„MANO kraujas – VISŲ kraujas

„MANO kraujas – VISŲ kraujas

2016 12 19

2017-ieji Nacionaliniam kraujo centrui – didieji lūžio, iššūkio metai. Per ateinančius metus Lietuvoje planuojama pasiekti šimtaprocentinę neatlygintiną donorystę!
Lietuvoje prieš trejus metus tik maždaug 30 proc. donorų kraują aukodavo neatlygintinai, o jau 2016 metų rugsėjį šis rodiklis siekė net 88 proc.
Nacionalinio kraujo centro direktorė Jonana Bikulčienė įsitikinusi, kad reklama ir visuomenės švietimas yra svarbiausi veiksniai, skatinantys neatlygintiną donorystę.
„Pinigai už kraują kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, studentams, yra svarbus pajamų šaltinis. Tačiau dalis kraują duodančių žmonių net nesusimąstydavo, kad daro kažką ne taip. Tokį požiūrį padėjo pakeisti švietimas ir raginimai neimti pinigų, nes taip pardavinėjamas savas kūnas“, – sakė direktorė.
Nacionalinio kraujo centro šį rugsėjį 70-mečio proga surengtoje konferencijoje „Šiuolaikinė kraujo komponentų transfuzija – nuo donoro iki recipiento“ pranešimą skaitęs Nyderlandų medicinos donorų asociacijos pirmininkas Peteris Van den Burgas, pasakodamas apie savo šalyje pasiektą neatlygintiną kraujo donorystę, taip pat didžiausią dėmesį teikė tinkamai reklamai ir visuomenės švietimui:„Mes turime puikią teisinę sistemą, reglamentus, tačiau be reklamos – tai niekis. Dabar auga „feisbuko“, „instagram“, „tviterio“ karta, todėl kraujo donorų reikia ieškoti ir socialiniuose tinkluose, ne tik pasitelkiant senąsias žiniasklaidos priemones, pavyzdžiui, radiją ar spaudą“.
Donorystę padeda skatinti ir verslo dėmesys. Prancūzijoje neatlygintinai kraujo davę asmenys vaišinami pietumis, nes restoranai laiko garbe prisidėti. Lietuvoje toks mąstymas taip pat pamažu įsitvirtina. J. Bikulčienės teigimu, tai dažniausiai daro jauni verslininkai.
Kaip nugalėti mitus?
Visuomenę bauginantys mitai – taip pat viena iš priežasčių, atbaidančių žmones duoti kraujo. Daliai – tai atrodo nesaugu, kiti įsitikinę, kad bus įtraukti į abejotinas verslo schemas ir jų kraujas bus parduotas.
Tačiau kiekvienos šalies kraujo centras siekia patenkinti savo poreikius, todėl į užsienį kraujas išvežamas tik nutikus didelėms stichinėms nelaimėms, kai tuo metu itin jo pritrūksta.
Šis mitas galėjo atsirasti ir dėl to, kad dalis nepanaudotos kraujo plazmos vienu laikotarpiu vežta į Vokietiją gaminti vaistams, kurie vėliau grįžo į Lietuvą. Iki 2004 metų šie medikamentai buvo gaminami Vilniuje, tačiau Lietuvai tapus ES nare, Bendrijos reikalavimų neatitinkančią gamyklą teko uždaryti, o dėl palyginti mažo gaminamo vaistų kiekio jos atnaujinti neapsimokėjo. Dabar Nacionalinis kraujo centras nepanaudotą kraujo plazmą tiesiog keičia į vaistus.
Vokietijoje privačia praktika šiuo metu besiverčiantis medicinos profesorius Gertas Matthesas tvirtino, kad laikantis ES standartų, užsikrėsti donorui ar ligoniui beveik neįmanoma: „Tikimybė paimti ŽIV užkrėstą kraują yra viena iš 20 mln. Pavyzdžiui, Vokietijoje per metus atliekama 5 mln. kraujo donacijų ir, atsižvelgiant į statistiką, tas vienetinis atvejis gali pasitaikyti kas ketverius metus“.
Šiemet 70-ąsias veiklos metines mininčio Nacionalinio kraujo centro vadovė J. Bikulčienė norėtų, kad donorai turėtų tokias pačias sąlygas kaip Vakarų šalyse: „Lietuvoje mes vis dar esame priklausomi nuo oro. Daug donorystės akcijų vyksta lauke ir dažnai dėl lietaus jas tenka atšaukti. Tai – nenormalu. Prancūzijoje, Vokietijoje kraujo galima duoti patraukliai įrengtose patalpose įvairių miestų centrinėse dalyse įrengtose patalpose, kur donorams patogu užsukti bet kokiu laiku – pietų pertraukų metu, po darbo. To siekiame ir mes“.
Atsisakius mokamos donorystės taip pat sumažinama užkrėsto kraujo rizika, nes uždirbti siekiantys kraujo davėjai gali nuslėpti informaciją apie savo sveikatos būklę, gyvenimo būdą, ligas.

Neatlygintinų donorų skaičiaus Lietuvoje augimas tūkst.
2013 m. – atlygintinų donorų buvo 59 488, neatlygintinų donorų skaičius siekė 31 481, 2014 m. atlygintinų suskaičiuojama 45 729, neatlygintinų – 47 651, 2015 m. – už atlygį duodančių buvo 22 635, dovanojančių kraujo – 77 877.

http://www.kraujodonoryste.lt/
Nemokama linija 8~800 00003
http://www.kraujodonoryste.lt/page/kontaktai

Parengta pagal IQ žurnalo 2016 m. spalis Nr. 10 žurnalistės Lauros Čiginskaitės straipsnį


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Štai ir paskutinysis mokslo metų mėnuo – gegužė. Metas, kai reikia apžvelgti ugdymo įstaigą lankančių vaikų pasiekimus bei pažangą.


Palangos„Baltijos“pagrindinėje mokykloje nuo sausio 23 d. iki vasario 6 d. vyko projektas „Lietuva ant mano delno“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Idėjos autoriusdirektoriaus pavaduotojas D.Navickas ir dailės mokytoja R.Ščerbakovienė pakvietė visus mokyklos bendruomenės narius ant specialiai paruoštų baltų drobių palikti savo delnų...


Atsikėliau anksčiau už mano ypatingą žmogų. Nusiprausiau ir nusprendžiau trumpam išeiti įkvėpti gryno oro. Praktiškai visos vietos, kuriose teko apsistoti, buvo be langų – kad gyventojai, o dabar ir šalies svečiai, galėtų pasislėpti nuo Afrikos karščio. Tokiose vietose naktį tvyro aklina tamsa, o laiko nuovoka tiesiog ištirpsta erdvėje. Tad ir oro man...


2017-ieji Nacionaliniam kraujo centrui – didieji lūžio, iššūkio metai. Per ateinančius metus Lietuvoje planuojama pasiekti šimtaprocentinę neatlygintiną donorystę!


Beveik tris mėnesius vykusį „Palangos tilto“ fotografijų konkursą „Mano augintinis – mano šeimos narys“, mielieji laikraščio skaitytojai, skelbiame baigtu. Konkursui buvo pateiktos 12 šunų nuotraukų ir 8 kačių bei katinų nuotraukos. Deja, nors konkursas buvo skelbiamas ne tik miaukiantiems ir viauksiantiems augintiniams, čiulbančių, zujančių...


Abiturientė, Palangos karate kiokušin mokyklos „Shodan“ auklėtinė Giedrė Grigūnaitė aiškiai žino, ko gyvenime norėtų pasiekti, drąsiai renkasi labiau tarp vaikinų populiarias sritis, o sportinio meistriškumo ir ištvermės jai galėtų pavydėti ne vienas vaikinas: mergina dalyvauja karate kiokušin čempionatuose bei varžybose, kuriose sėkmingai skina...


Lietuvos dailės muziejaus direktorius, Palangos miesto Garbės pilietis Romualdas Budrys šiuo metu stiprina jėgas Palangos reabilitacinėje ligoninėje ir neslepia džiaugsmo dėl čia tvyrančios ramybės ir geros atmosferos. Patinka ligoninės aplinka „Kaip sakydavo mano tėtis, susinešiojo klumpės, reikia padkalėjo. Tai ir man atėjo laikas pasiremontuoti. Čia gera...


Raimondas Daukša: „Ekspresionizmas – mano kūryboje“

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2012 08 13 | Rubrika: Kultūra

Gaila, labai gaila, kad kuriam laikui (manykim!) į tulpių ir vėjų malūnų šalį – Olandiją – menų studijuoti išvažiavo ką tik Palangos senojoje gimnazijoje brandos atestatą gavęs vienas iš pačių talentingiausių jaunųjų intelektualų – avangardizmo šalininkas, jau ir knygą iliustravęs Gintas Kvedaras.


Palangos kultūrinė – istorinė atmintis savaime gražiai išskiria viešojo intereso labui sąžiningiausiai dirbusius ar tebedirbančius, lemties pašaukimo keliams ištikimus, savosios „tautinės Palangos bendrijos“ narius. Pastarieji 50 metų žinomiausiame Lietuvos kurorte paliko daug įsimenančių ženklų visuose Palangos kampeliuose. Čia pagarbiai minimi...


„Mano viltys ir mano svajonės“

Alfredas PUMPULIS, 2012 04 26 | Rubrika: Jūros vaikai

Dienos iki pirmųjų abiturientų egzaminų skrieja kaip vėjas. Jau prieš kelerius metus „suaudę“ mintį kur nori studijuoti abiturientai kelia pavydą vis dar neapsisprendusiems. Kokios mintys, norai bei lūkesčiai „verda“ abiturientų galvoje?


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius