Kurhauzui – trijų hektarų teritorija

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 12 16

Kultūros paveldo departamento užsakymu valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ parengė Palangos Kurhauzo, kaip kultūros vertybės, išsaugojimo koncepciją. Pastarojoje yra pasiūlyti trys Kurhauzo teritorijų plotų variantai. Pirmajame variante vertybės teritorijos plotas siūlomas 1,57 ha, antrajame – 2,95 ha, trečiajame – 1,05 ha. Specialiojo plano organizatorius Kultūros paveldo Klaipėdos teritorinis padalinys patvirtino antrąjį koncepcijos variantą.

 

Vertybės sklypas – per mažas

Kaip „Palangos tiltui“ sakė koncepcijos rengėja, įmonės „Lietuvos paminklai“ architektė Irena Staniūnienė, planavimo uždavinys buvo nustatyti Kurhauzo teritorijos ir apsaugos zonos ribas, jų plotus, paveldosaugos reikalavimus bei konkrečių priemonių sistemą statinio teritorijoje ir apsaugos zonoje. Taip pat reglamentuoti žemės darbus, statinių ir įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį, intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, transporto srautus.

Projekto vadovės teigimu, peržvelgus Kurhauzo istorinę raidą, susipažinus su grafine medžiaga bei apžiūrėjus teritoriją, matyti, jog vertinimo tarybos 2008 metų liepą patvirtintame apsaugos zonų plane nustatytos vertybės teritorijos ribos nesutampa su suformuotomis kadastrinėmis sklypų ribomis ir neatitinka XIX a. pab. – XX a. pr. buvusio sklypo struktūra ir yra per maža.

 

Siūloma koreguoti

Anot I.Staniūnienės, kalbant apie antrąjį patvirtintą variantą, siūloma esančias ribas koreguoti pagal suformuotų kadastrinių sklypų ribas, įtraukiant sklypą Vytauto g. 41/J.Simpsono g. 2 ir sklypą J.Simpsono g. 4. Taip pat į vertybės teritoriją siūloma įtraukti buvusio istorinio Kurhauzo parko teritoriją, ribojamą sklypų, suformuotų pagal J.Simpsono, S.Daukanto ir J.Basanavičiaus gatves.

Pasak projekto vadovės, vertybės saugojimo režimas yra autentiškos paskirties ir visus tvarkymo darbus privalu vykdyti nepažeidžiant vertingųjų savybių, kurios nustatytos šios kultūros vertybės pase. Taip pat prieš vykdant žemės darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus.

 

Siekia sutvarkyti teritoriją

Paklausta, kodėl  siūloma Kurhauzo teritorijai nustatyti beveik 3 ha plotą, specialistė tikino, kad specialųjį planą finansuoja valstybė ir jai, kaip projekto vadovei, niekas jokio poveikio daryti negali, juolab pastato savininkai. Anot jos, siekta vienintelio tikslo – kad paveldosauginė teritorija, esanti miesto centre, būtų sutvarkyta ir ji visiškai neišnyktų. „Tolimesniame etape bus rengiamas specialusis detalusis planas, vadovaujantis Centrinės dalies ir paminklosauginio planų sprendiniais“, - sakė architektė.

 

Nurodytos gairės

I.Staniūnienės teigimu, paveldosaugininkai tik nurodo gaires, kad vieningai būtų tvarkoma teritorija bei atstatomas toks Palangai svarbus objektas. Pasak architektės, Kurhauzas yra vienas pirmųjų kurorto pastatų ir vertybės teritorija dalinai išlaikiusi autentišką užstatymo charakterį. „Tebėra išlikęs buvusio parko aplink Kurhauzą fragmentas – liepų alėja. Tačiau teritorijos vientisumą darko pietryčiuose suformuotas kadastrinis sklypas, kuris šiuo metu apjuostas metaline tvora. Dalis istorinės liepų alėjos atsiduria už šio sklypo tvoros. Be to, po gaisro išliko mūrinė ir medinė pastato dalys. Turima pakankamai medžiagos ir duomenų Kurhauzui atstatyti, nes jo didžioji autentikos dalis išliko. Jei ir atsiras kai kurios naujos dalys, tai jos pastatui suteiks tik estetinį vaizdą, bet nenusvers buvusios autentikos“, - apie Kurhauzo atstatymo galimybes kalbėjo architektė.

Projekto vadovė sakė, jog tikisi, kad miesto valdžia apsvarstys paruoštą koncepciją ir geranoriškai pareikš savo nuomonę.  I.Staniūnienės nuomone, tai būtų svarbus žingsnis prikeliant iš pelenų miesto simbolį.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Vakar, pirmadienį, kurorte vyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos išvažiuojamasis posėdis, kurio metu buvo apžiūrėti Palangos kultūros paveldo objektai. Išvažiuojamojo posėdžio metu kurorte lankėsi LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, komiteto narė Marija Aušrinė...


Šių metų sausio pradžioje buvusio ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotajai Vasaros skaityklai Vytauto g. 72 suteiktas vietinio reikšmingumo kultūros vertybės statusas. Tai – jau antrasis vadinamuoju sovietmečiu projektuotas ir statytas pastatas Palangoje, įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą: pernai liepą į jį įtrauktas 1969 m. pastatytas...


Šių metų sausio pradžioje buvusio ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotajai Vasaros skaityklai Vytauto g. 72 suteiktas vietinio reikšmingumo kultūros vertybės statusas. Tai – jau antrasis vadinamuoju sovietmečiu projektuotas ir statytas pastatas Palangoje, įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą: pernai liepą į jį įtrauktas 1969 m. pastatytas...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo objektas....


Jūroje prie Palangos – Povandeninio kultūros paveldo muziejus?

"Palangos tilto" informacija, 2012 09 27 | Rubrika: Miestas

Prie Palangos krantų Baltijos jūroje Lietuva ketina įkurti Povandeninio kultūros paveldo muziejų.


Kurhauzui – trijų hektarų teritorija

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 12 16 | Rubrika: Miestas

Kultūros paveldo departamento užsakymu valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ parengė Palangos Kurhauzo, kaip kultūros vertybės, išsaugojimo koncepciją. Pastarojoje yra pasiūlyti trys Kurhauzo teritorijų plotų variantai. Pirmajame variante vertybės teritorijos plotas siūlomas 1,57 ha, antrajame – 2,95 ha, trečiajame – 1,05 ha. Specialiojo plano organizatorius Kultūros paveldo Klaipėdos...


Bus vertinami pasiūlyti paveldo objektai

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 08 29 | Rubrika: Miestas

Liepos pabaigoje posėdžiavusi Palangos nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo taryba ketina atlikti penkių pasiūlytų kultūros paveldo objektų istorinius ir fizinius tyrimus.


Naujausi kurorto kultūros paveldo istorijos tyrimai

„Palangos tilto“ informacija, 2009 05 30 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto viešojoje bibliotekoje įvyko antroji konferencija, skirta kurorto kultūros paveldo klausimams aptarti. Gausiai susirinkusius forumo dalyvius pasveikinęs miesto vadovas Vytautas Stalmokas teigė, kad žinant Palangos kultūros paveldo priešistorę ir jos naujausių tyrinėjimų duomenis, stiprėja tikėjimas, jog pajūrio kurortas bus išsaugotas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius