Saulės pliūpsnis. / NASA nuotr.

Saulės pliūpsnis. / NASA nuotr.

Kuo mūsų sveikatai kenkia geomagnetinės audros

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 01 09

Vakar rytą Lietuvą pasiekė vieno galingiausių Saulės žybsnių „išspjautas“ elektringų dalelių srautas. Jis jau sutrikdė lietuviškų palydovų kelionę į kosmosą, tačiau vertėtų nepamiršti, kad tokių žybsnių sukeliamos geomagnetinės audros itin stipriai veikia mūsų organizmą.

Saulėje – rentgeno
žybsnis

Antradienio vakarą Saulėje buvo užfiksuotas galingiausios X klasės rentgeno žybsnis, kurį generavo tiesiai į Žemę atsisukusi Saulės dėmė AR 1944. Tai viena stambiausių Saulės dėmių grupių per pastaruosius kelerius metus. Pati didžiausia dėmė šioje grupėje yra 2 kartus didesnė už Žemę.
Žybsnis buvo įvertintas X 1,2 balo. Kadangi ši dėmių grupė atsisukusi tiesiai į Žemę, mūsų planetą pasieks žybsnio metu į kosmosą išsviestas plazmos debesis. Saulę stebintys astrofizikai prognozavo, kad tai sukels geomagnetinę audrą.
Saulės išmesta medžiaga Žemę pasiekė ankstyvą ketvirtadienio rytą, tarp 4 ir 9 valandos Lietuvos laiku.
Baiminantis Žemės link judančio elektringų dalelių srauto, buvo atšauktas trečiadienio vakare turėjęs vykti raketos, nugabensiančios Lietuvos palydovus į Tarptautinę kosminę stotį paleidimas. Mat šios dalelės gali sutrikdyti prietaisų veiklą. Tačiau dar stipriau geomagnetinė audra veikia žmogaus organizmą – tiek ligotą, tiek sveiką.

Pikas buvo pernai
Kaip „Palangos tiltui“ yra pasakoję Palangoje esančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Arvydas Martinkėnas ir klinikų gydytojas kardiologas, medicinos mokslų daktaras Jonas Juškėnas, daugelis elektromagnetinei spinduliuotei jautrių žmonių jos poveikį ima jausti prieš keletą dienų. Didžiausią rizikos grupę sudaro širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai.
„Žemė, skirtingai nei kitos planetos, turi unikalią savybę – magnetinį lauką, kuris atlieka žmonijos ir visos gyvosios gamtos apsaugos nuo Saulės radiacijos poveikio funkciją, – apie geomagnetines audras ir kodėl jos kyla prabilo A. Martinkėnas. – Kaip žinia, saulės aktyvumas padidėja maždaug kas 11 metų. Laikotarpis nuo 2012-ųjų iki 2013-ųjų pabaigos buvo saulės aktyvumo metas. Paskutinį kartą saulė tokia aktyvi buvo 2001-aisiais. Pikas prasidėjo užpernai labai intensyviais energijos ir elektringų dalelių išmetimais, žybsniai, spaudžiantys žemės magnitosferą, stebimi net  ir dabar“.
Pasak mokslininko, geomagnetinio lauko svyravimas bei kitimas yra labai svarbus. Dideli išmetimai, dideli geomagnetinio lauko sužadinimai sukelia ir geomagnetines audras, kurios būna mažos, vidutinės, didelės ir labai didelės. Tų mažų būna labai daug – į parą net keletas, per metus priskaičiuojama iki pusantro tūkstančio. O vidutinių ir didelių būna gerokai mažiau. Bet būtent jos silpnesniam ar išbalansuotam organizmui turi poveikį.

Turi poveikį
„Mes institute esame atlikę tyrimus, žiūrėjome, kokia geomagnetinių laukų kitimo įtaka ligonių savijautai. Nustatėme, jog dieną prieš geomagnetines audras, jų metu ir dieną po iki 50 proc. padidėja bendras jautrumo orams fonas. Nagrinėjome širdies ritmo variabilumą, įrašinėjome širdies ritmo rodmenis savaitės bėgyje ortostatinių mėginių metu ir sveikiems žmonėms, ir kardiologiniams ligoniams, žiūrėjom koreliaciją su geomagnetinio žemės lauko kitimais. Nustatėme, jog ypač sergantieji širdies kraujagyslių ligomis ir turintys širdies nepakankamumą jaučia dažną geomagnetinių audrų poveikį širdies kraujagyslių sistemai“, – pasidalijo tyrimų rezultatais A. Martinkėnas.
„Dar pastebėjome, kad esant giedriems orams – vasarą, pavasarį, užėjus anticiklonui – stipriai padaugėja nusiskundimų dėl vadinamųjų meteoreakcijų, – pridūrė mokslininkas. – Tačiau kadangi iš Kaliningrado observatorijos gaudavome kiek pavėluotus duomenis, tik po laiko sužinodavome, kad negalavimai susiję su magnetinėmis audromis. O būdavo, gydytojai nuvažiuoja į Kauną, ir grįžę stebisi: „Kas ten buvo – oras gražiausias, o pilnas kardiologijos skyrius ligonių priguldytas, vos ne ant grindų guli“. Pasižiūrim: taip, pagal gautus duomenis stiprios geomagnetinės audros būta“.

Prognozės nėra tikslios
A. Martinkėnas, remdamasis atliktais tyrimais, teigia, jog suplanuoti ar suprognozuoti geomagnetinių audrų tolimai ateičiai neįmanoma, kaip ir oro. Pasak jo, galima apytiksliai pateikti prognozę iki 7 dienų, gana tiksliai – trims-penkioms dienoms į priekį. O, kaip sakė gydytojas J. Juškėnas, mokslinėje literatūroje minima, jog tiksliausiai magnetines audras galima prognozuoti valandai – tada prognozė yra 95 proc. tikslumo. Prognozuojant dviems paroms, tikslumas krenta iki 50 proc., gi prognozuojant visam mėnesiui duomenys nėra tikslūs.
Tačiau vis dėlto kažkiek orientuotis pagal pateikiamas prognozes esą galima. A. Martinkėnas sakė, jog jis buvo atlikęs tyrimą, iš kurio paaiškėjo, jog medicininės prognozės pildosi 60-65 proc.,
Magnetinės audros padažnėja į žiemos pusę – nuo lapkričio iki kovo mėnesio, o pikas esąs sausį. Beje, didžiausios geomagnetinės audros paveikia ir ryšio priemones, ir elektroniką. O 1989-aisiais tokios audros metu didžiojoje dalyje Vakarų Europos šalių buvo sutrikęs net elektros energijos tiekimas.  
„Kaip kasdien skelbiama, kokia bus oro temperatūra rytoj,  taip būtų galima pranešti, ir koks geomagnetinis fonas numatomas: tokią paros prognozę padaryti galima. Ir gal net verta“, – mano pašnekovai.
Paaštrėja širdies ligos
Paklaustas, kaip žmogaus organizmas reaguoja į magnetines audras, J. Juškėnas sakė, jog jų metu tirštėja kraujas, didėja cholesterolio kiekis, todėl lėtėja deguonies apykaita, o į tai ir reaguoja smegenys bei nervų galūnėlės. Pastebima, kad į orų permainas dažniau reaguoja jautrios nervų sistemos žmonės, o įvairiais amžiaus tarpsniais bei esant skirtingoms ligoms šis poveikis vis kitoks.
Kadangi tirštėjant kraujui sutrinka deguonies pristatymas į audinius, pasireiškia migrena, galvos skausmai, nemiga.
„Siaučiančios magnetinės audros itin pavojingos sergantiems išemine širdies liga, hipertenzija bei tais atvejais, kai ligoniai nesustiprėję po miokardo infarkto, po insultų. Pavojingos jos ir turintiems širdies ritmo sutrikimų, ypač prieširdžių virpėjimus, bei tiems, kurie turi širdies nepakankamumą – padidėja dusuliai. Be to, padažnėja stenokardiniai skausmai. Todėl, jeigu žinotume, kad rytoj bus magnetinė audra, tiems, kurie turi padidėjusį kraujospūdį, patartina būtų papildomai pasiimti vaistų, kenčiantiems nuo stenokardijos reikėtų turėtų su savimi nitroglicerino. Kadangi saulės blyksnis įvyksta šiandien, bet magnetinė audra iki žemės ateis ryt-poryt, tai ir vieną dvi dienas prieš ją žmonės pradeda prasčiau jaustis, nes sureaguoja į blyksnį“, – aiškino gydytojas kardiologas.

Nepervargti ir teisingai maitintis
Beje, dar pavojingiau, jei magnetizmo poveikį sustiprina priešpriešinio vėjo keliamas pavojus. Stipriausi vėjai būna esant dideliam saulės aktyvumui, kuris ir suaktyvina žemės magnetizmą. Tada kyla ne tik magnetinės, bet ir vėjo audros.
„Ligoniams, sergantiems išemine širdies liga, yra pavojingas žvarbus šaltas oras ir stiprus vėjas. Jeigu vėjo greitis siekia 10 m/s ir daugiau, arba oro temperatūra krenta žemiau minus dešimties laipsnių, ir ypač jei vėjas priešpriešinis, dar labiau padidėja ligos paaštrėjimo pavojus“, – teigė J. Juškėnas.
Pasak gydytojo, magnetinių audrų metu patartina vengti stresų, sunkaus fizinio darbo – nepervargti, pasistengti gerai išsimiegoti. Taip pat saugant sveikatą derėtų valgyti lengvą maistą – daugiau vaisių, daržovių, neriebios mėsos, rauginto pieno produktų. Vertėtų atsisakyti alkoholio ir cigarečių, gerti raminamąsias vaistažolių arbatas.
„Ir dar: magnetinės audros sukelia nerimą, vidinę įtampą. Todėl raminantieji vaistai neprošal ne tik tiems, kurių nervų sistema itin jautri“, – pastebėjo J. Juškėnas.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Į Palangos viešąją biblioteką, nešinas rankraštiniais tarmiškais eilėraščiais, užsuko medicinos mokslų daktaras Vladas Kusas. Jo rankose – Jūratės Klovienės, žymaus kompozitoriaus, operos „Pilėnai“ autoriaus žmonos, žemaičiavimai apie gimtus namus – Palangą bei ranka rašyti atsiminimai. „Gimiau Palangoje. [...] 1944 metai...


Jaunųjų miško bičiulių sambūris, gyvuojantis jau 42 metus, kasmet suburia jaunuosius miško bičiulius iš visos Lietuvos. Aktyviausi konkursuose dalyvavę jaunieji miškininkai kviečiami į stovyklą „Žalioji mūsų vasara“, kurią finansuoja Aplinkos ministerija. Trys Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos moksleiviai turėjo galimybę dalyvauti...


Nepasotinamas apetitas kenkia politikų sveikatai  7

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2017 03 16 | Rubrika: Savaitės komentaras

Prisidengę tarybos nario veikla, Palangos politikai asmeniniams poreikiams nesivaržydami semia lėšas iš miesto biudžeto: miestas visiškai išlaiko jų nuosavus automobilius, visus ketverius metus mokesčių mokėtojai tarybos narių automobilių bakus pripildo degalais, apmoka už telefono ir interneto ryšį, iš biudžeto lėšų perkama kompiuterinė įranga...


Nudžiugau, kad ir sausio antroji, jau po 2015-ųjų sutikties fejerverkų, atgaivino pačią smagiausią mano gyvenime svaigomanijos atmainą – „Neramių kojų sindromą“.


Vakar rytą Lietuvą pasiekė vieno galingiausių Saulės žybsnių „išspjautas“ elektringų dalelių srautas. Jis jau sutrikdė lietuviškų palydovų kelionę į kosmosą, tačiau vertėtų nepamiršti, kad tokių žybsnių sukeliamos geomagnetinės audros itin stipriai veikia mūsų organizmą.


Gerai psichinei sveikatai – aštuonios valandos darbo ir tiek pat miego

„Palangos tilto“, „Delfi“ inf., 2013 10 10 | Rubrika: Sveikata

Nerimas, padažnėjęs širdies plakimas, įtampa raumenyse, nuovargis – pirmieji nuolatiniame strese gyvenančio žmogaus sveikatos sutrikimo požymiai. Kas yra psichinė sveikata ir kodėl būtina ja rūpintis?


Praėjusį ketvirtadienį, apie 12.30 val., netoli Palangos per maršrutinio mikroautobuso „Klaipėda-Palanga“ avariją sužeista moteris.


Jau nebe pirmus metus kalbama apie magnetinių audrų poveikį žmogaus sveikatai, net pasvarstoma, kad apie artėjančias magnetines audras vertėtų pranešti skelbiant orų prognozes, – tada žmonės galėtų joms pasiruošti. Kas tos magnetinės audros, ar tikrai ir kaip į jas reaguoja žmonės, kalbamės su Palangoje esančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos...


„Čia – mūsų „Žilvinas“ gėlėta širdimi“

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2012 01 02 | Rubrika: Jūros vaikai

Pačias tikroviškiausias pasakas gyvenime sukuria ne ateiviai iš kitų planetų. Ne rašytojai. Pasaka glūdi kiekvieno žmogaus širdyje, kasdien, ir stebuklinga kantrybė, didžiulis noras, kad džiaugsmu žydėtų mūsų vaikų akys ir gėlės darželiuose. Darbštumas į aukščiausią Šatrijos kalną gali užskraidinti sunkiausią akmenį, į jūrą nuvesti liūdną...


Kurorto visuomenės sveikatai – pinigų mažiau

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 04 07 | Rubrika: Miestas

Baigiantis pirmajam metų ketvirčiui, valdžia patvirtino šiųmetę visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją programą, kuriai įgyvendinti skirta 168,3 tūkst. litų. Pernai kurorto visuomenės sveikatai remti lėšų skirta net šešiolika tūkstančių litų daugiau. Pasak Palangos miesto savivaldybės gydytojos Linos Riaubaitės, sumažėjus miesto biudžetui, sumenko ir lėšos įvairioms sveikatos programoms...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius