Medį prakalbinusios Irenos Kvedarienės „Metų rievės“

Palangos tiltas, 2014-11-10
Peržiūrėta
1178
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„Metų rievės“ pristatytos skambant „Mėguvos“ atliekamoms senosioms žemaičių giesmėms.
„Metų rievės“ pristatytos skambant „Mėguvos“ atliekamoms senosioms žemaičių giesmėms.

Skambant folklorinio ansamblio „Mėguva“ atliekamoms senosioms žemaičių giesmėms, penktadienį Palangos miesto viešosios bibliotekos skaitykloje iškilmingai atidaryta jau antroji personalinė Irenos Kvedarienės medžio raižinių paroda „Metų rievės“.
Kaip pasakoja pati parodos autorė, ji augusi vienkiemyje, Plungės rajone, Kuliuose – Žemaitijos krašte, kur dar gyvi išlikę liaudiškojo pamaldumo ženklai. Čia vos ne prie kiekvienos sodybos, kelio ar lauko įkurdintos šventųjų skulptūrėlės ir koplytstulpiai.
„Nuo vaikystės tėvelis įskiepijo meilę gamtai ir medžiui. Senokai kirbėjo svajonė prisiliesti prie medžio drožybos paslapčių ir taip pratęsti jo gyvenimą. Tik persiritusi per penkiasdešimtmetį įsidrąsinau drožti. Prieš septynerius metus drąsiai pradėjau nuo ąžuolo. Skaptavau kaip mokėjau. Skulptūras, skirtas tėvukų atminimui, stačiau tėviškėje ir savo sode. Pirmieji šių medžio skulptūrų vertintojai tie, kurie visada šalia – šeimos nariai ir antra mano šeima – Palangos folkloro ansamblis „Mėguva“, – nepabūgusi gana sudėtingos ir sunkios medžio raižymo technikos kalbėjo autorė.
Kretingos muziejuje vykusiame seminare „Tradicinė lietuvių liaudies grafika: medžio raižiniai“ I. Kvedarienė pramoko šio, dar XVII–XVIII amžiais garsėjusio ir labiausiai Žemaitijoje paplitusio šventų paveikslų spausdinimo meno. Ypač mieli ir pelningi liaudies meistrų anuomet raižyti šventųjų paveikslai Žemaičių Kalvarijoje, Kretingoje, Šiluvoje. Į šiuos kraštus atlaidai sutraukdavo tūkstančius maldininkų ir kas gi nenorėdavo parsinešti atminimui pašventinto „abrozdo“.
„Popieriaus lape nupieštas piešinys perkeliamas ant išdžiovintos medžio lentos. Labiausiai tam tinka liepa. Piešinys išraižomas kaltais, užtepama dažų ir braukiant per medį šaukštais atspaudžiamas“, – apie savitą medžio raižinių techniką papasakojo Irena. Ne rūmams ir ne bažnyčioms puošti nuo medyje raižytų formų (klišių), kitaip vadinamų „lentų“, buvo spaudžiami spaudai.
Raižyba ant medžio – išskirtinė Žemaitijos meistrų kūryba. Religinio turinio paveikslai buvo kabinami garbingiausioje pirkių ir klėčių vietoje – prie stalo, o merginos jais išklijuodavo net kraičio skrynių vidų. Parodos „Metų rievės“ darbuose taipogi vyrauja religiniai motyvai. Jos raižinių siužetų prototipai – savaip pamatyti, dažniausiai nežinomų autorių šventųjų paveikslai, paspalvinti akvarele, atliepiantys esminį primityviosios lietuvių liaudies raižinių originalumą: „Kristaus kančia“, „Gailestingoji motina“, „Šventoji šeima“, „Šventas Antanas“, „Šventas Rokas“, medžio raižinys skirtas K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, „Velykų avinėlis“, „Verbos“ ir kt.
Didelio susidomėjimo sulaukė parodoje eksponuojamos medžio skulptūros bei I. Kvedarienės išmoningai raižytos liepos medžio „lentos“, nuo kurių ant popieriaus jos įgudusia ranka atspausti šventųjų paveikslai. Skanaujant autorės kepta duona ir pyragais netilo mėguviškių dainos, gausiai susirinkusių bičiulių, artimųjų, medžio drožėjų sveikinimai. Sulaukta nekantriai lauktų ypatingų svečių – Palangoje viešinčio miesto garbės piliečio T. Larssono su žmona.
Darbšti ir kūrybinga, save kukliai vadinanti medžio raižinių pradedančiąja, I. Kvedarienė dalyvauja parodose, o šiais metais respublikinėje parodoje-konkurse „Aukso vainikas“ Klaipėdos ture vaizdinės grafikos srityje jos kurti raižiniai įvertinti trečiąja vieta, keletas darbų pateko į dainų šventės liaudies meno parodą „Pasaulis namuose“.

Monika RUKŠĖNIENĖ

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Trečiadienį kelyje A 11 Šiauliai–Palanga įvyko sunkvežimio avarija, nukentėjo Latvijos pilietis.


Šiaulių apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, paskelbė nuosprendį Palangos kredito unijos byloje.


Šeštadienį, lapkričio 20 d., prieš vidurnaktį Palangoje, griovyje rastas apsivertęs automobilis, kuriame – dviejų žmonių kūnai.


Kas artimiausiu metu tuoksis Palangoje?


Palangos miesto savivaldybė informuoja, kad šiuo metu iki gegužės 12 d. registruojami Palangos miesto 55-64 m. ir 45-54 m. amžiaus grupės gyventojai vakcinuotis nuo COVID-19 „Vaxzevria“ vakcina.


Penktadienį, lapkričio 13 d., 12 val. į pirmąjį posėdį rinksis 2020–2024 metų kadencijos Seimas. Parlamento darbas prasidės iškilminga dalimi istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje.


Iki didžiųjų metų švenčių liko mėnuo. Tačiau dažnas jau suka galvą, kur sutikti Kalėdas ir Naujuosius metus. Šalies kurortų viešbučiai jau beveik rezervuoti, o kelionės į užsienio šalis graibstomos kaip niekad aktyviai. Verslininkai sako, kad tam įtakos turėjo šiemet palankiai kalendoriuje išsidėsčiusios šventinės dienos – vos keli...


Palangoje, Brukšvos-Ajerų gatvių sankirtoje, kur išdygo gražūs nauji namukai, piktavaliai išnaikino ant vandens telkinio kranto augusius medžius – net 171. Nors aplinkosaugininkai teigia, kad medžiai buvo sunaikinti į jų kamieną suleidus nuodų, yra pavojus, kad nuodai pateks ir į gruntinius vandenis. „Akivaizdu, kad medžiai tokiu būdu buvo išnaikinti...


Skambant folklorinio ansamblio „Mėguva“ atliekamoms senosioms žemaičių giesmėms, penktadienį Palangos miesto viešosios bibliotekos skaitykloje iškilmingai atidaryta jau antroji personalinė Irenos Kvedarienės medžio raižinių paroda „Metų rievės“.


Išsiblaškiusi „Baltoji varnelė“ nukirto medį

„Palangos tilto“ informacija, 2010 08 01 | Rubrika: Kriminalai

Trečiadienio popietę, apie pirmą valandą, Vytauto gatvėje, maždaug penkiasdešimt metrų pravažiavus Vytauto ir Žvejų gatvių sankryžą, AB „Klaipėdos pienas“ automobilis „Volkswagen“, išmargintas populiarių ledų „Baltoji varnelė“ piešiniu, rėžėsi į pakelės medį, kurį beveik nulaužė.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius