Kovo 11-ąją lietuviams grąžino Krymo okupacija

Kovo 11-ąją lietuviams grąžino Krymo okupacija

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2014 03 13

Pastaraisiais metais formalia valstybine švente virtusi ir pakankamo visuomenės dėmesio nesulaukdavusi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena šiemet išgyveno tikrą patriotinių jausmų renesansą.

Dvidešimt ketvirtą kartą švenčiama Kovo 11-oji kaip niekada mus visus priartino prie 1990 metais Lietuvoje sklandžiusios nepriklausomybės dvasios. Kai kurių jau primirštą suverenaus valstybingumo prasmę mums priminė viso pasaulio akyse vykstanti brutali Krymo okupacija.

Vladimiro Putino valdoma Rusija dar kartą įrodė esanti agresyvios Sovietų sąjungos imperijos teisių, tradicijų ir veiklos metodų perėmėja. Kovo 11-ąją per televiziją stebimi archyviniai 1990-1991 metų vaizdai stebėtinai priminė tai, kaip Ukrainos situaciją šiandien nušviečia Kremliaus kontroliuojama Rusijos žiniasklaida.

Tą kartą Lietuvoje, kaip ir dabar Kryme, buvo išprovokuoti rusakalbių mitingai, kurių metu buvo bandoma šturmuotis tuometės Aukščiausios Tarybos pastatą. Sovietų vadas M. Gorbačiovas, kaip ir apie Ukrainą kalbantys dabartiniai Rusijos vadovai, aiškino apie nacionalistų užgrobtą valdžią Lietuvoje, apie Sąjūdžio neva nepaisomą lietuvių tautos nuomonę. Kad saujelė valdžios trokštančių nacionalistų – ekstremistų lietuvių tautą nori išplėšti iš broliškos Sovietų sąjungos tautų šeimos.

Tik dabar, matydami akiplėšiškus Rusijos veiksmus Kryme ėmėme suvokti, ką iš tiesų Lietuvai reiškia priklausymas NATO organizacijai. Matydami, kaip visoms Europos ir pasaulio valstybėms stebint, Rusijos vilkas viešai doroja nuo Ukrainos bandos nuklydusią Krymo avelę, imame net abejoti, ar tokios Rusijos agresijos atveju pasaulis imtų ginti mus.

Ar NATO išdrįstų ginklu ginti užpultą Lietuvą? Ar dėl mūsų šalies saugumo ji įsiveltų gal į naują pasaulinį karą? Ar, kaip ir dabar, pasitenkintų tik „giliu susirūpinimu” ir sunkiai apčiuopiamomis sankcijomis. Pagrasinusi į Europą neįsileisti Kryme atsidūrusių Rusijos karinių dalinių generolų, Europos Sąjunga neišdrįsta užtrenkti vartų pagrindiniams Krymo okupacijos dirigentams – Rusijos prezidentui V. Putinui ir užsienio reikalų ministrui S. Lavrovui. Tiems, kurių įsakymus tie generolai ir vykdo.

Lietuvai nerimauti priežasčių yra pakankamai. Krymo okupacijos fone iš Rusijos pusės lyg tarp kitko atsklinda valstybės vadovų išvedžiojimai apie Lietuvoje esą ruoštus Ukrainos pasipriešinimo būrius, dar prieš karą Lietuvai atiduotą Vilniaus kraštą, prijungtas Baltarusijos žemes, kuriose nuo seno buvo lietuvių kaimai. Prisimintas Klaipėdos krašto sugrąžinimas Lietuvai. Ar atsitiktinai būtent dabar internete pasirodė rusakalbius provokuojanti peticija už Klaipėdos prijungimą prie Rusijos? Ar atsitiktinai taip drąsiai jaučiasi Lietuvą šmeižiantis ir Vilniaus krašte esą pažeidžiamas lenkų teises eskaluojantis V. Tomaševskis, kuris Lietuvos valdžia verčia abejoti ir visus Vilnijos rusus?

Kaip tautinės įtampos kurstymas gali pasitarnauti Rusijos imperiniams kėslams, stebime jau trečią savaitę. Pritaikius Krymo scenarijų su šūkiu „Savų nepaliekame” Rusijos armijos daliniai bet kada gali atsirasti visur, kur kaimyninių valstybių teritorijose tankiausiai yra apsigyvenę „skriaudžiami” rusai: Estijos Narvoje, Latvijos Rygoje, Lietuvos Klaipėdoje, ar Vilniaus krašte. Netgi nepaisant to, kad visos trys Baltijos valstybės yra NATO narės ir priklauso Europos Sąjungai.

Ar NATO, Europos šalys, visas pasaulis tokiu atveju kirstų per nagus agresoriui? Stebėdami vangią Europos šalių lyderių reakciją, skambius žodžius, bet baimę ko nors imtis konkrečiai, prisimindami, kaip pasaulyje buvo užsimerkta į Gruzijos teritorijų okupaciją, šiandien to garantuoti niekas nebedrįstų.

Lietuva save ramina garsiuoju NATO sutarties straipsniu, kuris visą organizaciją įpareigoja ginti užpultą savo narę. Tačiau tokio užpuolimo iki šiol nėra buvę, o šis įsipareigojimas, gali būti, yra priimtas tik dėl akių, kaip Rusijos pabauginimas. Tikintis, kad Rusija pulti NATO narės neišdrįs. Atvirai pulti gal ir ne, bet, pavyzdžiui, atstatyti tariamą istorinį teisingumą ir susigrąžinti Klaipėdą, ją prijungiant prie pokary iš Vokietijos atsiriektos Kaliningrado srities – visai įmanomas scenarijus. Pakeliui dar Klaipėdoje išvaduojant lietuvių užguitus rusus.

Neveltui sakoma, kad aplinkinius bauginantis banditas supranta tik jėgą, privengia tik stipresnio. Vakariečių mėginimą pirmiausia susitarti rusai suvokia, kaip Europos silpnumą ir ženklą, kad galima veikti toliau. Kalbos taip ir liks kalbomis, nes Europa ir visas civilizuotas pasaulis nenori karo. Keista, bet labiausiai nuo praėjusio karo nukentėjusi Rusija Kryme drąsiai žvangina ginklais provokuodama ukrainiečius įsivelti į ginkluotą konfliktą.

Akivaizdu, kad dėl Ukrainos kariauti su Rusija pasaulis neišdrįs. Atvirų karinių veiksmų būtų vengiama ir Baltijos šalių užpuolimo atveju. Tačiau Europos chuligano nesudrausminęs dabar, civilizuotas pasaulis gali išauginti banditą, kuris kada nors rusų ateis vaduoti ir į Vokietiją.

Civilizuotų tarpvalstybinių bendravimo normų nepaisančią Rusiją į kampą įmanoma pastatyti tik jai leidus suprasti, kad su tokia valstybe niekas nebenori bendrauti. Visiška V. Putino izoliacija aukščiausiame lygyje, laikinas Rusijos suspendavimas Suvienytų Nacijų Organizacijoje ir kitose tarptautinėse asociacijose, draudimas šios valstybės vadovams atvykti į vakarų pasaulį, laikinas ambasadorių atšaukimas iš Rusijos ir dvišalių santykių įšaldymas.

Taip, tai būtų grįžimas į Šaltojo karo laikus, tačiau tik taip Rusija suprastų, kad 21 amžiuje šiurkščiai okupuodama dalį suverenios valstybės padarė negerai.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos miesto baseinas su sveikatingumo centru jau netrukus – kovo 1 d. – atvers duris lankytojams. Modernus, kurorto visuomenės ilgai lauktas objektas yra puikiai pritaikytas sporto reikmėms – čia bus rengiamos ne tik kūno kultūros pamokos bei plaukimo treniruotės Palangos miesto mokiniams, bet ir galės vykti įvairaus lygio plaukimo varžybos, taip pat – ir...


Ilgąjį kovo savaitgalį palangiškiai ir Palangos svečiai kviečiami pažiūrėti ir pasiklausyti populiariųjų miuziklų. Palangos koncertų salėje vėl karaliaus muzika – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys populiariausius miuziklus.


Mažų kainų skrydžių bendrovė „Wizz Air“ nuo ateinančių metų kovo 23 dienos pradeda skrydžius iš Palangos į Londono Lutono oro uostą. Tarp Lietuvos vasaros sostine tituluojamos Palangos ir Londono Lutono oro uosto skrydžiai bus vykdomi du kartus per savaitę – pirmadieniais ir penktadieniais.


Šį šeštadienį, 12 valandą, Palangos miesto viešojoje bibliotekoje bus atidarytas neįprastas muziejus-paroda: bus demonstruojami palangiškio fotografo Ado Sendrausko senų fotoaparatų kolekcija, tarpukario leidinių publikacijos apie Palangą ir Palangos kurorto muziejaus direktoriaus Jūračio Liachovičiaus unikali fotografijų kolekcija. Jose – pirmojo...


Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad iki 2020 m. labiausiai paplitusia ir daugiausia mirčių lemiančia liga taps depresija. Prognozė ypač aktuali lietuviams – mūsų šalis, pagal suvartojamą antidepresantų kiekį, jau dabar yra antroji Europos Sąjungoje, o nuo 2000 m. iki dabar susirgimų skaičius išaugo dvigubai.


1921-ųjų kovo 30-oji ne visiems buvo šventė…

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 03 27 | Rubrika: Miestas

1921-aisiais kovo 30 dieną Palangos kraštą prijungus prie Lietuvos ir nubrėžus naują mūsų valstybės ir Latvijos sieną, šiuo istorijos posūkiu džiaugėsi ne visi. Jeigu Lietuvai ir Palangai tai buvo šventė, Šventosios gyventojai džiaugsmo nepatyrė. Dar ir dabar čia gyvenantys latvių palikuonys pamena tėvų ir senelių pasakojimus, kaip buvo išskirtos...


Kovo 11-ąją lietuviams grąžino Krymo okupacija

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2014 03 13 | Rubrika: Savaitės komentaras

Pastaraisiais metais formalia valstybine švente virtusi ir pakankamo visuomenės dėmesio nesulaukdavusi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena šiemet išgyveno tikrą patriotinių jausmų renesansą.


Dauguma Palangos poilsiautojų nė neįsivaizduoja atostogų be individualios transporto priemonės. Kurorte dažnam vairuotojui tenka pasukti galvą: pakratyti kišenę ir pasistatyti automobilį arčiau jūros ar gaišti laiką ieškant nemokamos vietos. Tai tampa tikru nervų išbandymu karštais savaitgaliais – juk kurortas ne „guminis“.


U-17 taurės turnyre lietuviams – antroji vieta

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 09 01 | Rubrika: Miestas

Praėjusį šeštadienį kurorte baigėsi Lietuvos futbolo federacijos (LFF) U-17 taurės turnyras. Iki finalo prasibrovusi Lietuvos rinktinė po atkaklios kovos nusileido Ukrainos futbolininkams ir užėmė antrąją vietą. Jauniesiems tautiečiams pergalė buvo ranka pasiekiama, tačiau Ukrainos rinktinei pasisekė dukart išlyginti rezultatus, o po dramatiškos baudinių serijos ir nugalėti.


Paskutiniajame Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje aštuoni Tarybos nariai – Giedrius Šatkauskas, Šarūnas Vaitkus, Dainius Želvys, Mindaugas Skritulskas, Vaidas Šimaitis, Salomėja Slaboševičienė, Marija Ulbienė, Edmundas Krasauskas – pareikalavo surengti gyventojų apklausą dėl Palangos šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutarties, sudarytos su UAB „Litesko“ 2000 metų...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius