Kurorto kaštonus naikina kaštoninės keršakandės

Ugnė RAUDYTĖ, 2010 09 01

Nors visi medžiai kurorte dar puošiasi žaluma, tuo negali pasigirti kaštonai. Jų lapai jau buvo parudę vasaros metu. Kas nutiko Palangos kaštonams? Ar kaštonai „serga“ tik kurorte? Kaip teigė Aplinkos apsaugos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius, kaštonus dar prieš kelis metus užpuolė kaštoninės keršakandės. „Šie mikro drugiai mūsų krašte yra atsiradę neseniai, todėl dar aiškinamasi, kaip tinkamai su jais susidoroti ir padėti kaštonams išlikti“, - kalbėjo S. Paltanavičius.

 

Apsaugoti kaštonus nuo drugių – du būdai?

Anot biologo, kaštonas į Lietuvą buvo įvežtas iš Balkanų, apželdinimo tikslams, todėl jų taip gausu parkuose ar pakelėse. Palangoje šių medžių taip pat yra daug, todėl valdžia turės tinkamai reaguoti, kad kaštonai kurorte neišnyktų. „Mes jau esame visiems pranešę apie šią kaštonų „ligą“, todėl kiekvienos savivaldybės reikalas bus juos išsaugoti“, - kalbėjo S. Paltanavičius.

Anot jo, norint apsaugoti kaštonus nuo šių mikro drugių yra du tinkami būdai. Pirmasis – kaštonams naudoti preparatus, kurie kainuoja nuo 20 iki 40 eurų vienam medžiui. Augalininkystės tarnyba reglamentuoja, koks preparatas kokiai rūšiai yra skirtas. Tačiau pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM augalų apsaugos produktų registracijos skyriaus vedėjo Jono Grigaliūno, specialiai kaštonui nėra įregistruotas joks preparatas. „Galima daryti tyrimus apie kaštonus užpuolusio vabzdžio vystimąsi ir bandyti pritaikyti kitą panašų preparatą kaštonams nupurkšti, tačiau neaišku, ar jis veiks“, - kalbėjo J. Grigaliūnas.

Kitas būdas išsaugoti kaštonus būtų deginimas kaštonų lapų, kad susinaikintų keršakandės lėliukės. „Kaštonų lapų deginimas turėtų vykti ne anksčiau kaip gegužės mėnesį, nes lėliukės žiemoja iki pavasario ir tada būtų tinkamiausias metas lapus sudeginti. Jie turi būti sudedami į maišus ir išvežami deginti“, - informavo aplinkos apsaugos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjas S. Paltanavičius.

Keršakandė Lietuvoje atsirado 2002 metais, o nuo 2005 metų masiškai pradėjo plisti Kaune, Vilniuje. „Dabar ji praktiškai apėmė visą   Lietuvą“, – anksčiau žiniasklaidai teigė dr. Povilas Ivinskis, Vilniaus universiteto (VU) Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vedėjas.

 

Meras kalba apie apklausą

„Manau, kad aplinkos ministerija turėtų informuoti kiekvieną savivaldybę, kaip naikinti šiuos kenkėjus. Jie teigia, kad reikia deginti, tačiau juk negalima lapų deginti bet kur, reikia susitarimo ir su kitomis instancijomis. Nes už deginimus galima susilaukti ir baudų“, - kalbėjo Palangos miesto savivaldybės komunalinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Vizgirdas.

Palangos miesto meras Vytautas Stalmokas mano, kad reiktų padaryti apklausą, kuria būtų aiškinamasi, ar žmonės bei aplinkinės savivaldybės prisidėtų prie lapų deginimo. „Jei iš tiesų kaštonai gali išnykti, tai, žinoma, imsimės reikalingų priemonių, bet norėtumėme gauti specialistų patarimų, kaip tai daryti“, - kalbėjo Palangos meras.

Kaip sakė S. Paltanavičius, kad išgelbėtumėm kaštonus nuo kenkėjų yra ne vienų metų darbas. „Kiekvieną pavasarį reiktų deginti kaštonų lapus, tačiau tai turėtų apsiimti ne viena savivaldybė, o visos. Nes jeigu Palanga degins, o Kretinga – ne, tuomet galimas atvejis, jog deginimas bus bevertis, nes mikro drugiai gali skraidyti nuo vieno medžio ant kito. Todėl ši problema turi būti aktuali visai Lietuvai“, - pasakojo S. Paltanavičius.

 

Laukiama nurodymų

V. Vizgirdo manymu, aplinkos apsaugos ministerija turėtų imtis rimtesnių priemonių informuojant savivaldybes apie šią problemą. „Jei būtų išsiųstas raštiškas patvirtinimas, jog kaštonai tikrai gali išnykti ir savivaldybės būtų įpareigotos deginti kaštonų lapus, tuomet visi tai ir darytų, tačiau, kai nėra tikslių nurodymų, niekas nieko ir nedaro“, - kalbėjo Palangos miesto savivaldybės komunalinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas V. Vizgirdas

Pasak mokslininkų, jei nebus imtasi jokių priemonių, kaštonai Lietuvoje po kelerių metų gali visai išnykti.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Trys ministerijos įsipareigojo suvienyti jėgas ir konkrečiomis priemonėmis padėti vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas ar kitas raidos sutrikimas, bei jų tėvams. Tuo tikslu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bei švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino pagalbos veiksmų planą dvejiems metams.


Sukaupta ilgametė profesinė patirtis, stažuotės Lietuvoje ir užsienyje, domėjimasis medicinos naujovėmis – tokia yra ilgametės Palangos reabilitacijos ligoninės neurologijos vyriausiosios gydytojos reabilitologės, o šiuo metu – Palangos reabilitacijos ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai, Juditos Daratienės kasdienybė.


Palangos Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vykstančiuose šeimų maldos vakaruose visada dalyvauja ir Palangos vikaras Romas Starkutis. Dvasininkas teigė, jog šiandien krizę išgyvenantis šeimos institutas nuolat susiduria su iššūkiais ir sunkumais. Susirinkusios į grupelę šeimos aptaria įvairius klausimus tikėjimo...


Rugpjūčio 24-28 dienomis Lietuvą valdė šešėliniai ministrai – moksleiviai bei būsimi studentai, tarp jų ir šių eilučių autoriai, – dalyvavę jau septintąjį kartą surengtame projekte „Moksleiviai į Vyriausybę!“. Buvo smagu pamatyti, kaip valdoma valstybė. Ir ne tik: moksleiviams buvo leista patiems savaitę „vadovauti“ ministerijai...


„Gerbiu moteris labiau nei vyrus, gal kažkiek feministė esu, bet moterys yra vertos pagarbos. Augina vaikus, laiko tris-keturis namų kampus. Jos gali būti ir karininkėmis”, – šypsojosi Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos dailės mokytoja Ramunė Grikštaitė.   Linko prie karybos Beje, ji ir pati yra buvusi karininkė, tačiau dėl...


Koks transportas vasarą pats populiariausias? Taip. Dviračiai. Ne kiekvienas poilsiautojas, atvykęs į Palangą, turi galimybę atsivežti dviratę transporto priemonę.  Vienintelė išeitis - jį išsinuomoti. „Liepos mėnesį dviračių čia nebūna, visi kažkur važinėja, o mes dviračių nuomos punkte dirbame dviese. Viena pildo popierius, kita nuomoja dviračius, kitaip spėti ...


Poetė ir astrologė - prieš pigų skonį kurorte

Rasa GEDVILAITĖ, 2011 02 07 | Rubrika: Miestas

Senąją Palangą prisimena daugelis „kurorto vaikų“, čia leidusių gražiausias vaikystės dienas. Būtent tokius prisiminimus atmintyje atgaivino ir garsios moterys – poetė Ramutė Skučaitė ir astrologė Palmira Kelertienė, savo pirmuosius gyvenimo žingsnius žengusios kurorte. Abi patvirtino, jog dabartinė Palanga joms nebe tokia miela, tos, kur vyravo ramybės dvasia, menininkai atrasdavo...


Nors visi medžiai kurorte dar puošiasi žaluma, tuo negali pasigirti kaštonai. Jų lapai jau buvo parudę vasaros metu. Kas nutiko Palangos kaštonams? Ar kaštonai „serga“ tik kurorte? Kaip teigė Aplinkos apsaugos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius, kaštonus dar prieš kelis metus užpuolė kaštoninės keršakandės. „Šie mikro drugiai mūsų krašte yra atsiradę...


Praėjusį ketvirtadienį Tarybos posėdyje savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėją Kostą Jakubauską, ne itin rišliai Tarybos nariams pristatantį darbotvarkės klausimą, badė pašaipūs žvilgsniai: „Gal vėl girtas?“ Kažin, ar valdininkas gali drąsiai žiūrėti kolegoms ir savo vadovams į akis – vos prieš savaitę, rugpjūčio 13-ąją, darbo metu, jis buvo pastebėtas neblaivus. Atvykus policijos...


Kurorte posėdžiavo Seimo aplinkos apsaugos komitetas

„Palangos tilto“ informacija, 2009 05 30 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybėje įvyko Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamasis posėdis.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius