Konkurencijos taryba tirs, ar Palanga teisėtai perleido baseino valdymą savo įmonei (MERO ŠARŪNO VAITKAUS KOMENTARAS)

Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės sprendimo perduoti baseino valdymą savivaldybės įmonei „Palangos investicijų valdymas“. Taryba nagrinės, ar savivaldybė galėjo privilegijuoti savo įmonę, diskriminuoti kitus rinkos žaidėjus ir taip sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas, pranešė Konkurencijos taryba. Į Konkurencijos tarybą kreipėsi plaukimo mokykla „Nemunas“, prašydama išnagrinėti Palangos savivaldybės sprendimus, kuriais ši perdavė savo valdomai įstaigai valdyti ir naudoti savivaldybės lėšomis pastatytą baseiną bei jame teikti viešąsias ir komercines paslaugas. Plaukimo mokyklos nuomone, savivaldybė pažeidė Konkurencijos įstatymą, nes savo įstaigai suteikė pranašumą. Konkurencijos taryba šiemet birželį pripažino Vilniaus miesto savivaldybę pažeidus Konkurencijos įstatymą, kai ji be konkurso pavedė savo įstaigai „Sveikas miestas“ valdyti Fabijoniškių baseiną, ir skyrė 31,5 tūkst. eurų baudą. Savivaldybė šį sprendimą yra apskundusi teismui.

PALANGOS MERO ŠARŪNO VAITKAUS KOMENTARAS:

 "Mieli palangiškiai, padiskutuokite ką apie šią situaciją manote jūs? Valstybės inatitucija kovoja prieš pačią  Valstybę? Juk kažkam, matyt, reikia perimti už Valstybės pinigus pastatytą ir senjorams, moksleiviams, vaikams už prieinamą kainą siūlantį pasinaudoti šia paslauga objektą. Beveik 8000 moksleivių nemokamai apsilankė Palangos baseine, jiems čia vyksta privalomos kūno kultūros pamokos - vaikai mokosi plaukti, o tai yra numatyta ir Vyriausybės nutarimuose. Senjorai baseiną gali lankyti vos už 2.5 euro todėl, kad savivaldybės įmonė nesiekia ir nesieks pelno. Priešingai nei verslas. Šis vos prieš pusmetį pastaytas objektas išsilaiko pats, savivaldybė iš savo biudžeto neskiria nė cento. Baseine nemokamai sportuoja beveik 400 Palangos sporto centro moksleivių. Palanga turi labai karčios patirties, kai 2000 metais verslui atidavė 16 metų valdyti savo šilumos ūkį tuometinei "Rubikono" įmonei "Litesko". Ir kas iš to gavosi? Baisūs dalykai. Gyventojai 16 metų mokėjo už šilumą beveik 30 procentų daugiau, nei dabar, nebepratęsus sutarties su buvusiais nuomininkais ir perėmus įmonę atgal bei perdavus ją valdyti savivaldybės įmonei. Viešųjų paslaugų teikimas - šiluma, vanduo, miesto tvarkymas, vaikų sporto ugdymas - turi būti gyventojų rankose. Ačiū Vyriausybei, kuri supranta šią problemą ir yra kartu su Lietuvos savivalda. Manau, kad supras ir Seimas. O kaip Konkurencijos taryba galėtų paaiškinti reiškinius, kai už Valstybės pinigus pastatyti objektai yra perduodami verslui nemokamai ir dar savivaldybės iš savo biudžetų jam primoka? Ar čia jau nebėra konkurencijos pažeidimų? Ar verslui viskas galima? Neseniai kalbėjau šia tema su Šiaulių meru Artūras Visockas. Jis man papasakojo, kad prieš tai buvusi valdžia už ES, Valstybės ir savivaldybės lėšas už beveik 30 milijonų eurų pastatatytą Šiaulių areną atidavė valdyti verslui nemokamai ir dar kiekvienais metais iš biudžeto primoka beveik 150 000 eurų konsesininkams. Tai čia viskas normalu? Nemokamai ir dar primokama. Ir tokių pvz LT apstu.

Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos Savivaldybių asociacijos prezidentas, paskelbė tokį komentarą:

"Eilinis benefisas prieš savivaldą. Konkurencijos teisė aukščiau visko. O juk pastaruoju metu labai daug šnekama apie kiek mistifikuotą darinį - “gerovės valstybę”. Kas Europoje yra tos gerovės valstybės pavyzdžiai? Man tai visada buvo ir yra Skandinavijos šalys. Berods, Danija nominuojama kaip geriausia vieta gyventi. Tai šia proga Šarūnas Keserauskas viešai siūlau - gal nuvykime kartu į gerovės valstybę Daniją, pas jūsų kolegas. Ir ten kartu pasidomėsime, kaip jūsų kolegos žiūri į Lietuvos blogį - vidaus sandorius. Galbūt man tada kils klausimų, ar skirtingose ES šalyse galioja skirtinga konkurencijos teisė, o gal jų kils ir Jums apie savivaldos teisę rinktis kaip organizuoti viešųjų paslaugų teikimą. Jei tik sutiksite, LSA pasiruošusi pasirūpinti logistika."