Kurortą praturtinti turi patys poilsiautojai

Kurortą praturtinti turi patys poilsiautojai

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2012 09 27

Iki šiol iš vasarą Palangą užplūstančių poilsiautojų jokios tiesioginės ekonominės naudos negaudavęs kurortas pirmą kartą skaičiuoja iš miesto svečių surinktas pajamas.
Iš „pagalvės“ mokesčio šiemet jau gauti pusė milijono litų yra apčiuopiama ir solidi suma, už kurią mieste jau galima atlikti rimtų darbų. Lieka tikėtis, kad po vasaros išretėjusius poilsiautojus priiminėjantys vieni viešbučiai iki metų pabaigos surinks dar 100 tūkstančių litų, kurie virs viršplaninėmis biudžeto pajamomis. Tai yra, už šiuos pinigus mes galėsime įgyvendinti tai, kam šiemet neturėjome pinigų.
Tačiau skaičiuojant pirmąsias rinkliavos įplaukas į miesto biudžetą, vis kirba mintis, ar nenusipiginome už nakvynę iš poilsiautojų imdami tik po litą?
Druskininkai nuo praėjusių metų birželio savo svečių nakvynes apmokestino po du litus, o mokestį ima net už vaikus nuo 7 metų ir jokių protesto bangų negirdėti iki šiol. Mes virpėdami patvirtinome vieno lito rinkliavą ir nuo jos atleidome vaikus iki 10 metų. Jei ryžtingiau būtume taikę pietų Lietuvos kurorte pasiteisinusį rinkliavos tarifą, šiandien būtume turėję daugiau nei milijoną litų.
Tuomet pinigų būtų užtekę ir seniai žadamai observatorijai įrengti, ir dirbtinės futbolo aikštės darbų pradžiai.
Kita vertus, analizuojant Druskininkuose ir Palangoje gaunamo „pagalvės“ mokesčio skaičius, kyla pagrįstas įtarimas, kad poilsiautojams mokant ir po litą per vasarą gauta rinkliavos suma turėjo būti nepalyginamai didesnė.
Štai, Druskininkai per 15 mėnesių iš šios rinkliavos gavo 1,577 mln. litų pajamų. Visos šios pajamos gautos beveik vien tik iš juridinių asmenų, nes individualia veikla besiverčiantys gyventojai per 15 mėnesių nuo nakvynės mokesčio įvedimo į Druskininkų savivaldybės biudžetą pervedė tik 29 tūkstančius litų. Tai sudaro vos 1,8 proc. nuo visos gautos rinkliavos.
Šiemet iki rugsėjo mėnesio Druskininkai surinko 1,1 mln. litų. Prie šios sumos privatūs asmenys geriausiu atveju galėjo prisidėti nebent 20 tūkstančių litų.
Vadinasi, daugiau nei milijoną litų rinkliavos Druskininkuose šiemet pervedė 76 nakvynės paslaugas teikiančios įmonės, kurios suteikė apie 540 tūkstančių nakvynių. Palangoje 128 juridiniai asmenys per vasarą iš savo svečių surinko 310 tūkstančių litų. Tiek suteikta ir nakvynių. Bet tai – gerokai mažiau nei Druskininkuose.
Tiesa, 540 tūkstančių nakvynių Druskininkuose užfiksuota per 8 šių metų mėnesius, o Palangos pasiekimai – tik per tris vasaros mėnesius. Tačiau ir nakvynės paslaugas teikiančių įmonių mūsų kurorte sezono metu buvo penkiasdešimčia daugiau, nei Druskininkuose.
Net vėsų birželį Druskininkuose esančiose 76 įmonėse poilsiautojai nakvojo 75 tūkstančius kartų, o per tą patį mėnesį 107 juridiniai asmenys Palangoje suteikė vos 60 tūkstančių nakvynių.
Toks nemažas skirtumas tarp Druskininkuose ir Palangoje apgyvendinamų svečių kiekio kelia pagrįstų įtarimų, ar mūsų viešbučiai, poilsio namai, žinybinės poilsinės, stovyklavietės registruoja ir apmokestina visus priimtus poilsiautojus?
Įdomus pastebėjimas, gana kaitrią liepą 130 tūkstančių nakvynių deklaravusios Palangos įmonės po šalies žiniasklaidoje išsakytų abejonių ir užvirtusių mokesčių inspekcijos patikrinimų rugpjūčio mėnesį deklaravo tik 10 tūkstančių nakvynių mažiau. O juk visi prisimename, kad rugpjūčio pabaigoje orai pajūryje subjuro ir miestas pastebimai jau buvo ištuštėjęs.
Antra vertus, jei Druskininkai dabar iš poilsiautojų gauna beveik maksimalias pajamas, Palanga dar turi rezervų didinti savo biudžeto įplaukas.
Savivaldybės administracija kol kas dar nedrąsiai prakalbo apie rinkliavos tarifo didinimą kitais metais. Jei iš tiesų kitąmet nakvynė būtų apmokestinta 2 litais, kaip ir Druskininkuose, per ateinančius metus iš poilsiautojų būtų galima tikėtis surinkti net 2 mln. litų.
Tiems, kam toks mokestis pasirodys per didelis ir jie pas mus neatvyktų, nereiktų nusiminti. Prabangiu kurortu tapusi Neringa dėl to visiškai nesuka sau galvos. Užtat šis kurortas vasarą yra ko gero pati saugiausia vieta Lietuvoje.
Visi pasaulio kurortai dažniausiai yra turtingi miestai, kurie savo pajamas didina poilsiautojų sąskaita. Gaunamos rinkliavos apmokestinamiems miesto svečiams sugrįžta tvarkomomis gatvėmis, gausėjančiais gėlynais, už savivaldybės lėšas įrengiamomis naujomis pramogomis.
Todėl miesto valdžiai kuo skubiau reikia galvoti apie automobilių įvažiavimo rinkliavą neatsisakant ir nakvynės mokesčio. Iš esmės tai dvi skirtingos rinkliavos. Viena reguliuoja automobilių srautą mieste vasaros sezono metu, o kita rinkliava visi mieste apsigyvenantys poilsiautojai apmokestinami už naudojimąsi kurorto infrastruktūra.
Tačiau tuomet Palangai atsirastų galimybė papildomai gauti keletą milijonų per metus, už kuriuos būtų galima pradėti statyti kurortui būtinus pramogų objektus nelaukiant valstybės malonės. Pavyzdžiui, kad ir žiemą taip reikalingą čiuožyklą.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Juozas 2012-10-04 02:09 (IP: 108.35.211.123)
kurorta turtinti reiketu moraliau,ne tokiu primityviu budu-pleciant infrastruktura,tam pritraukiant investuotojus,kad Palanga butu ne 2 menesiu,o apskritu metu kuortu.Otam reikia,ponai,daugiau isradingumo,lankstumo,kompetencijos ir,zinoma.pragmatisko mastymo...

Laurynas 2012-10-04 01:30 (IP: 108.35.211.123)
Palanga ir taip nebetenka poilsiautoju,o dar savivaldybes administracija taip isijaute i ju mokesciu didinima,kad net nebejauku darosi,,,Ar taip .pagave ''auksine zuvele'' neliksime prie suduzusios geldos?

Taip pat skaitykite

Vasaros sezonas jau prasidėjo, o su juo ir poilsiautojų vilionės atvykti ilsėtis būtent į Palangą. Tad ir siūlančiųjų nuomotis jau galima pastebėti. Tiesa, atsikratyti „močiučių Palangos“ įvaizdžio vis dar sunku, nes viena kita palangiškė dar stoviniuoja įvažiavimo į miestą pakelėse, nors jau trečius metus veikia tokioms paslaugoms skirta aikštelė.


Palangos miesto taryba apsisprendė – nuo kitos vasaros kurorto svečiams, apsistojusiems Palangos apgyvendinimo įstaigose, nebereikės mokėti vadinamojo „pagalvės“ mokesčio. Taip siekiama į kurortą privilioti daugiau svečių bei parodyti, kad Palanga turi ką jiems pasiūlyti ne tik vasarą, bet ir visus metus.


Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) šiandien Elektroninio deklaravimo sistemoje (http://deklaravimas.vmi.lt) pateikė preliminariąsias gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas 1,6 mln. šalies gyventojų. Deklaruoti pajamas iki gegužės 4 dienos privalo tie gyventojai, kurie pernai vykdė individualią veiklą ar gavo kitų...


Nuo pirmadienio žemės savininkus pasiekia elektroninės ir popierinės deklaracijos, kuriose pateikta informacija apie žemės mokestį. Klaipėdos AVMI duomenimis, šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į Palangos m. savivaldybės biudžetą turėtų sumokėti apie 2 mln. 784 tūkst. litų žemės mokesčio - 70 tūkst. Lt mažiau nei pernai.


Į mūsų kurortą atvykstantys svečiai miesto biudžetą kasmet papildo lėšomis, kurios skiriamos tam, kad Palanga taptų gražesnė, patrauklesnė, o jos vardas kuo garsiau skambėtų Lietuvoje ir už jos ribų. Per tris vasaros mėnesius surinkta kiek per pusę milijono litų vadinamojo „pagalvės“ mokesčio, o „ratuoti“ poilsiautojai nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 sumokėjo per...


Kurortą praturtinti turi patys poilsiautojai  2

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2012 09 27 | Rubrika: Savaitės komentaras

Iki šiol iš vasarą Palangą užplūstančių poilsiautojų jokios tiesioginės ekonominės naudos negaudavęs kurortas pirmą kartą skaičiuoja iš miesto svečių surinktas pajamas. Iš „pagalvės“ mokesčio šiemet jau gauti pusė milijono litų yra apčiuopiama ir solidi suma, už kurią mieste jau galima atlikti rimtų darbų. Lieka tikėtis, kad po vasaros...


Rūta STANIULYTĖ Iki liepos 15 dienos buvo galima deklaruoti nuo birželio mėnesio įsigaliojusią rinkliavą, kitaip tariant, „pagalvės mokestį“, už birželio mėnesį. Savivaldybės duomenimis, savivaldybės biudžetas papilnėjo 78 275 litais. Birželį rinkliavą deklaravo apie 500 kurorto juridinių ir fizinių asmenų. Kurorto vadovai pripažįsta, kad tai toli gražu ne visi...


Ar Palangoje žiemą reikalinga čiuožykla, niekam net nekyla abejonių ir visi sutartinai patvirtina, jog tokia pramoga reikalinga. Palangiškiai pamena, jog tokių bandymų buvo, o svarbiausia, jie įsiminė ir paliko gerą įspūdį. Praėjusiais metais centrinėje miesto aikštėje kurta čiuožykla ne itin sužavėjo palangiškius, galbūt šiemet nauja pramoga labiau džiugins, žinoma, jei orai tokią...


Draudžiamosios pajamos šiemet – 1170 litų

„Palangos tilto“ informacija, 2010 01 06 | Rubrika: Miestas

Kaip informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo Palangos teritorinis skyrius, Vyriausybės nutarimu patvirtintas šių metų draudžiamųjų pajamų dydis siekia 1 tūkst. 170 litų, kai praėjusiais metais jis buvo 1 tūkst. 488 litai.


Bendrovės apetitas – beveik pusė milijono litų

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 05 16 | Rubrika: Miestas

Praėjusiame Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje svarstytas  klausimas dėl daugiabučių  namų administravimo mokesčio. Šiuo metu bendrovė „Palangos butų ūkis“, laimėjusi skelbtą konkursą ir pasiūliusi vieno cento už kvadratinį metrą buto naudingojo ploto mokestį, jau pageidauja net dvidešimt kartų didesnės kainos. Norima, kad Taryba patvirtintų 22 centus (be PVM) už 1 kv....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius