Kretinga Šventosios neprisijungia

Praėjusių metų pabaigoje garsiai apie norą atsikratyti Palangos „priespaudos“ pareiškusių Šventosios miestelio gyventojų entuziazmas neslopsta. Nors kol kas Kretingos rajonas stengiasi laikytis neutralumo pozicijos ir neskuba šventojiškiams tiesti rankos, džiaugiamasi, kad kaimynai neatsuko nugaros.
Kretingos rajono taryba nesutiko suteikti oficialumo Šventosios gyventojų pradėtai kovai už tai, kad šis kurortas vėl būtų prijungtas prie Kretingos rajono savivaldybės, nuo kurios buvo atskirtas prieš beveik keturis dešimtmečius.
Paskutiniajame savo posėdyje taryba atsisakė balsuoti ir taip pritarti arba atmesti šventojiškių suburtos iniciatyvinės grupės prašymą sudaryti darbo grupę, kuri įvertintų Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybių bendradarbiavimo galimybes, galinčias paskatinti Palangai esančios pavaldžios Šventosios turizmo plėtrą.
Nors sulaukta ir Kretingoje rinktų Seimo narių raginimo neslopinti šventojiškių iniciatyvos, atmestas ir dalies politikų siūlymas šiam prašymui pritarti bent protokoliniu tarybos sprendimu.
Atsisakymą oficialiai reaguoti į Šventosios gyventojų prašymą tapti Kretingos rajono dalimi rajono meras Juozas Mažeika argumentavo nenoru pažeisti Savivaldos įstatymą ir tuo, esą tai yra tik Šventosios ir Palangos reikalas.
„Kretingos valdžia pasakė, kad iš pradžių mums reikia kalbėtis su Palanga, o tik paskui su ja. Gal labai menkas nusivylimas ir yra. Tačiau mūsų entuziazmo ir optimizmo tai nė kiek neprislopino. Viskas, kas yra daroma, – tik į gera, nes žemiau kristi jau nebegalime. Paprasčiausiai Šventoji nebeturi ko prarasti, nes kiek gali gyventi tarp ignoravimo ir net pasityčiojimo iš Palangos pusės“, –sakė vienas iš Šventosios atsiskyrimo nuo Palangos organizatorių, žinomas buriuotojas ir žurnalistas, Šventosios turizmo asociacijos vadovas Kęstutis Oginskas.
Kai kurie tarybos nariai neatmetė galimybės, kad Kretingos rajono meras J. Mažeika tiesiog nenori dėl Šventosios pyktis su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi. Tuo labiau, kad jie abu priklauso vienai partijai.
Kad yra už bendradarbiavimą su šventojiškiais, tačiau nenori tapti pleištu tarp Palangos ir Šventosios, neslėpė ir pats J. Mažeika.
Jo teigimu, Šventosios gyventojai įvykių tikrai nesiruošia forsuoti, nes viskas turi vykti natūraliu būdu.
Šiuo metu minėta daugiau kaip 30 asmenų iniciatyvinė grupė vykdo savotišką Šventosios gyventojų apklausą. Už atsiskyrimą nuo Palangos jau pasirašė apie 300 žmonių. Iš viso Šventojoje yra apie 2400 gyventojų.
Nors apie šią idėją viešai prakalbta dar praėjusių metų pabaigoje, šventojiškiai tvirtina iki šiol nesulaukę jokios oficialios Palangos miesto savivaldybės vadovų reakcijos.
„Mes kreipėmės tiek į Palangos miesto, tiek į Kretingos rajono savivaldybę. Pirmosios atsakymo iki šiol laukiame“, – patikino K. Oginskas.
Šventosios miestelis Palangos miesto savivaldybei priklauso nuo 1973 metų. Iki tol jis buvo Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje.
Iš pradžių tik apie atsiskyrimą nuo Palangos miesto savivaldybės kalbėję Šventosios gyventojai jau nebėra tokie kategoriški. Pasak K. Oginsko, juos tenkintų ir ne tokie drastiški sprendimai.
Didesnį poilsiautojų ir turistų srautą padėtų pritraukti ir didesnę finansinę Šventosios gerovę galėtų užtikrinti bei mokesčių lengvatų turinčios specialiosios turizmo ekonominės zonos ar turizmo klasterio (tam tikros geografiškai artimų vieningai veikiančių įmonių grupės) sukūrimas.
Tai būtų įmanoma bendradarbiaujant visoms trims pusėms – Šventajai, Palangai ir Kretingos rajonui.
„Mes norime tapti atskira gyvenviete, o ne būti Palangos miesto dalimi. Tikime, kad vien jau dėl mūsų pareiškimo apie norą atsiskirti kilęs triukšmas privers atkreipti dėmesį į Šventąją ir jos problemas. Ir negaliu sakyti, kad mums nepavyko“, – sakė K. Oginskas.