LDK Valstybinės sienos atkarpa. Centrinė dalis.L. Tamulyno nuotr.

LDK Valstybinės sienos atkarpa. Centrinė dalis.L. Tamulyno nuotr.

Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos atkarpa ėjo ir pro Palangą

2014 06 05

2009-ųjų vasario 12 dieną į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašyta Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos atkarpa, kurios ženklus galima pamatyti pietiniame Palangos pakraštyje. Šiam objektui, kuris užima 4 tūkst. 878 kv. m suteiktas regioninės kultūros vertybės statusas bei nurodoma, jog jo vertingųjų savybių pobūdis – inžinerinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus) bei istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus).

Apie Melno sutarties svarbą 2008-aisiais rašė Edmundas Mažrimas.

Ilgai gyvenusi nuolatinio karo sąlygomis Žemaitija galėjo atsikvėpti tik po 1410 m. liepos 15 d. laimėto Žalgirio mūšio. 1411 m. vasario 1 d. tarp Lenkijos, Lietuvos ir kryžiuočių buvo pasirašyta Torunės taika, kuri skelbė, kad kryžiuočiai atiduoda Žemaitiją Lietuvai iki Vytauto ir Jogailos mirties. Nors buvo pabrėžiama, kad taikos sąlygos neatitiko Žalgirio mūšyje pasiektos pergalės, tačiau Torunės taika turėjo politinės naudos, nors Lietuvos valstybė dar vienuolika metų turėjo ginklu ir diplomatinėmis priemonėmis kovoti dėl priimtų sienų ir palankios galutinės taikos.

1422 m. rugsėjo 27 d. Melno taikos susitarimu nustatyta tarpvalstybinė siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino. Vokiečių ordinui atstovavo Didysis magistras Paul von Rusdorf, Livonijos magistras Siegfried Lander von Spanheim, Vokietijos magistras Eberhard von Siensheim. Iš kitos pusės sutartį pasirašė Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, Lenkijos karalius Jogaila, iš viso dokumentas pažymėtas 114 antspaudų. Pagal susitarimą Lietuva atgavo Žemaitiją, tačiau Nemuno žiotys ir Klaipėda liko Prūsijos valdžioje iki 1923 m. Prie Melno ežero, netoli Osos upės (Lenkija), pasirašyta taika pripažino Lietuvai Žemaitiją su Užnemune visam laikui, ir taip buvo baigta Kryžiuočių ordino agresija prieš Lietuvą. Taikos sutarties dokumente buvo nustatyta pirmoji siena su ordinu: kairiajame ir dešiniajame Nemuno krante siena ėjo dvi mylias Šventosios upeliu, paskui tiesiai per dykrą iki Jūros upės, paliekant ordinui kairėje Nemuną su dviejų mylių žemės juosta dešiniajame krante. Toliau siena ėjo nustatytą vieną mylią Jūros upe, paskui tiesiai per dykrą, paliekant ordinui Nemuną, Rusnę, Kuršių marias ir Klaipėdą. Tokia siena atitiko realų jėgų santykį regione, Lietuva atgavo visą Karšuvą ir šiaurinius Skalvos pakraščius. Melno taika istorikų pagrįstai vadinama abipusiu kompromisu ir per laiką gavusi „Amžinosios taikos“ vardą.

Melno taikos nustatytos sienos demarkacija pradėta 1423 m. gruodžio mėnesį. Klaipėdos apylinkėse šis darbas prasidėjo 1425 metų rugpjūtį. 1435 m. gruodžio 31 d. Breste pasirašyta sutartis, patvirtinanti sienos padėtį. Siena egzistavo iki Versalio sutarties (pasirašyta 1919 m. birželio 28 d.) bei 1939-1941 m. (iki Vokietijos-Sovietų sąjungos karo pradžios). Šimtmečius egzistavusios sienos dalis, kuri buvo paženklinta miško masyvuose, išliko ir šalia Palangos. Tai – vertingas istorinis paminklas.

Kaip minėta, į Kultūros vertybių registrą pro Palangą ėjusi Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos atkarpa įrašyta 2009-ųjų vasarį.

Registre nurodoma, jog vertingosios objekto savybės – žemės ir jos paviršiaus elementai: išlikęs, tiesa, vietomis dalinai užslinkęs griovys (iki 0,5 m gylio, viršuje apie 3 m pločio, į apačią siaurėjantis, dugnas – apie 0,5 m pločio) bei pylimai – abipus griovio siekiantys iki 1 m pločio ir iki 0,3 m aukščio, suformuoti iš kasant griovį išmestų žemių. Pylimai vietomis nuskleisti.

Ši kultūros vertybė datuojama XV-XX amžiais.

 

„Palangos tilto“ inf.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Kas nupieš ant „Alangos“ sienos?

"Palangos tilto" informacija, 2019 04 12 | Rubrika: Miestas

Viešbutis „Alanga“ kviečia jungtis prie organizuojamos gražios iniciatyvos – masyviu, ilgą išliekamąją vertę turinčiu piešiniu ant „Alangos“ pastato fasado sienos (vietoje šiuo metu esančio reklaminio stendo) nutapytu piešiniu papuošti Palangos miestą.  


Palangoje maudynių jūroje mėgėjai jausis dar saugesni ¬– trečiadienį Savivaldybėje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadas Renatas Požėla ir Lietuvos profesionalių gelbėtojų vandenyje federacijos prezidentas Jonas Pirožnikas pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo plėtoti dviejų šalių bendradarbiavimą, siekiant...


Vanagupės gatvėje triūsia darbininkai, tad dar šiemet dalis šios gatvės taps gražesnė bei patogesnė tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems – atkarpose nuo Klaipėdos pl. iki Vytauto g. ir nuo Vytauto g. iki Šilo g. bus atnaujinta asfalto danga bei šaligatviai dešinėje gatvės pusėje.


S. Povilaitis vertas daugiau, nei autografo ant sienos  2

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2017 04 27 | Rubrika: Savaitės komentaras

Beveik aštuonis mėnesius užtrukę svarstymai apie garsaus lietuviškos estrados atlikėjo Stasio Povilaičio atminimo įamžinimą pagaliau baigti. Atmetusi siūlymus statyti paminklus, rengti tradicinius atlikėjui skirtus festivalius, savivaldybės konkurso vertinimo komisija pasirinko dainininko autografą ant Koncertų salės fasado.


Kovo 21 dieną į Palangą atvyko gausi kultūros bei istorinio paveldo specialistų ir Seimo narių komanda. Tai buvo planinė Valstybinės kultūros paveldo komisijos išvyka, siekusi susipažinti su kurorto paveldo objektų šiandienine būkle, numatyti priemones jų apsaugai nuo galimų negatyvių objektų savininkų veiksmų, taip pat ir savivaldybės ar jai pavaldžių įstaigų bei įmonių...


Pirmadienį minėsime Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, todėl raginame nepamiršti iškelti valstybinės vėliavos. Valstybinę vėliavą privalo iškelti ne tik valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, įmonės ir organizacijos, bet ir daugiabučių bei individualių namų gyventojai nurodytų švenčių dienomis nuo 7 iki 22 val. Už Lietuvos...


2009-ųjų vasario 12 dieną į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašyta Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos atkarpa, kurios ženklus galima pamatyti pietiniame Palangos pakraštyje. Šiam objektui, kuris užima 4 tūkst. 878 kv. m suteiktas regioninės kultūros vertybės statusas bei nurodoma, jog jo vertingųjų savybių pobūdis – i nžinerinis (lemiantis...


Kultūros ministerija siūlo gerokai išplėsti Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Pagal ministerijos parengtą projektą, jis turėtų pailgėti beveik dvigubai.


Kas ir kada prie kurhauzo sudegusios sienos pritvirtino elektros kabelinę spintą? Jos pakabinimas turėjo būti suderintas ne tik su VST, bet ir Palangos savivaldybės Komunalinio ūkio skyriumi, bet nei elektrikai, nei savivaldybės komunalininkai apie ją teigia nieko negirdėję. Kurhauzo bendrasavininkas Gediminas Jacka, dėl kibirkščiuojančios spintelės sustabdęs kurhauzo medinės dalies ardymo...


Vaikus auginančioms mamoms – tik keturios sienos

„Palangos tilto“ informacija, 2009 02 18 | Rubrika: Miestas

Valdžia užsimojo nurėžti dar vieną, sunkiai išsikovojamą kąsnį. Mamos ar tėčiai, auginantys vaikus namuose ir gaunantys motinystės (tėvystės) pašalpas, nuo sausio nebegali išsaugoti visos pašalpos sumos, jei dirba ir pagal autorinę sutartį.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius