Liko be šildymo: sprendimo būdų paieškos

Liko be šildymo: sprendimo būdų paieškos

Rasa GEDVILAITĖ, 2016 10 27

„Faktas toks, jog jau prieš tris savaites prasidėjo šildymo sezonas, o aš šildymo namuose neturiu“, – keblią situaciją, į kurią papuolė, ėmė pasakoti palangiškis Vytautas Duonėla. Jo ir žmonos butas, kuris yra adresu Saulėtekio takas 4, įrengtas per du aukštus. Jame šeima įsikūrė prieš dešimtmetį. Ramiai palangiškiai būtų gyvenę savo namuose kaip iki šiol, tačiau iškilo bėdų sumanius daugiabutį renovuoti. Šis butas buvo atjungtas nuo centralizuoto miesto šildymo, tačiau ir kitokiu būdu palangiškio šeima negali šildytis.

Kreipėsi į visas institucijas
V. Duonėla, prasidėjus šildymo sezonui, kreipėsi į visas institucijas, bandydamas išsiaiškinti, kodėl taip nutiko: pasak jo, jo šeimos butas nuo centralizuotos šildymo sistemos buvo atjungtas neatsižvelgus į tai, jog nepasirinktas kitas šilumos tiekėjas. Beje, jam dar už negaunamą šilumą reikės ir susimokėti, nes jis vis dar yra abonementų sąraše.
Viename iš pareiškimų, rašytame birželio mėnesį, V. Duonėla dėsto: „Daugiabutis gyvenamasis namas, adresu Saulėtekio t. 4, Palanga, yra renovuojamas pagal UAB „Domus completa“ 2015 m. parengtą daugiabučio gyvenamojo namo, Saulėtekio t. 4, Palangoje, atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Projekto užsakovas ir statytojas yra UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Pagal šį projektą Palangos miesto savivaldybės administracija 2015-09-25 išdavė statybas leidžiantį dokumentą.
Pagal projekto, kurio pagrindu buvo išduotas statybas leidžiantis dokumentas, sprendinius, visų butų, užbaigus statybos darbus, šildymo būdas yra paliekamas tas pats, buvęs iki renovacijos, tai yra šildant butus iš centralizuotos šildymo sistemos. Tačiau pareiškėjui priklausantį butą buvo nuspręsta atjungti nuo centrinės šildymo sistemos. Toks sprendinys yra numatytas daugiabučio atnaujinimo projekto plane. Atliekant daugiabučio namo renovaciją, pareiškėjo bute esantys šildymo prietaisai (radiatoriai) yra demontuoti. Taigi, šiuo atveju, nors pareiškėjas ir nėra atsijungęs nuo centralizuotos šildymo sistemos, tačiau faktiškai, dėl demontuotų rekonstrukcijos metu šildymo prietaisų, šildymas iš centralizuotos šildymo sistemos nėra įmanomas.
Pareiškėjas pažymi, kad šildymo būdo keitimas yra reglamentuojamas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297, kuriose yra numatyta detali buto atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos tvarka. Tiek minėtų taisyklių, tiek Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo tikslas yra šilumos tiekimo butams ir kitoms gyvenamosioms patalpoms užtikrinimas. Iš nurodytų taisyklių matyti, kad atjungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos galimas tik tuo atveju, kuomet yra pasirenkamas kitas šilumos tiekėjas ar šildymo būdas, priešingu atveju toks atjungimas nėra galimas.
Pareiškėjas sutikimo, jog atliekant daugiabučio gyvenamojo namo renovaciją, jam priklausantis butas būtų atjungtas nuo centralizuoto šildymo nėra davęs“.
Spalį, prasidėjus šildymo sezonui, palangiškis vėl kreipėsi į UAB „Palangos šilumos tinklai“. Pareiškime jis pažymi, jog „Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Tos pačios teisės normos 3 dalyje numatyta, kad atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą. Kadangi šildymo sezonas jau yra prasidėjęs ir šiai dienai V. Duonėla yra UAB „Palangos šilumos tinklai“ abonementas, tačiau faktiškai jo butui šiluma nėra tiekiama“.
Palangiškis patikino, jog į jo pareiškimus niekas nereaguoja, o kreipėsi jis ir į UAB „Palangos komunalinis ūkis“, UAB „Palangos šilumos tinklai“ bei Palangos miesto savivaldybės administraciją.

Reikia sutarti su kaimynais
Kaip pasakojo daugiabučių renovacijos programos mieste įgyvendinimo administratorė Kristina Viščiūnienė, palangiškis V. Duonėla jau prieš daug metų perplanavo savo butą – įsirengė mansardinį aukštą. „Didžiausia bėda yra ta, jog minėtasis palangiškis neranda bendro sutarimo su kaimynais. Norint įforminti pasirinktą šildymo būdą, būtinas šimtaprocentinis gyventojų sutikimas, taip, kaip ir norėdamas atsijungti“, – paminėjo pašnekovė.
Siekiant atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos ir pasirinkti kitą – alternatyvų – šildymosi būdą, būtina nustatyta tvarka organizuoti bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Atsijungimo iniciatoriai privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo).
Nustatytais terminais atlikti numatytus veiksmus, po kurių išduodamas rašytinis pritarimas pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), arba motyvuotas atsisakymas jį išduoti. Gavęs rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), pastato savininkas arba valdytojas pateikia kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą ar kitą) tieksiančiam asmeniui paraišką gauti prisijungimo sąlygas.

Sklando įvairios kalbos
V. Duonėlai kilo klausimas, kodėl nebuvo nenumatyti kiti veiksmai, atjungus jam šildymą. „Reikia visų kaimynų sutikimo? Taip, bet kadangi mūsų daugiabutį namą prižiūri „Palangos butų ūkis“, tai galbūt jo atstovai ir turėtų organizuoti susirinkimą. Kiek sykių aš savo kaimynų klausiau, ar esu kam nors skoloje, jeigu taip, visas skolas grąžinsiu“, – kalbėjo palangiškis. Sklinda kalbos, jog kaimynai gali jausti nuoskaudą dėl to, jog kai buvo perplanuotas V. Duonėlos butas, viso namo gyventojams padidėjo sąskaitos už šildymą.
„Kai peržiūrinėjau namo projektą, mačiau, jog keletas gyventojų yra savo butus pasididinę balkono sąskaita. Tad kaip apskaičiuoti, kas daugiau sunaudoja šilumos?“ – retoriškai klausė palangiškis.
Vyras prisipažino, jog per dešimtį metų, kai gyvena šiame perplanuotame bute, jis jo neįregistravo. „Tiesa, teisiškai viename bute negali būti dvigubo šildymo, vadinasi, dviejų šildymo būdų. Pas mane iki šiol toks buvo – centralizuotas ir dujinis. Savivaldybė man buvo išdavusi sąlygas tokiam būdui šildytis gyvenamąjį plotą. Tačiau vėliau paaiškėjo, jog savivaldybė išdavė blogas sąlygas, jos neatitinka Statybų inspekcijos reikalavimų. Ir gaunasi toks užburtas ratas, iš kurio sunku ištrūkti“, – pasakojo Vytautas, paminėjęs, jog renovacijos leidimą išdavė taip pat savivaldybė. Jis svarstė, ar nekils bėdų priduodant daugiabutį namą, jeigu jo butas nėra priduotas.
K. Viščiūnienė patikino, jog bėdų dėl to nekilsią. Laiku nepridavus renovuoto daugiabučio gali būti tik tai, jog gyventojams 5 procentais gali sumažėti valstybės parama.
Vytautas prisipažino, jog pageidautų individualaus šildymo, jis jau yra investavęs į dujų katilą, tad bereiktų tokį būdą įteisinti. „Tačiau jei aš negaunu sutikimo, tegul patys galvoja, kaip priduos namą“, – nusivylęs kalbėjo palangiškis.
UAB „Palangos šilumos tinklai“ Komercijos skyriaus viršininkas Jonas Pleškys patikino, kad jeigu palangiškis atliks viską pagal pateiktus reikalavimus, jis galės šildytis kaip tik norės. „Visą informaciją jis yra gavęs. Atlikęs visas reikalingas procedūras, be abejonės, jis neturės jokių problemų. Šiuo metu jis yra įtrauktas į mūsų įmonės sąrašą ir mokestis bus skaičiuojamas“, – sakė viršininkas.

Suskubo pakeisti įstatymą
Kaip tik šią savaitę kadenciją baigiantis Seimas nutarė dar kartą pakeisti Šilumos ūkio įstatymą, leisdamas vartotojams atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos ir įpareigodamas šilumos ir karšto vandens tiekėjus butuose sumontuoti šilumos ir karšto vandens skaitiklius. Tiesa, šie būtų montuojami, tik jei gyventojai pageidautų.
Jau lapkritį Lietuvai tektų mokėti tūkstantines baudas, jei Seimas nepriimtų ir į teisės aktus neperkeltų energetikos direktyvos. Todėl nueinantis Seimas ėmėsi taisyti Šilumos ūkio įstatymą, įpareigodamas šilumos ir karšto vandens tiekėjus vartotojams suteikti visą informaciją kiek ir už ką jie moka, kokiomis sąlygomis jie gali atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos. Kaip teigė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitis, iki šiol taip būdavo, kad žmonės turėdavo mokėti už bendro naudojimo visas patalpas, dabar kainų ir energetikos komisija turės nustatyti atskirą tarifą būtent tiems žmonėms, kurie yra atsijungę nuo centrinio šildymo sistemos ir turi vietinį – ar tai elektra, ar dujos, kokį jau pasirinks – šildymą, bet jiems bus skaičiuojamas kitas tarifas bendrųjų patalpų šildymui.
Beje, prieš imdamasis tokių darbų gyventojas turėtų gauti daugiau nei pusės name esančių gyventojų sutikimą, toks privalomas, net jei, pavyzdžiui, vonioje keičiamas gyvatukas.
Nuo kitų metų kovo įsigalios įpareigojimas šilumos tiekėjams, kad šie gyventojams, jei jie pageidauja, įrengti šilumos apskaitą, diegiant vadinamuosius daliklius.
Direktyva numato, kad už apskaitą moka vartotojas, tačiau ekonomikos komitete nuspręsta, kad už apskaitos prietaisų montavimą būtų mokama ne per tarifą, o įmonės skaitiklius keistų ir prižiūrėtų savo pelno sąskaita, – gyventojas, kaip ir dabar; ir mokėtų savivaldybės nustatytą priežiūros mokestį.
Šilumos ūkio raidą ir perspektyvas studijavę Energetikos instituto mokslininkai sako, kad senuose daugiabučiuose diegti individualius apskaitos prietaisus visiškai nenaudinga, šilumos jie nesutaupys, o gyventojai vis tiek turės mokėti už visą į pastatą patenkančią šilumą.
Šilumos ūkio įstatyme atsiras ir kitas įpareigojimas šilumos tiekėjams – gyventojams teikti nemokamai detalias popierines sąskaitas, jei pageidauja – elektronines. Susirūpinti turės skolininkai – jei Seimas kitą savaitę pritars, gyventojui, už šilumą ir karštą vandenį įsiskolinusiam daugiau kaip mėnesį, šilumos tiekėjas galės nebetiekti šilumos ir karšto vandens.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Susirinkimas gyventojų sprendimo nepakeitė

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 05 24 | Rubrika: Miestas

Praėjusią savaitę rašėme, kaip Sodų gatvėje gyvenanti Birutė Intienė negailėjo priekaištų jų namą administruojančiai UAB „Palangos butų ūkis“. Antradienį įvykęs abiejų pusių susirinkimas sukėlė karštą diskusiją, iš kurios tik viena tapo aišku – gyventojai nori keisti namo administratorių.


Liko be šildymo: sprendimo būdų paieškos

Rasa GEDVILAITĖ, 2016 10 27 | Rubrika: Miestas

„Faktas toks, jog jau prieš tris savaites prasidėjo šildymo sezonas, o aš šildymo namuose neturiu“, – keblią situaciją, į kurią papuolė, ėmė pasakoti palangiškis Vytautas Duonėla. Jo ir žmonos butas, kuris yra adresu Saulėtekio takas 4, įrengtas per du aukštus. Jame šeima įsikūrė prieš dešimtmetį. Ramiai...


Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus antradienį į pasitarimą pakvietė privačios įmonės „Palangos butų ūkis“ direktorių Vaidą Barakauską. Susitikimo tikslas – aptarti situaciją, į kurią pirmąją naujųjų metų dieną pakliuvo „Palangos butų ūkio“ administruojamo Žvejų g. 38 namo gyventojai, maždaug pusei dienos likę be centrinio šildymo, bei rasti būdų...


Dalies Tarybos narių pasiūlymas, išdėstytas sprendimo projekte, kad palangiškiams vasarą nereikėtų mokėti vietinės rinkliavos už automobilių statymą mieste, nepraėjo Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje Daivos Kerekeš „rėčio“.


Liaudies išmintis sako: „Vagis vagia – tai nors sienos lieka, o kai ugnis pereina –  nieko “. Kiekvienais metais Lietuvoje kyla daugiau kaip 15 tūkstančių gaisrų. Bene skaudžiausia nelaimė, sukrėtusi visą Lietuvą, įvyko ketvirtadienio rytą Kelmės rajone, Tytuvėnuose. Čia šėlstanti ugnis suniokojo bažnyčią ir vienuolyną, kurie buvo laikomi vienu...


Sveiko proto paieškos savivaldybėje

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2011 12 16 | Rubrika: Savaitės komentaras

Per savivaldos rinkimus liberalus, kaip sveiko proto dešiniuosius išskyręs Liberalų sąjūdis, regis, buvo teisus. Panašu, kad jiems giminingos partijos nariams – liberalcentristams sveiko proto iš tiesų ima ir pritrūksta.


Trečiadienį Palangoje posėdžiavo Tarpžinybinė darbo grupė vizų išdavimo turistams procedūrų tobulinimo klausimams nagrinėti, vadovaujama užsienio reikalų viceministrės A. Skaisgirytės-Liaukšienės. Dvi valandas trukusio posėdžio metu tartasi, kokius žingsnius reikia žengti, kad užsienio turistams Lietuva taptų dar patrauklesnė valstybė.  


Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą Palangoje yra vykdomas ES projektas „Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos pastato Palangoje, Sodų g. 50 rekonstravimas“, kurio pagrindinis tikslas yra didinti energijos vartojimo efektyvumą. „Džiaugiamės, kad už Europos Sąjungos lėšas galime apsišiltinti visą mokyklos pastatą iš išorės. Manau, kad apšiltinus pastatą šildymo...


Nors visi Palangos daugiabučiai yra šildomi Palangos šiluma UAB „Litesko“, tačiau nuosavų namų gyventojai net nenorėtų įsivaizduoti, kiek kainuotų išlaikyti namą šildantis centriniu miesto šildymu, nes Palangoje šildymas -  vienas iš brangiausių Lietuvoje. Todėl nuosavų namų gyventojai šildosi namus malkomis, durpėmis, akmens anglimis.


Meilės paieškos. Čia ir dabar

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 02 23 | Rubrika: Miestas

Nuvilnijo, nuplasnojo trys poilsio dienos. Šį savaitgalį jau dirbsime – atidirbinėsime už tai, jog sutikdami Naujuosius šampanu laistėmės ištisas keturias dienas. Retas kuris burnojo, gavęs laisvo laiko praėjusį savaitgalį, mat šiemet tokia prabanga mus aplenks. Pernai atostogų būta per daug, sako, tauta prasigert spėjo, darbo našumas ir rezultatai prastėjo, nuostoliai išaugo, tad šiemet...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius