„Kurhauzo  padegimas buvo naudingas vienam iš savininkų“

„Kurhauzo padegimas buvo naudingas vienam iš savininkų“

2011 11 18
Miesto savivaldybei jau mąstant apie kurhauzo atstatymo darbus - Vyriausybė yra pažadėjusi kurhauzo restauracijai skirti 1 milijoną litų kitais metais – kurhauzo padegimas iki šiol kursto aistras. Nors Klaipėdos apylinkės teismas baudžiamojoje byloje dėl kurhauzo padegimo nuosprendį paskelbė prieš daugiau kaip keturis metus, 2007-ųjų spalį, tačiau tik šiomis dienomis nuosprendis baudžiamojoje byloje tapo viešas. Jis atskleidžia įdomių kurhauzo padegimo detalių ir užkulisių, apie kuriuos visuomenė iki šiol tik spėliojo. „Palangos tilto“ redakcija, siekdama visuomenę supažindinti su sunkiai atmintyje išdylančiu įvykiu – kurhauzo padegimu – skelbia teismo medžiagą apie kurhauzo sunaikinimą.   Veikė bendrininkų grupė   2002 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, Klaipėdos m., tikslesnė data bei vieta nenustatyti, Algirdas Žilinskas, veikdamas bendrininkų grupėje, parengė Kurhauzo pastato padegimui, vadovavo ir organizavo šios nusikalstamos veikos padarymą - davė nurodymus Rolandui Gavėnui surasti asmenis, kurie sutiktų už 2000 litų atlygį padegti Palangos mieste esantį Kurhauzo pastatą. Vykdydamas A. Žilinsko nurodymus, R. Gavėnas 2002 m. rugpjūčio 10 d., apie 19 val., netoli Viršutinės g. 21 numeriu pažymėto namo, Klaipėdos mieste esančių nakvynės namų, susitiko su A. Stepanovu ir pasiūlė jam padegti Kurhauzą, pažadėdamas už tai sumokėti A.Žilinsko nurodytą pinigų sumą - 2000 litų bei nurodė, kad šio pastato viduje yra paliktos talpos su benzinu. Tokiu būdu, perduodamas iš A.Žilinsko gautus nurodymus, sukurstė   A. Stepanovą   padaryti nusikalstamą   veiklą. A. Stepanovas, sutikęs įvykdyti šį nusikaltimą, praėjus kelioms dienoms po susitikimo, 2002 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, pasiūlė dalyvauti padegant Kurhauzą M. Joniškiui, pažadėdamas už tai sumokėti pusę sumos už padegimą - 1000 litų. M.Joniškiui sutikus, A.Stepanovas, veikdamas su juo bendrininkų grupėje, vykdydamas A.Žilinsko per R.Gavėną perduotus nurodymus, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, 2002-08-25 apie 11 val. ryto, atvyko prie Palangos m. kultūros centro - Kurhauzo, esančio J.Basanavičiaus g. 1-Vytauto g. 45, Palangos m., kur M. Joniškis pro neužkaltas šio pastato duris įlindo į vidų ir, A.Stepanovo nurodymu, Kurhauzo viduje, nenaudojamose šio pastato patalpose išpilstė ten rastus A.Žilinsko su R.Gavėnu paliktus, į tris talpas supiltus 60 litrų benzino. Po to, M.Joniškiui išlindus laukan, A.Stepanovas su savimi turėtais degtukais minėtą pastatą tyčia visuotinai pavojingu būdu padegė. Kilusio gaisro metu buvo stipriai sugadintas turintis didelės istorinės bei kultūrinės reikšmės svetimas turtas - Palangos m. savivaldybei, grafui A.Tiškevičiui, G. Jackai bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantis Kurhauzas, dėl ko nukentėjusiems buvo padaryta didelė 1 487 766 litų turtinė žala. Po įvykdyto nusikaltimo A.Žilinskas perdavė R.Gavėnui už padegimą pažadėtus 2000 litų, kuris pinigus atidavė A.Stepanovui su M. Joniškiu.   Sakė, kad padegimas naudingas vienam iš savininkų     A. Žilinskas sukurstė kitą asmenį suklastoti dokumentą ir suklastotą dokumentą realizuoti: 2005 m. vasario 18-19 dienomis, tikslesnė data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, įkalbėjo UAB „Vaizdų pasaulis“ Klaipėdos padalinio direktorių G.Baltrušaitį suklastoti dokumentą ir jį realizuoti. Įkalbėtas G.Baltrušaitis A.Žilinsko perduotame darbo pažymėjime padarė neatitinkančius tikrovės įrašus apie tai, kad A.Žilinskas dirba UAB „Vaizdų pasaulis“, įsikūrusioje Tiltų g. 3, Klaipėdos m., vadybininku, į šį darbo pažymėjimą įrašė Nr. 050201/01, įklijavo - A.Žilinsko perduotą fotonuotrauką, uždėjo UAB „Vaizdų pasaulis“ spaudo „SUTARTIMS" atspaudą ir šiame neatitinkančiame tikrovės darbo pažymėjime pasirašė, tokiu būdu jį suklastojo. Po to Klaipėdos m., tikslesnė data bei vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, suklastotą darbo pažymėjimą A.Žilinsko prašymu perdavė, taip realizavo. Tokiu būdu A.Žilinskas, palenkęs G.Baltrušaitį suklastoti oficialų dokumentą bei j į realizuoti, sukurstė jį padaryti šią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis A. Žilinskas savo kaltės nepripažino ir parodė, kad neprisidėjo prie Kurhauzo padegimo. Su nukentėjusiuoju G. Jacka buvo susitikęs kelis kartus, nes bendravo su  jo dukra. Buvo radęs skelbimą, kad parduodamos patalpos, tada skambino ir kalbėjo su G. Jacka. Kalbėdamas su R.Gavėnu, jis tik svarstė, kaip galėtų šiam padėti, bet po Kurhauzo padegimo su nukentėjusiuoju nebendravo. Jis su UAB „Ateities Meridianai“ buvo susijęs tik tiek, kad pažinojo šioje bendrovėje dirbusį asmenį vardu Aivaras. Apie banko paskolą nieko nežinojo. UAB „Vaizdų pasaulis“ direktorių G.Baltrušaitį jis pažinojo, kurio prašymu, kelis kartus vežė iš stoties prekes į parduotuvę Klaipėdos senamiestyje, kur eismas yra draudžiamas. Jį buvo sustabdę policijos pareigūnai ir sakė, kad norint važiuoti į UAB „Vaizdų pasaulis“ parduotuvę, reikalingas leidimas. Todėl jis paprašė G.Baltrušaičio, kad šis jam padarytų pažymėjimą, patvirtinantį jo darbą bendrovėje. Jis paprašė kitos bendrovės, kurioje tuo metu dirbo, buhalterės pažymėjimo blanko ir su nuotrauka padavė jį G. Baltrušaičiui. Šis ant jo pateikto darbo pažymėjimo padarė įrašus apie jo darbą UAB „Vaizdų pasaulis“. Jis šio pažymėjimo nenaudojo. Kaltinamasis R. Gavėnas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2002 m. rugpjūčio mėnesį A. Žilinskas jo paprašė surasti kas galėtų padegti Kurhauzo pastatą. Jis žinojo, kad šis pastatas yra Palangoje, kad dalis šio pastato priklauso G. Jackai, kita dalis Palangos savivaldybei. Jam A.Žilinskas sakė, kad pastato padegimas naudingas vienam iš savininkų. Jie su A.Žilinsku pastato viduje padėjo kelias talpas su benzinu. Apie tai jis pasakė A.Stepanovui, kurio prašė surasti, kas galėtų padegti pastatą. Kai sudegė Kurhauzas jam A.Žilinskas davė 2000 Lt, kuriuos atidavė A. Stepanovui. Apie tai, kad pastatą padegė A.Stepanovas, jis sužinojo iš paties A. Stepanovo. 2002 metų pradžioje jam A.Rudaitis pasakė, kad nori išvažiuoti dirbti į užsienį, klausė kaip galėtų gauti paskolą. Jis A.Žilinskui perdavė A.Rudaičio ir A.Stulpino dokumentus, kad jie būtų įdarbinti UAB „Ateities Meridianai“. Po to A.Žilinskas grąžino dokumentus, kur buvo pažymėta, kad šie asmenys dirba UAB „Ateities Meridianai“. Jis nežino kas šiuos dokumentus surašė. A.Rudaitis gavo iš banko paskolą 10000 Lt, o A.Stulpinas buvo laiduotoju. A.Rudaitis žadėjo paskolą grąžinti, kai užsidirbs užsienyje. Jam A.Rudaitis davė 2000 ar 3000 Lt. Apie 1000 Lt jis davė A. Žilinskui.   Vienas kaltę pripažino, kitas - ne   Kaltinamasis A. Stepanovas savo kaltę pripažino visiškai. Jis parodė, kad 2002 m. rugpjūčio mėnesį jis gyveno nakvynės namuose kartu su M.Joniškiu viename kambaryje. R.Gavėnas pasiūlė padegti Kurhauzą. Jam R.Gavėnas buvo keletą kartų padėjęs, todėl jis sutiko. Jis sunkiai vaikščiojo, todėl paprašė padėti M. Joniškio. Ryte jie nuvažiavo į Palangą, kaip ir buvo sakęs R.Gavėnas, Kurhauzo viduje rado talpas su benzinu. M.Joniškis išlaistė kurą, o jis uždegė degtuką. Pastatas užsidegė, sprogo stogo čerpės. Tą pačią dieną jam R.Gavėnas davė 1500 Lt, nes jis buvo skolingas 500 Lt. 1000 Lt jis atidavė M. Joniškiui. R.Gavėnas sakė, kad padegti prašė Algis, o šio pastato padegimo nori pats pastato šeimininkas, kuris bandė šį pastatą remontuoti, tačiau niekaip jo negali pasidalinti su kitais savininkais, todėl savininkui geriau šį pastatą sudeginti ir į jo vietą pastatyti naują. Kaltinamasis M. Joniškis kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus, bet ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas teisme, kur savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2002 m. vasaros pabaigoje gyveno Klaipėdos nakvynės namuose, Viršutinė g. 21, kambaryje kartu su A.Stepanovu, kuris jam pasiūlė padaryti darbą, už kurį būtų galima gauti pinigų. Tuo metu jis pinigų neturėjo, todėl sutiko. A.Stepanovas šį darbą jam pasiūlė, nes jo koja neseniai buvo išimta iš gipso, jis šlubavo ir pats vienas nebūtų galėjęs to darbo padaryti, nebūtų, galėjęs palandžioti po pastato vidų, pabėgti. A.Stepanovas jam paaiškino, kad reikės padegti Kurhauzo pastatą Palangoje ir detaliai nupasakojo kokius veiksmus turės padaryti. A.Stepanovas jam paaiškino, kad tą pastatą restauruoti yra brangiau negu pastatyti naują, todėl jį reikia sudeginti. Iš A.Stepanovo jis suprato, kad šį darbą jam kažkas užsakė, galvojo, kad tai to pastato savininkas, nors tiksliai to pasakyti negali, nes kai A.Stepanovui paskambindavo į jo mobilaus ryšio telefoną tartis dėl minėto darbo, Stepanovas visada išeidavo kalbėtis iš kambario, kad niekas pokalbio negirdėtų. A. Stepanovas jam sakė, kad už šį darbą jie gautų iš viso 4000 litų, kiekvienam po 2000 Lt. Likus dviems dienoms iki to, kai jis su A.Stepanovu padegė Kurhauzą, A.Stepanovui vėl paskambino jam nežinomas asmuo ir nurodė detaliai, kaip jie turės padegti minėtą pastatą, tas detales A.Stepanovas jam nusakė taip, kad buvo nurodyta, jog pastatą turės padegti šeštadienį, tai buvo 2002 m. vasaros sezono uždarymas Palangoje. Laiką, kada tai padaryti jie su A.Stepanovu galėjo pasirinkti patys, jie nusprendė, kad geriau padegti dieną, kai mieste didesnis judėjimas žmonių ir lengviau tarp jų įsimaišius pasislėpti, sutarė, kad padegs 10 valandą. A.Stepanovas jam pasakė, kad Palangos Kurhauze viduje jau bus paruoštos talpos su benzinu, bus nuvestas elektros laidas, imituojant, kad gaisras kilo nuo elektros, dėl patekimo į pastatą A.Stepanovas pasakė, kad nuvykę į vietą, ras pro kur patekti, kaip jam nurodė skambinęs asmuo - bus aiškiai matyti, pro kur galima patekti. Minėtą šeštadienį, vasaros sezono uždarymo dieną, apie 8 val. A.Stepanovui vėl paskambino ir šis trumpam išėjo iš namų, greitai grįžo, parsinešė iš to asmens gautus 40 litų. Tai buvo pinigai, jiems įduoti tam, kad taksi nuvažiuotų į Palangą atlikti sutartą darbą. Asmens, su kuriuo bendravo Stepanovas jis nė karto nematė, tik žino, kad jo telefonas buvo užrašytas vienoje iš A.Stepanovo turėtų užrašų knygučių. Taupydami pinigus, jie nusprendė į Palangą važiuoti maršrutiniu taksi, išvažiavo iš Klaipėdos autobusų stoties. Jis buvo apsiavęs šlepetėmis, o batus vežėsi, kad po to, kai išpils pastate benziną, galėtų persiauti. Jis pats sugalvojo, kad reikėtų persiauti, nes bijojo, kad gali netyčia apsipilti benzinu. Pakeliui važiuojant į Palangą, A.Stepanovui į mobilų telefoną vėl paskambino ir pasakė, kad jie vėluoja, nes buvo jau po 10 valandos. Palangoje jie buvo apie 11 valandą, nuėjo iki nurodyto pastato, kuris yra Vytauto gatvėje, kur kertasi su J.Basanavičiaus gatve, pastatas stovi prie gatvės. Priėjimas prie pastato laisvas, pats pastatas apleistas, langai užkalti. Jie apėjo aplink tą pastatą, ieškodami pro kur patekti. Iš Vasaros estrados Vytauto gatvėje pusės pastate rado ertmę, kur anksčiau buvo durys, ertmė buvo užkalta lentomis, tačiau nuo apačios buvo paliktas tarpas, tokio dydžio, kad jis galėjo pro jį pralįsti ir patekti į pastato vidų, tai buvo mūrinėje pastato dalyje, atrodo, baltų plytų. Tuo metu buvo apie 12 val.   Po padegimo į Klaipėdą ėjo pėsčiomis      Pagal susitarimą, jis įlindo į pastato vidų, o A.Stepanovas liko laukti prie durų, kad galėtų padegti, po to, kai jis išpils benziną. Viduje užtruko apie 5-10 minučių. Įlindęs į vidų, jis pateko į koridorių, iš kurio pasukus į dešinę buvo matyti didelė salė, ties įėjimu iš koridoriaus į tą salę buvo padėtos trys talpos, kuriose buvo benzinas. Šiuos daiktus jis pamatė tik įlindęs į pastato vidų, jų net nereikėjo ieškoti, jie stovėjo 6 metrų atstumu nuo skylės, pro kurią jis pateko, koridoriaus gale, koridoriaus ilgis apie 5-6 metrus. Pastate buvo pakankamai šviesu. Talpos buvo po 20 litrų baltos spalvos, plastmasinės. Prie talpų buvo numestas elektros laido gabalas, apie 3-4 metrų ilgio, laidas nebuvo įjungtas į elektros tinklą. Iš vieno jų jis benziną išpylė didžiojoje salėje, pylė ant grindų, sienų, grindys čia buvo medinės, iškaltos medžiaga, kaip fanera, sienos taip pat medinės. Salėje jokių daiktų jis nepastebėjo, atrodo, kad ji buvo tuščia, nesimatė ir šiukšlių, priešingai nei koridoriuje, kur buvo viskas išlaužyta, primėtyta sulaužytų lentų, šiukšlių. Antrą talpą paguldė toje vietoje, kur rado, tai yra prie įėjimo į didžiąją salę, atidarė, kad iš jo ištekėtų benzinas. Iš trečios talpos pylė benziną, eidamas iki išėjimo iš pastato, pro kurį pateko į vidų, baigęs pilti ties išėjimu, talpą numetė koridoriuje. Laidą paliko gulėti, ten, kur jis buvo padėtas. Ties skyle išeiti iš pastato persimovė savo atsineštus batus, o iki tol avėtas šlepetes numetė koridoriuje. Persiavęs išlindo pro tą pačią skylę durų ertmėje į lauką, ten jo tebelaukė A. Stepanovas. Jie buvo sutarę, kad padaręs savo dalį darbo, jis eis į autobusų stotį, o A.Stepanovas padegs jo išpiltą benziną ir taip pat ateis į stotį. Nueidamas matė, kad Stepanovas uždega degtukus ir meta į pastato vidų pro minėtą skylę, kur jis išpylė benziną. Brėžė kelis kartus, nes iš karto neužsidegė, gal nepataikė ant benzino. Praėjus vienai dviems minutėms, kai jis jau buvo atsitraukęs nuo pastato gana toli, buvo ties sankryža Vytauto su Basanavičiaus gatve, pamatė, kad nuo sprogimo pakilo minėto pastato stogas, nors sprogimo garso nebuvo. Jis nuėjo į autobusų stotį, bet Stepanovo ten nerado. Buvo jau po 12 valandos. Prie stoties pamatė policijos pareigūnus, pabijojo į Klaipėdą grįžti maršrutiniu autobusu, nes nuo jo rūbų, nepaisant to, kad persiavė, vis dėlto sklido benzino kvapas. Todėl į Klaipėdą išėjo pėsčiomis. Pakeliui matė, kad iš tos vietos, kur stovėjo jo padegtas pastatas, smarkiai rūksta dūmai, matė važiuojančias gaisrines mašinas. Maršrutinį autobusą susistabdė pusiaukelėje į Klaipėdą, ties ta vieta, kur yra naftos gręžinys. Grįžęs namo į Nakvynės namus, A.Stepanovą jau rado namuose, jie pasikalbėjo, kad darbą atliko. Tos pačios dienos vakare apie 22 val. A.Stepanovui vėl kažkas paskambino, jis išėjo iš namų, grįžo gal po 10 minučių ir parnešė jiems žadėtą užmokestį už padegimą. Kadangi A.Stepanovas buvo tam žmogui, iš kurio gavo pinigus, skolingas, jis gavo truputį mažiau -1400 ar 1600 litų, o jis gavo 2000 litų. Jo manymu A.Stepanovas tiesiogiai bendravo dėl padegimo ne su pačiu užsakovu, o per dar vieną tarpininką, kuris buvo lyg ir A. Stepanovo draugas. Kad pastato padegimo nori to pastato šeimininkas, jis suprato iš A.Stepanovo paaiškinimų, tačiau to šeimininko pavardės jam neminėjo. (3 t. b.l. 72-74) Kaltinamasis Arūnas Rudaitis, kurio atžvilgiu procesas nutrauktas suėjus senaties terminui, parodė, kad paimti vartojamąją paskolą iš banko, jo manymu, sugalvojęs R.Gavėnas, kuris jam ir pasiūlęs tai padaryti. Jis sutiko su R.Gavėno pasiūlymu, nes tuo metu jam reikėjo pinigų. Pats R.Gavėnas buvo suradęs ir šios paskolos laiduotoją. Paėmęs iš banko savo vardu paskolą jis iš R.Gavėno gavo 200 litų. Imdamas paskolą jis šios paskolos bankui grąžinti nesiruošė.   Tęsinys kitame „Palangos tilto“ numeryje

Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos savivaldybei pradė jus restauruoti kurhauzo savodalį, paveldosaugininkai sulaukė ir Gedimino Jackos prašymo leisti tvarkyti jam priklausančią dalį. Tačiau jo pageidavimą specialistai įvardina gana keistu ir vadina restauracijos imitavimu. Prašo projektavimo sąlygų Medinę kurhauzo dalį valdantis palangiškis kreipėsi į Kultūros paveldo departamento...


Restauruojamo Palangos kurhauzo tvorą papuošė istorinės nuotraukos

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 06 28 | Rubrika: Miestas

Restauruojamą Palangos kurhauzą juosianti tvora papuošta senosiomis šio pastato nuotraukomis, tad J. Basanavičiaus gatve einantys miestiečiai ir svečiai turi puikią progą susipažinti su atstatomos kultūros vertybės istorija. Tokią istorijos pamoką besidomintiems pateikė kurhauzą restauruojančios Klaipėdos bendrovės „Pamario restauratorius“ atstovai....


Palangos kurhauzo restauracija – sparčiau nei planuota  1

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 06 21 | Rubrika: Miestas

Mažiau nei prieš mėnesį pradėta Palangos kurhauzo restauracija įsibėgėja. Pasak darbus atliekančio UAB „Pamario restauratorius“ direktoriaus Aldo Kliuko, darbai vyksta sparčiau nei planuota. „Dirbdami viršijame planą – naudojamės gerais orais“, – sakė A. Kliukas. Istoriniame  Palangos pastate kasdien darbuojasi maždaug 20 žmonių...


Kurhauzo restauracijos pradžia tapo dar artimesnė: trečiadienį Vyriausybė patvirtino  kurhauzo mūrinės dalies restauracijos ir pritaikymo viešajai kultūrinei paskirčiai programą. Jai įgyvendinti Vyriausybė anksčiau skyrė 700 tūkst. litų. VĮ „Lietuvos paminklai“ jau gegužės 9-ąją paskelbs, kuri įmonė laimėjo viešųjų pirkimų konkursą atlikti restauraciją. Bet...


Finansų ministerijos parengtame 2012-ųjų metų Privatizavimo fondo (PF) lėšų dalies paskirstymo projekte, kuris turėjo būti pateiktas Vyriausybei praėjusį pirmadienį, nebuvo numatytas finansavimas Palangos kurhauzo restauracijai, nors 700 tūkstančių litų Vyriausybė tam buvo pažadėjusi. Apie nemalonų netikėtumą meras Šarūnas Vaitkus sužinojo  praėjusį penktadienį...


Dėl buvusių miesto valdžių klūpinėjimų prieš kurhauzo bendrasavininką Gediminą Jacką buvo pažeisti miesto interesai. Prieš dešimtmetį Palangos apylinkės teismui nusprendus, kad G. Jackos žmonos Virginijos dalies kurhauzo kiemo statinių pardavimo-pirkimo sutartis su Alfredu Tiškevičiumi yra negaliojanti, savivaldybės tuometiniai klerkai snaudė, kai 2004-aisiais V....


(Tęsinys)   Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamoji byla dėl kurhauzo padegimo atskleidžia įdomių kurhauzo padegimo detalių ir užkulisių, apie kuriuos visuomenė iki šiol tik spėliojo. „Palangos tilto“ redakcija, siekdama visuomenę supažindinti su sunkiai atmintyje išdylančiu įvykiu – kurhauzo padegimu – toliau skelbia teismo medžiagą...


Miesto savivaldybei jau mąstant apie kurhauzo atstatymo darbus - Vyriausybė yra pažadėjusi kurhauzo restauracijai skirti 1 milijoną litų kitais metais – kurhauzo padegimas iki šiol kursto aistras. Nors Klaipėdos apylinkės teismas baudžiamojoje byloje dėl kurhauzo padegimo nuosprendį paskelbė prieš daugiau kaip keturis metus, 2007-ųjų spalį, tačiau tik šiomis...


Kurhauzo restauracija tampa vis labiau pasiekiama: šiek tiek daugiau kaip prieš savaitę buvo paskelbta Klaipėdos įmonė, laimėjusi konkursą atlikti kurhauzo techninį projektą, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetas rytoj paskelbs, ar, kaip buvo preliminariai vasarą sutarę Palangos meras Š. Vaitkus su Vyriausybės vadovu A. Kubiliumi, bus šalies biudžeto tvirtinimui...


Kas ir kada prie kurhauzo sudegusios sienos pritvirtino elektros kabelinę spintą? Jos pakabinimas turėjo būti suderintas ne tik su VST, bet ir Palangos savivaldybės Komunalinio ūkio skyriumi, bet nei elektrikai, nei savivaldybės komunalininkai apie ją teigia nieko negirdėję. Kurhauzo bendrasavininkas Gediminas Jacka, dėl kibirkščiuojančios spintelės sustabdęs kurhauzo medinės dalies ardymo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius