosto dugno.

Jūra vienus daiktus pasiima, kitus atiduoda

Anot A. Kino, jūra vienus dalykus pasiima, kitus – atiduoda. Juk ji yra permaininga, o uoste laivai ir skęsta. Jis prasitarė, kad bene įspūdingiausias šių akcijų metu narų rastas trofėjus – trijų degiklių žalvarinis laivo primusas. „Manau, kad žmonės vis labiau tampa supratingi, šiukšlės, kaip matote, yra senos“, – teigė A.Kinas, pabrėždamas, kad taromatai Lietuvoje „atlaisvino“ upių dugnus nuo plastikinių butelių. Pasak jo, šios Šventosios uosto dugno valymo akcijos rengiamos du kartus į metus: sezono pradžioje ir pabaigoje. „Vieni sezono pradžias ir pabaigas aplaisto, o mes panardome“, – juokavo šios akcijos sumanytojas ir organizatorius A. Kinas.

Dana Lukauskienė