Lėtinė obstrukcinė plaučių liga puola vis   jaunesnius

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga puola vis jaunesnius

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012 11 29

Lapkričio 14 d. pasaulyje paminėta lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šia liga serga net 210 milijonų žmonių visame pasaulyje. Prognozuojama, jog 2030 m. pagal mirtingumą tai bus viena iš trijų pagrindinių ligų.
Lietuvos gydytojai pulmonologai pastebi, kad LOPL diagnozuojama vis jaunesniems žmonėms.

Rūkymas – pagrindinis rizikos faktorius
LOPL – progresuojanti kvėpavimo takų liga, kurią sukelia ilgalaikis kvėpavimas teršalais, dažniausiai cigarečių dūmais. Taip pat svarbu – genetinis polinkis. Liga sukelia laipsnišką kvėpavimo funkcijos blogėjimą, taip pablogindama sergančiojo gyvenimo kokybę. LOPL būdingas dusulys, kosulys, švokštimas, skrepliavimasis. Dėl šių simptomų, ypač dėl dusulio, labai sumažėja paciento galimybės atlikti įprastinius kasdieninės veiklos darbus.
Rūkymas pripažįstamas kaip pagrindinis faktorius, riziką susirgti LOPL padidinantis net 80-90 procentų. Išaugęs rūkančiųjų skaičius dramatiškai padidino sergamumo ir net mirties dėl LOPL rodiklius. Manoma, jog oro užterštumas, įskaitant patalpų taršą dėl šildytuvų, medžio ar anglių deginimo krosnių – taip pat svarbus rizikos veiksnys.

Svarbu anksti diagnozuoti 
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra progresuojanti, tad siekiant išvengti rimtų komplikacijų, labai svarbu anksti diagnozuoti ir gydyti šią ligą.
Spirometrija – tai pagrindinis funkcinis LOPL diagnozei ir plaučių funkcijai įvertinti naudojamas tyrimas. Pacientui tereikia pūsti orą į specialų kompiuterizuotą aparatą, kuris pateikia daug kvėpavimo funkcijų rodiklių, o gydytojas, juos įvertinęs, gali nuspręsti, ar nėra LOPL pradžios, o jeigu yra, kokia jos stadija.
Neretai LOPL diagnozuojama per vėlai, mat tokie simptomai kaip dusulys dažnai įvardijami kaip senatvės požymis, tad daugybė pacientų į medikus kreipiasi tik esant sunkiems simptomams. Nustatyta, jog iki 75 procentų europiečių serga LOPL, tačiau liga jiems nėra diagnozuota. Dusulys – vienas iš pagrindinių simptomų, į kuriuos pacientai turi atkreipti ypač didelį dėmesį. Įprastai dusulys prasideda laipsniškai: iš pradžių gali būti sunku, pavyzdžiui, lipant laiptais, o kai liga progresuoja, tampa sunku užsiimti net įprasta veikla – rengtis ar nešti prekes.
Svarbiausias ir didžiausią poveikį mirties rizikos dėl LOPL sumažinimui turintis veiksmas – rūkymo atsisakymas. Sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga rekomenduojama sportuoti – įrodyta, kad mankšta pagerina pacientų gyvenimo kokybę, ištvermę, taip pat sumažėja dusulys bei nuovargis.
LOPL yra progresuojanti liga, todėl ypač svarbu diagnozuoti ją ankstyvoje stadijoje ir kuo greičiau pradėti gydyti. Tai gali padėti išvengti komplikacijų, sumažinti ligos paūmėjimų dažnį, leisti pacientams džiaugtis visaverčiu gyvenimu.

Grėsminga ketvirtoji vieta
Klaipėdos universitetinės ligoninės Pulmonologijos skyriaus vedėjas Arvydas Valavičius teigia, jog LOPL užima ketvirtą vietą pagal sergamumą ir mirtingumą po širdies ir kraujagyslių, onkologinių susirgimų ir traumų. Būgštaujama, kad iki 2020 m. gyvenimo kokybę bloginanti ir jį trumpinanti klastinga liga gali atsidurti jau antroje vietoje.
A.Valavičius nekart yra minėjęs, jog į specialistus dėl LOPL kreipiasi tik apie 30 proc. faktiškai sergančių asmenų. Kiti neįtaria, kad serga, ignoruoja ligos simptomus.
Pirmasis susirgimo požymis – nežymus kosulys. Retas dėl to susirūpina, tikėdamasis, kad varginantis kosulys greitai praeis, vėliau paprasčiausiai pripranta. Tačiau laikui bėgant jis kamuoja vis dažniau ir stipriau, pradedama skrepliuoti, dusti. Dėl deguonies stokos kenčia širdis, smegenys ir kiti gyvybiškai svarbūs organai. Mažėja fizinis aktyvumas, žmogus tampa nedarbingas.
LOPL neturi ūmaus pasireiškimo, lėtai progresuodama gali vystytis ne vieną dešimtmetį. Todėl ši klastinga liga dažniausiai diagnozuojama per vėlai, jau prasidėjus sunkiai gydymui pasiduodančioms komplikacijoms.

Kelia rūpestį
Kodėl vieni žmonės suserga sunkiai pagydoma lėtine obstrukcine plaučių liga, o kiti – ne, nėra tiksliai žinoma. Tačiau, pasak A. Valavičiaus, vienas pagrindinių susirgimą skatinančių veiksnių yra cigarečių rūkymas. Net 90 proc. sergančiųjų LOPL – rūkaliai.
Nepaisant įvairių draudimų, reguliariai vykdomų akcijų, projektų, skirtų kovai su rūkymu, pulmonologas pastebėjo, kad Lietuvoje rūkančiųjų skaičius tik didėja. Rūkyti pradeda vis daugiau jaunų žmonių – per pastarąjį dešimtmetį bandžiusių rūkyti arba tai darančių reguliariai paauglių skaičius išaugo daugiau nei du kartus. Pastebėta, kad smarkiai išaugo rūkančių moterų skaičius.
Daugeliui rūkančiųjų pažįstamas kosčiojimas – pirmas susirūpinti verčiantis požymis. Jį galima pavadinti pradine LOPL stadija.
Pulmonologijos skyriaus vedėjo teigimu, LOPL – ne tik sergančio žmogaus, bet visos visuomenės problema. „Dažniausiai liga nustatoma keturiasdešimties metų sulaukusiems žmonėms. Tai reiškia, kad visuomenė praranda jaunus, stiprius, darbingiausio amžiaus narius. Be to, turi nemažai išlaidų jų gydymui“, – teigė specialistas.
Minėdami Pasaulinę lėtinės obstrukcinės plaučių ligos dieną medikai stengiasi atkreipti ne jau sergančių žmonių, bet sveikais save laikančių piliečių dėmesį. „Rizikos grupėms priklausantys asmenys turėtų reguliariai atlikti spirometriją – plaučių funkciją matuojantį tyrimą. Jis padeda anksti diagnozuoti ligą ir pradėti komplikacijoms vystytis neleisiantį gydymą. Anksčiau LOPL buvo apibūdinama kaip nepagydoma liga, tačiau dabar atsirado labai veiksmingų jos progresavimą sustabdančių vaistų“, – aiškino A. Valavičius.

Suserga vis jaunesni
Palangos reabilitacijos ligoninės, kurioje teikiamos paslaugos ir kvėpavimo takų ligomis sergantiems pacientams, Bendrosios reabilitacijos skyriaus vyriausioji reabilitologė, gydytoja pulmonologė Jūratė Jakubauskienė taip pat pastebi, jog sergančių LOPL skaičius grėsmingai auga, o ankstyvoji ligos stadija nustatoma vis jaunesniems žmonėms. Tiesa, sergančių sunkiomis LOPL formomis amžius nesikeičia – liga labiau kamuoja vyresnio amžiaus žmones, ja daugiau serga vyrai.
„Matydami šias tendencijas visi gydytojai daug dėmesio skiria pulmonologijai. Ir dar kartą akcentuoja, jog rūkymas – didžiausias rizikos faktorius“, – paantrino kolegai A.Valavičiui J.Jakubauskienė.
Pasak vyriausiosios reabilitologės, jų ligoninėje šia liga sergančių pacientų padaugėja pavasarį bei rudenį, kai padažnėja sergančiųjų peršalimo ligomis.
„Pas mus atvyksta žmonės po LOPL paūmėjimo. Pagrindinis mūsų teikiamų paslaugų tikslas – pagerinti kvėpavimo, plaučių funkcijas. Pacientams skiriami kvėpavimo pratimai, haloterapija – ligoninėje yra druskų kambarys, – fizioterapija bei vandens procedūros“, – vardijo gydytoja.
Ji taip pat pabrėžė, jog esą itin svarbu ligą laiku diagnozuoti. Tam padaryti būtina, kad šeimos gydytojai siųstų pacientus konsultacijų pas pulmonologus, o šie atliks visus reikalingus tyrimus, svarbiausiais – vadinamoji spirograma.

Rekomenduoja atlikti tyrimą
Spirometrija – tai pagrindinis funkcinis LOPL diagnozei ir plaučių funkcijai įvertinti naudojamas tyrimas. Pacientui tereikia pūsti orą į specialų kompiuterizuotą aparatą, kuris pateikia daug kvėpavimo funkcijų rodiklių, o gydytojas, juos įvertinęs, gali nuspręsti, ar nėra LOPL pradžios, o jeigu yra, kokia jos stadija. Remiantis spirometrijos rezultatų duomenimis, taip pat simptomų sunkumo vertinimu bei ligos paūmėjimų istorija, GOLD klasifikuoja pacientus į keturias grupes.
Beje, savo naujausiame pranešime „Pasaulinė LOPL diagnostikos, gydymo ir prevencijos strategija“ Globalinės lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyvos (GOLD) atstovai šiais metais dar kartą išsamiai apžvelgė LOPL sunkumo klasifikavimą, kad visą savo dėmesį galėtų sutelkti į plaučių ligų paūmėjimo riziką ir LOPL simptomų analizę. Taigi šiandien ši nauja vertinimo sistema apima ne tik spirometrijos testus, bet ir paciento simptomų sunkumą bei ligos paūmėjimų istoriją.
Pažymėtina, jog GOLD rekomenduoja nustatyti klinikinę diagnozę visiems per 40 metų amžiaus pacientams, besiskundžiantiems dusuliu, chronišku kosuliu, skrepliavimusi bei veikiamiems rizikos veiksnių.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Saugumo jausmas kiekvienam žmogui yra vienas iš svarbiausių poreikių. Jo siekiame šeimose, mokyklose, darbo vietose ir, žinoma, gatvėse. Palangoje paminėta Saugaus eismo diena renginiais ir priemonėmis. Eismo dalyviai buvo raginami visada būti kultūringais, atidžiais ir sąmoningais kelyje.


Galiu dėvėti dešimt kaukių, bet kaip vaikas naiviai stebiuosi šio mūsų pasaulio vaikiškai mažu pažįstamumu.


Paskutinį ką tik praėjusio lapkričio penktadienį netikėtai patekau ir sykiu su vaikais bei jų auklėtojais, svečiais iš kitų ikimokyklinių įstaigų į „Gintarėlio“ šventę „Spalvų pasaulyje“. Už lopšelio-darželio langų – nuobodūs, dar besniegiai rudens debesys, o tarp vaikučių, auklėtojų ir tėvelių žaismingai sukiojosi, šoko, dainavo...


Šeštadienį, pro simboliškai prie naujojo įėjimo į Gintaro muziejų Tiškevičių rūmus projektavusio vokiečių architekto Franco Heinricho Švechteno suprojektuotą, bet tik dabar, praėjus daugiau nei šimtui metų, pastatytą ir lygiai 17 val. įžiebtą žibintą Lietuvos dailės muziejaus direktorius, Palangos miesto garbės pilietis Romualdas Budrys kvietė...


Palangos miesto gyventojų kasmet vis mažėja. Priežastys – per šešerius metus mirė 233 žmonėmis daugiau, nei gimė, be to, iš miesto išvyko 604 žmonėmis daugiau, nei atvyko. Skaičiai kalba ir tokius dalykus: dažniausiai mūsų miesto gyventojai serga kvėpavimo takų ir kraujotakos ligomis. Pastarosios buvo daugiau nei pusės Anapilin iškeliavusių...


Lapkričio 14 d. pasaulyje paminėta lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šia liga serga net 210 milijonų žmonių visame pasaulyje. Prognozuojama, jog 2030 m. pagal mirtingumą tai bus viena iš trijų pagrindinių ligų. Lietuvos gydytojai pulmonologai pastebi, kad LOPL diagnozuojama vis jaunesniems žmonėms.


Vakar Tarybos posėdžių salėje nuo labo ryto už mero ir vicemero nugarų buvo neįprasta matyti bruzdančius vyrukus – buvo baigiami Tarybos posėdžių transliacijos įrangos derinimo darbai. O popiet, laikrodžio rodyklėms rodant šiek tiek po pirmos valandos, miesto meras Šarūnas Vaitkus iškilmingai paskelbė: „Kolegos, mus mato visa Lietuva“.  Ir ne tik...


„Alkoholizmas yra liga. Beveik tokia pat sudėtinga kaip vėžys, tačiau žmogaus sergančio vėžiu mūsų visuomenė gaili, o alkoholikus smerkia. Tapti alkoholiku gali kiekvienas. Ši liga nesirenka nei lyties, nei amžiaus, nei išsilavinimo, nei statuso visuomenėje. Ši liga naikina visas gyvenimo vertybes. Ji paliečia kiekvieną esantį šalia: šeimą, draugus...


Iš palangiškės Rasos Idzelienės galima daug ko pasimokyti, pirmiausia – į gyvenimą žvelgti taip, jog niekuomet neliktų nuoskaudos, jame pamatyti tik gerus dalykus. Nors, kaip pati papasakojo, serga cukriniu diabetu jau beveik 30 metų, jos ši liga neįveikė. „Susitaikiau su ja, ji yra mano gyvenimo dalis, todėl neatskiriama, turiu ja rūpintis“, - nusišypsojo miestelėnė.


Parkinsono liga – itin sunki liga, neleidžianti sergančiajam gyventi pilnavertį gyvenimą, atima gebėjimą vaikščioti. Svarbiausia, jog niekas dar nesugebėjo ištirti, dėl kokių priežasčių ji atsiranda. Į šį klausimą vis bando rasti drauge su savo įkurtos draugijos likimo bendražygiais, sergančiais Parkinsono liga palangiškiais, Jadvyga Ramašauskienė. „Žmogus lyg ir gyvas, bet pavaikščioti...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius