Laiku aptiktas gimdos kaklelio vėžys – ne mirties nuosprendis

Laiku aptiktas gimdos kaklelio vėžys – ne mirties nuosprendis

Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015 02 19

Išgirdus vėžio diagnozę ne vienam nusvyra rankos, nes ji neretai prilyginama mirties nuosprendžiui. Šios diagnozės baimė, o neretai ir tai, jog ligos pradžioje pacientas nejaučia jokių simptomų, yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės vengia laiku kreiptis į medikus, pasitikrinti. Tačiau neretai šią klastingą ligą galima įveikti. Medikai tvirtina, jog laiku diagnozavus gimdos kaklelio vėžį, tikimybė pacientei pasveikti yra labai didelė. Tuo tikslu Lietuvoje įgyvendinama prevencinė gimdos kaklelio vėžio programa, gelbėjanti moterų gyvybes.

Mažėja uždelstų atvejų
„Kasmet vasario 4-ąją minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Vėžys yra ląstelių liga, kurios vystymasis yra santykinai lėtas ir trunka daug metų. Ši liga – viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų mūsų šalyje ir visame pasaulyje, nes tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje onkologinių susirgimų daugėja. Vyrauja tokie vėžiniai susirgimai kaip priešinės liaukos, gimdos kaklelio, krūties ir odos. Mūsų šalyje mirtingumas nuo vėžinių susirgimų pagal mirties priežastis yra antroje vietoje, todėl ne vienerius metus taikomos prevencinės programos tebevykdomos ir šiemet“, – informaciniame straipsnyje apie prevencines programas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, informuoja Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos specialistė Sandra Baranauskaitė.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, šalyje pradėjus įgyvendinti prevencinę programą, pagal kurią moterys gali nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio, per dešimtmetį Lietuvos moterų mirtingumas dėl šios klastingos ligos sumažėjo beveik trečdaliu. VLK pranešime spaudai teigiama, jog iki 2004 m., kol Lietuvoje nebuvo gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos, ši liga dažniausiai būdavo diagnozuojama jau vėlyvose stadijose, kai moteris turėdavo mažiau galimybių pasveikti. Nuo 2004 m., pradėjus vykdyti programą, vis dažniau diagnozuojamas neišplitęs, ankstyvosios stadijos vėžys, kai dar galima sėkmingai jį išgydyti. Labai svarbu tai, kad taip galima išgelbėti dar daugiau moterų gyvybių. Tuo tikslu šios programos įgyvendinimui skiriama daugiau lėšų.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos laikinai direktoriaus pareigas einančio Gintaro Kacevičiaus teigimu, mūsų šalies moterys yra nuolat raginamos aktyviau dalyvauti šioje ir kitose prevencinėse programose dėl vėžio, pasitelkus įvairias priemones. Džiugu tai, kad vis daugiau jų išgirsta šiuos raginimus ir nemokamai išsitiria.
„Įvertinus tai, kad vis daugiau moterų į gydymo įstaigas ateina nemokamai išsitirti, šios programos įgyvendinimui skiriama ir daugiau lėšų. 2014 m. tam buvo skirta beveik 1,4 mln. eurų (beveik 5 mln. litų), o 2015 metais numatyta dar daugiau – 1,66 mln. eurų (5,7 mln. litų). Jei nutiks taip, kad metams baigiantis šių lėšų pritrūks, bus ieškoma būdų apmokėti, nes tai labai svarbi prevencinė priemonė kovoje su vėžiu – viena klastingiausių ligų. Džiugina tai, kad gydytojai turi kur kas daugiau galimybių nei prieš dešimtmetį išgelbėti moterų gyvybes“, – teigė G. Kacevičius.

Praplės naujais tyrimais
VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento Viačeslavo Zakso teigimu, artimiausiu metu planuojama šią programą patobulinti ir praplėsti ją 2 naujais svarbiais tyrimais. „Siekiame sudaryti sąlygas, kad gavus tam tikrą citologinio tepinėlio rezultatą, pakartotinai būtų atliekamas tyrimas skystoje terpėje, nes tai pažangus būdas, leidžiantis net 10 kartų tiksliau nustatyti patologines būkles. Taip pat esant tam tikrai patologijai, numatoma atlikti dar vieną svarbų tyrimą – nustatyti žmogaus papilomos virusą. Prireikus, pacientėms būtų skirtas reikiamas gydymas“, – pasakojo V. Zaksas.
VLK duomenimis, iki 2004 m., kol nebuvo gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos, dažniausiai būdavo diagnozuojamas vėlyvosios stadijos vėžys, todėl moterys turėdavo mažiau galimybių pasveikti. Na, o nuo 2004 m., ją pradėjus vykdyti, vis dažniau diagnozuojamas neišplitęs, ankstyvosios stadijos vėžys, kai galima sėkmingai jį įveikti. Apie tai iškalbingai byloja skaičiai: pavyzdžiui, 2003 m. buvo nustatyta 118 neišplitusio vėžio atvejų, o 2012 m. – beveik 7 kartus daugiau, t.y. 805.
Įdomu tai, kad per 10 metų iš viso suteikta 1,5 mln. informavimo paslaugų, o ištirta daugiau nei 1 mln. citologinių tepinėlių. Na, o bent vieną kartą šioje programoje sudalyvavo maždaug 626 tūkst. moterų.

Ragina nedelsti
VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos Daivos Berūkštienės teigimu, šie pokyčiai teikia vilčių, jog Lietuvos moterų mirtingumas dėl šios ligos ir toliau mažės. Todėl ragina moteris aktyviau dalyvauti minėtoje programoje ir nemokamai išsitirti. „Kviečiame nedelsti, nelikti abejingoms savo sveikatai. Juk gimdos kaklelio vėžys formuojasi ilgai, moteris jokių simptomų nejaučia, todėl liga dažnai pastebima per vėlai, kai jau būna pažengusi, o jos gydymas sudėtingas. Tad labai svarbu diagnozuoti ikivėžinę būklę, vėžį atpažinti kuo anksčiau. Daugiau nei 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau pradėtas gydymas. Moterys turi žinoti, kad laiku diagnozuotą ligą gydyti kur kas lengviau“, – sakė D. Berūkštienė.

Procedūra neskausminga
Šioje programoje gali dalyvauti moterys nuo 25 iki 60 metų. Nemokamai jos gali pasitikrinti kas trejus metus. Norint pasinaudoti šia galimybe ir išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio pagal šią prevencinę programą, reikia kreiptis į šeimos gydytoją. „Dėl vėžio prevencinių programų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Nebūtina laukti kvietimo pasitikrinti, reikia rodyti ir savo iniciatyvą!“ – informaciniame straipsnyje ragino Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos specialistė S. Baranauskaitė.
Palangos ASPC gydytoja akušerė ginekologė Svaja Kundrotienė teigė, jog pradinėse gimdos kaklelio stadijose jokių požymių nėra. „Gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas. Jokių požymių pradinėse stadijose nėra“, – teigė akušerė ginekologė.
Parą prieš šį tyrimą reikėtų neplauti makšties, nenaudoti tamponų, intravaginalinių preparatų, vengti lytinių santykių. Svarbu ir tai, jog tirtis moteris turi atvykti ne menstruacijų metu. „Tinkamiausias laikas tyrimui po mėnesinių praėjus 5-10 dienų, t. y., ciklo 10-20 dieną“, – teigė S. Kundrotienė.
Citologinis gimdos kaklelio ištyrimas yra neilgai trunkanti, nesudėtinga ir neskausminga procedūra. Jos metu sterilia mentele ar švelnia šluotele lengvai brūkštelėjus per makšties ar gimdos kaklelio paviršių paimama tiriamoji medžiaga ir užtepama ant objektinio stikliuko. Gautas gimdos kaklelio tepinėlis ištiriamas mikroskopu laboratorijoje. Tai padeda nustatyti, ar nėra gimdos kaklelio ląstelėse pakitimų.
„Radus pakitimų, pacientė toliau siunčiama II-III lygio ginekologinei konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo ir gydymo. Gimdos kaklelio vėžio gydymas sudėtingas, priklauso nuo stadijos: operacinis, hemospindulinis. Po ginekologinių operacijų, taip pat ir gimdos kaklelio, moteris nedarbinga apie du mėnesius. Esant vėžiui ir ilgiau – iki 6 mėnesių. Lytiniai santykiai galimi tik po 2 mėnesių nuo gydymo pabaigos“, – tikino Palangos ASPC gydytoja S. Kundrotienė.

Palangiškių aktyvumas – vidutinis
Pasiteiravus, ar palangiškės aktyviai dalyvauja prevencinėje programoje, ar daug moterų kreipiasi dėl tyrimo, akušerė ginekologė S. Kundrotienė sakė: „Palangiškių aktyvumas – vidutiniškas. Pavyzdžiui, 2014 m. atlikta apie 260 moterų gimdos kaklelio patikra“.
Nors apie prevencinę gimdos kaklelio vėžio programą moteris siekiama nuolat informuoti, visgi gydytojai savo praktikoje kartais dar tenka susidurti su apie ją nežinančiomis pacientėmis. „Pasitaiko, bet labai retai, moterų, kurios nieko nežino ir nenori žinoti apie tai“, – tikino specialistė.
Taikoma prevencinė programa, kaip ir visoje Lietuvoje, Palangoje jau davė laukiamų teigiamų rezultatų. „Dažniausiai randami ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai. Tam ir skirta programa, kad užkirstų ligos plitimą ir progresavimą. Labai retai tenka susidurti su uždelstais gimdos kaklelio vėžio atvejais. Per 2013–2014 m. mūsų poliklinikoje pirminių atvejų pasitaikė“, – sakė S. Kundrotienė.
 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangoje, netoli Birutės parko, medžiais gausiai apaugusiame kvartale žemės sklypus įsigiję savininkai panoro nusitiesti gatvę, dėl kurios būtų išguldyta apie porą šimtų brandžių pušų. Kad Aitvarų kvartalu vadinamame pušyne kažkas ruošiasi plynam kirtimui, čia gyvenantys žmonės pastebėjo dar sausio pabaigoje. Kretingos aplinkos apsaugos inspekcija...


Ligita SINUŠIENĖ Prilygstantis Frankui Sinatrai, scenos didvyris, puikiai ištransliuojantis kiekvieną žodį, išskirtinai įprasminantis kiekvieną natą ir teksto žodį, - apie maestro Virgilijų Noreiką palangiškiai vis dar kalba esamuoju laiku, nors operos solistas jau palaidotas Menininkų kapinėse, o jo kūrinių klausysimės tik įrašytų. Su...


Palangiškiai dar puikiai pamena, kaip dar visai neseniai – rugsėjo pabaigoje – mieste šurmuliavo greitosios medicinos pagalbos medikai, slaugytojos bei paramedikai. Po greitosios medicinos pagalbos žaidynių, vertinusiems atvykusių medikų gebėjimus nekilo abejonių, jog žmonių gyvybė – saugiose rankose. Susidūrę su realiu pavojumi žmonės regi, kaip medikai traukia...


Palangiškė Rasa Rojienė (31 m.) paneigė visas medicinos vadovėlių tiesas – ketvirtos stadijos vėžiu susirgusiai moteriai gydytojai prognozavo tik kelis mėnesius gyvenimo, bet ji jau ketvirtus metus džiaugiasi kiekviena išaušusia diena, o užpernai net pagimdė sveiką sūnų. „Man sakė, kad liko gyventi nedaug. Bet nereikia planuoti savo mirties. Yra prognozės ir...


Išgirdus vėžio diagnozę ne vienam nusvyra rankos, nes ji neretai prilyginama mirties nuosprendžiui. Šios diagnozės baimė, o neretai ir tai, jog ligos pradžioje pacientas nejaučia jokių simptomų, yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės vengia laiku kreiptis į medikus, pasitikrinti. Tačiau neretai šią klastingą ligą galima įveikti. Medikai tvirtina, jog laiku...


„Vienuoliktas Dievo įsakymas – nerūkyk. Kitaip gali išgirsti tokį gydytojo klausimą: „Ką pjaunam – balso stygas ar galvą?“ – sako kaunietis Alfredas Jankūnas, kuris šį klausimą išgirdo prieš penkiolika metų. Iki šio klausimo dar ketverius metus, po to, kai vyriškiui buvo diagnozuotas gerklų vėžys, jam teko...


Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacija LIDPA, atkreipdama dėmesį į vis dar aukštus sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodiklius, ragina Lietuvos moteris aktyviau rūpintis savo sveikata ir tirtis dėl gimdos kaklelio vėžio.   Lietuvos moterys jau greitai galės pasinaudoti galimybe didelės onkogeninės rizikos žmogaus papilomos virusus, kurie yra vieni iš...


Praėjusio  amžiaus 90-jų metų pradžioje Palangos miesto vadovas Danius Puodžius ir jo komanda ėmėsi žygių išspręsti įsisenėjusį jaunesniojo amžiaus moksleivių užimtumo klausimą. Po ilgų įtikinėjimų pavyko įrodyti Švietimo ministerijai, kad kurorte būtina turėti moksleivių užklasinės veiklos organizavimo bazę, tada vadintą pionierių namais. Apie 1985 metus buvo gautas...


Rugsėjo 15-oji – Tarptautinė kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną yra skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus – šia liga serga kone kas trečias vyresnis nei 50 metų vyras. Klaipėdos universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas Raimundas Venckus kviečia vyrus, kuriems virš 50 metų, nepabūgti kasmet atvykti urologo...


Klaipėdos apygardos teismas parodė kietesnį stuburą nei Palangos miesto apylinkės teismas – pirminės teismo instancijos sprendimą klaipėdiečiai sugriežtino. Statybas Palangoje prižiūrėjusi specialistė Terezė Vilaitė užuot negalėjusi eiti konkrečių pareigų, neteko teisės dirbti valstybės tarnyboje 2 metus ir 6 mėnesius. 


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius