Mėguviškiai Lietuvos kultūros dienose Vengrijoje

Mėguviškiai Lietuvos kultūros dienose Vengrijoje

Diana Šeduikienė, 2011 10 06

 

Rugsėjo 15-20 d.dalis Palangos kultūros centro folkloro ansamblis „Mėguva“ vyko į Vengrijos miestą Pečą (Pecs), kur buvo surengtos Lietuvos kultūros dienos, skirtos Lietuvos ir Vengrijos diplomatinių santykių atkūrimo 20-ies metų sukakčiai paminėti. Dienos vyko tradicinio 15-ojo Paveldo festivalio (Heritage Festival –Pecs Days) metu, todėl tai buvo puiki galimybė Lietuvos kultūrą pristatyti kiek įmanoma platesnei auditorijai - festivalį aplankė daugybė lankytojų iš visos Vengrijos ir kaimyninių valstybių. Net dešimties dienų seniausias šio regiono kasmetinis festivalis atvirose senamiesčio erdvėse žiūrovams siūlė pačią įvairiausią programą: nuo tradicinio folkloro iki šiuolaikinio roko, džiazo muzikos, dailės, šokio, teatro pasirodymų. Kasmet šventės metu yra organizuojama amatininkų mugė, demonstruojami tradiciniai amatai. Lietuvos tradicinę amatininkystę pristatė juvelyras K.Barišauskas, liaudies instrumentų meistras E.Virbašius, kalvis E. Kapčius, tekstilininkė V. Babičienė.

Pečas – tai penktas pagal dydį gražiausias Vengrijos miestas, esantis šalies pietuose. Mieste gyvena apie 150 tūkst. gyventojų. Tai universtetinis miestas, kuriame mokose apie 30 tūkstančių studentų. Gražią tradiciją turi studentai – baigę mokslus savo dėkingumą studijų miestui išreiškia simbolinėje sienoje prirakindami spynelę su užrašytu savo vardu. Ne kartą ir mes matėme, kaip po daugelio metų grįžę jauni žmonės prigulę ieško savo palikto ženklo.

2010 m. Pečas buvo tapęs Europos kultūros sostine, todėl daug lėšų buvo investuota į senamiesčio aikščių sutvarkymą, pastatų restauravimą. Mus sužavėjo senoji architektūra, jaukūs skverai, aikštės, fontanai, gėlynai, senosios ir modernios skulptūros. Ekskursijos metu sužinojome, kad šiame mieste gyvavo garsi Žolnij keramikos ir porceliano manufaktūra, aprūpinusi visą Balkanų regioną ir dalį Europos porceliano ir keramikos dirbiniais. Šioje manufaktūroje buvo sukurta ne viena originali keramikos technologija. Po sovietmečio nuosmukio bandoma vėl atgaminti garsiąją keramiką.

Pečas mus pasitiko 27-35 laipsnių šiluma. Koncertai vyko atvirose senamiesčio erdvėse, betarpiškai bendraujant su žiūrovais. Vengrai ir užsienio turistai, suaugę ir vaikai mielai kviečiami ėjo šokti, būriavosi prie lietuvių tautodailininkų stendų, kartu dainavo. Festivalio metu vyko ir Vilniaus pedagoginio universiteto choro „Ave Vita" koncertai, kurių metu buvo demonstruojama Lietuvos liaudies kultūros centro pastangomis atkurtų penkių Lietuvos etnografinių regionų tautinių rūbų kolekcija (kostiumų dizainerė D. Keturakienė). Vengrams labai patiko teatralizuotas tautinio kostiumo pristatymas, kurio metu skambėjo lietuvių liaudies dainų šiuolaikinės improvizacijos – taip taikliai atspindėjusios Paveldo festivalio tikslą sieti seną su nauju.

Pečas –tai Vengrijos krepšinio sostinė. Rugsėjo 14-18 dienomis senamiestyje esančiame klube-restorane veikė tautine atributika išpuošta „Lietuvos krepšinio ambasada", kur visi norintys galėjo stebėti Europos krepšinio čempionato finalinio etapo kovas, vaišintis lietuviškais valgiais bei „Vilniaus" alumi. Oficialus Lietuvos kultūros dienų rengėjų ir svečių prisistatymas vyko baigiamųjų Lietuvos komandos rungtynių metu. Festivalio dalyvius sveikino ambasadorius Vengrijoje Renatas Juška, Vengrijoje su vizitu viešėjęs Seimo narys, Tarpparlamentinių ryšių su Vengrija grupės pirmininkas Mantas Adomėnas ir jo pavaduotoja Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Vakaras baigėsi įspūdingu „Ave Vita“ koncertu ir liaudiška vakarone.

Lietuvos kultūros dienas rengė Lietuvos Respublikos ambasada Vengrijoje bei Vengrijos Pėčo miesto kultūros centras. Pagrindinis Lietuvos kultūros dienų rėmėjas - Akcinė bendrovė „Žemaitijos pienas", kuriai festivalis buvo puiki proga pristatyti savo produkciją, visų pirma - labai palankiai vengrų įvertintą sūrį „Džiugas".  

Mėguviškių kelionę namo praturtino įdomi ekskursija Budapešte, kurią pravedė Lietuvos ambasados sekretorė Asta Paulauskytė. Ji ne tik aprodė įžymiausias miesto vietas, bet ir pavaišino tradiciniu vengrišku guliašu. „Kosonom“ – vengriškai „ačiū“ – sakome Lietuvos ambasados Vengrijoje darbuotojų komandai už didelį rūpestį, Pečo gyventojams už šiltą priėmimą, UAB „Vlasava“ už paramą, Lietuvos liaudies kultūros centrui už pasitikėjimą ir Palangos kultūros centrui už geranoriškumą.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė ir dar 4 centro darbuotojai sugrįžoiš Italijos, kur gruodžio 7-8 dienomis dalyvavo Europos kultūros forume 2017.


Vakar, pirmadienį, kurorte vyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos išvažiuojamasis posėdis, kurio metu buvo apžiūrėti Palangos kultūros paveldo objektai. Išvažiuojamojo posėdžio metu kurorte lankėsi LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, komiteto narė Marija Aušrinė...


Iš „Auksinio fenikso” apdovanojimų ceremonijos, šiemet surengtos  Anykščių kultūros centre, praėjusį penktadienį Palanga sulaukė puikios žinios – „Auksinis feniksas“  Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojui Nerijui Stasiuliui įteiktas kaip geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui.


Šeštadienį palangiškiai ir miesto svečiai Europos paveldo dienos proga turėjo išskirtinę galimybę pasivaikščioti istoriniais kurorto takais bei susipažinti su nuostabios grafų Tiškevičių epochos nekilnojamojo kultūros paveldo ir gyvenimo būdo ženklais Palangoje – maloniai šiltą rudens dieną įvairiose istorinėse miesto vietose vyko...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo objektas....


Mėguviškiai Lietuvos kultūros dienose Vengrijoje

Diana Šeduikienė, 2011 10 06 | Rubrika: Kultūra

Rugsėjo 15-20 d.dalis Palangos kultūros centro folkloro ansamblis „Mėguva“ vyko į Vengrijos miestą Pečą (Pecs), kur buvo surengtos Lietuvos kultūros dienos, skirtos Lietuvos ir Vengrijos diplomatinių santykių atkūrimo 20-ies metų sukakčiai paminėti. Dienos vyko tradicinio 15-ojo Paveldo festivalio (Heritage Festival –Pecs Days) metu, todėl tai buvo puiki galimybė Lietuvos...


Palydėtos Rusijos kultūros dienos

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 06 09 | Rubrika: Miestas

Praėjusį savaitgalį Palangoje buvo itin juntama Rusijos dvasia. Vykusiame Rusijos kultūros festivalyje „Rusijos banga“ vyravo rusiškos tradicijos, dainos, linksmi šėliojimai, mugės, skirtos tradiciniams dirbiniams ir įvairiausios pramogos, džiuginusios tiek mažus, tiek didelius.


Naujausi kurorto kultūros paveldo istorijos tyrimai

„Palangos tilto“ informacija, 2009 05 30 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto viešojoje bibliotekoje įvyko antroji konferencija, skirta kurorto kultūros paveldo klausimams aptarti. Gausiai susirinkusius forumo dalyvius pasveikinęs miesto vadovas Vytautas Stalmokas teigė, kad žinant Palangos kultūros paveldo priešistorę ir jos naujausių tyrinėjimų duomenis, stiprėja tikėjimas, jog pajūrio kurortas bus išsaugotas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius