Kretingos rajono meras Juozas Mažeika beveik prieš dvejus metus su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi pozavo fotografams prie Kretingos rajono ir Palangos miesto riboženklio ir abu kalbėjo apie abiejų savivaldybių bendradarbiavimo galimybes.

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika beveik prieš dvejus metus su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi pozavo fotografams prie Kretingos rajono ir Palangos miesto riboženklio ir abu kalbėjo apie abiejų savivaldybių bendradarbiavimo galimybes.

Meras J. Mažeika: „Grafysčių“ paskelbimas – ne geriausias būdas spręsti problemas“

Linas JEGELEVIČIUS, 2016 12 01

Apie artimiausius kaimynus paprastai manome žiną kone viską, o kaimynų nuomonė vis dar yra svarbi. Kretingos rajono merą Juozą Mažeiką pašnekinęs „Palangos tiltas“ jam priminė, kaip beveik prieš dvejus metus jis su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi pozavo fotografams prie Kretingos rajono ir Palangos miesto riboženklio ir abu kalbėjo apie abiejų savivaldybių bendradarbiavimo galimybes. Bet pokalbį su kaimynų meru pradėjome nuo neseniai pasibaigusių rinkimų į Seimą.
– Buvo netikėta jus, Kretingos rajono konservatorių lyderį, matyti Seime su Tarybos nariu socialdemokratu Virginijumi Domarku sveikinančius priesaiką Seime Tėvynei davusį Seimo narį Kretingos-Palangos apygardoje Antaną Vinkų, beje, socialdemokratą. Peržengėte partinius principus ir nuvykote pasveikinti A. Vinkų?
– Baigėsi rinkimai, baigėsi partijų iškeltų kandidatų apygardose varžytuvės. Išrinkti Seimo nariai atstovaus Seime Savivaldybėms, jų rinkėjams, nežiūrint partiškumo ir politinių pažiūrų. Todėl į Seimą kartu su administracijos direktoriumi vykau kaip meras sveikinti Kretingos savivaldybei atstovausiančių Seimo narių Levutės Staniuvienės ir Antano Vinkaus. Mano, kaip mero tikslas, kad vietos valdžia ir išrinkti Seimo nariai dirbtų ranka rankon spręsdami svarbias savivaldybei ir rajono žmonėms problemas. Mačiau nemažai merų, bet Š. Vaitkaus nesutikau.
– Ar jums buvo netikėta A. Vinkaus pergalė? Ar tik todėl, kad gerbiamas Antanas yra gimęs Kretingos rajone, taip gausiai už jį balsavo kretingiškiai? Kas dar buvo svarbu?
– A.Vinkaus pergalė manęs nenustebino. Ir manau, kad pergalę lėmė ne vienas faktorius, svarbu buvo ir tai, jog jis kretingiškis, daugeliui Kretingos žmonių pažįstamas, savas. Manau, kad padėjo ir anksti pradėta rinkiminė kampanija, žinomumas, ankstesnė veikla, jos rezultatai, užsitarnautas autoritetas, gebėjimas dėl šių savybių gauti didelį palaikymą ir iš Palangos rinkėjų.
– „Perbraižius“ rinkimų apygardą į Kretingos-Palangos, daug kas mano, kad politinis centras „pasislinko“ iš Palangos į Kretingą. Yra tame tiesos?
– Statistiškai gal ir yra, bet manau, kad labiau priklauso nuo rinkėjų aktyvumo, kandidatų žinomumo Palangoje, Kretingoje. Nepamirškime, kad toks apygardų sudarymas (Kretingos-Palangos, Kuršo) visai nesusijęs su savivaldos rinkimais, kurie vyks po 2 metų.
– Ar jums nebaugu, kad socialdemokrato išrinkimas į Seimą tradiciškai už konservatorius balsuojančioje Kretingoje ir ypač Palangoje gali būti ženklas, kad ateinančiuose rinkimuose kretingiškiai ir palangiškiai balsuos už naujas politines jėgas ir ypač naujus veidus tiesioginiuose mero rinkimuose? Kodėl?
– Balsavime už partijas daugiamandatėse rinkimų apygardose tiek Kretingoje, tiek Palangoje pergalę šventė konservatoriai. Tačiau ateitį sunku prognozuoti. Lietuvoje kaip rinkimai, taip naujiena. Daug kas priklausys nuo dabartinės valdančiosios daugumos ir sudarytos Vyriausybės veiklos ir, be abejo, nuo pačios TS-LKD partijos veiklos.
– Akivaizdu, kad per pasaulį ritasi balsavimo prieš tradicines partijas ir lyderius banga. Tokią tendenciją geriausiai atspindi JAV prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo Donaldas Trumpas. Taip pat ir „valstiečių/žaliųjų“ pergalė Seimo rinkimuose Lietuvoje. Kodėl taip nutiko, žvelgiant jūsų akimis?
– Žmones intrigavo labai dažnai pradėtos vartoti sąvokos „reikalingos permainos“, „pokyčiai“, „skaidrumas“. Ypač Lietuvoje. Manau, kad tradicinės partijos Lietuvoje atitrūko nuo didžiosios dalies žmonių, „užsižaidė“ partijų viduje, galvodamos, kad geriausiai žino žmonių problemas, lūkesčius, kad partijų viršūnės yra protingiausios, neklystančios ir t.t. Per mažas dėmesys eiliniam žmogui, jo socialinei aplinkai, nebūta rimtų sprendimų tais klausimais. Trumpai sakant, Valstybės (valdžios) nemeilė savo piliečiams.
– O Kretingos valdžia nėra nutolusi nuo savo žmonių?
– Ši tema prašo didelės diskusijos. Bet pagrindinę priežastį matau valdžių sąrangoje arba, tiksliau, valdžios funkcijų paskirstyme. Savivaldybės nėra savarankiškos finansiškai, vykdo priskirtas funkcijas, todėl gyventojai, bendruomenės mažai įtraukiami į šią veiklą.
– Girdėjau, kad kreipusis su klausimu ar prašymu į Kretingos savivaldybę, jo paprastai galima sulaukti greičiau nei Palangoje. Kiek čia yra tiesos?
– Nežinau, kiek čia tiesos! Aš nekomentuoju kitos savivaldybės reikalų. Apie Kretingos savivaldybę galiu pasakyti tik tiek, kad reikalauju iš administracijos direktoriaus, kad specialistai, gavę gyventojų prašymus ar raštus, kuo greičiau išnagrinėtų. Bet pasitaiko ir vilkinimų. Pagal galimybes stengiuosi šį procesą kontroliuoti.
– Prieš savivaldos rinkimus 2015 metais pozavote kartu su Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi prie ženklo, žyminčio Kretingos rajono ir Palangos miesto susikirtimą, ir, atleiskite, postringavote apie būtinybę kurti dvipolio Palanga-Kretinga sukūrimą, bendrų projektų vykdymą. Panašu, kad tai tebuvo rinkimų pažadai, ar ne?
– Tai nebuvo vien tik rinkimų pažadai. Poslinkis, kad ir nedidelis, padarytas. Kretingos savivaldybė kartu su Palanga vykdo projektą „Turizmo informacinės infrastruktūros sukūrimas ir pritaikymas neįgaliųjų poreikiams Kretingos rajono ir Palangos miesto savivaldybėse“. Kretingos savivaldybė lėšomis prisideda prie Palangos oro uosto rinkodaros.
– Ir apskritai, ar abi savivaldybės gali ką nors labai kartu daryti dėl didelių skirtumų?
– Aišku, kad savivaldybės labai skirtingos. Bet manau, kad yra sričių, kur galima veikti kartu. Tai galėtų būti keleivių, turistų pervežimo organizavimas, dviračių takų infrastruktūra, grafų Tiškevičių paveldo išsaugojimas ir pritaikymas viešajam turizmui ir t.t.
– Maža paslaptis, kad valstybės aukščiausi vadovai savivaldybes skirsto į perspektyvias ir neperspektyvias. Prie pirmųjų, neabejotinai, priskiriama Palanga, o Kretinga – prie neperspektyviųjų. Ar jus žeidžia toks neoficialus skirstymas?
– Taip, man tai nepatinka. Kiekvienoje savivaldybėje gyvena Lietuvos piliečiai, gyventojai. Ir aukščiausiems valstybės vadovams turi rūpėti visi be išimties gyventojai. O vadovų ir valdžios rūpestis – mažinti atskirtį tarp vadinamų perspektyvių ir neperspektyvių vietovių.
– Matyt, jūs galite pasiguosti, kad jūsų kaimynas Skuodo rajonas „visai nurašytas“ dėl savo ekonominių, demografinių rodiklių?
– Aš asmeniškai taip negalvoju ir nesidžiaugiu. Šiandieninėje visuomenėje pokyčiai labai greiti. Tikiu, kad keisis ir aukščiausių vadovų samprata.
– Kiek, jūsų akimis, kretingiškių važiuoja dirbti į Palangą? Ypač sezono metu? Kiti dar ir paburba, kad kretingiškiai užima palangiškių darbo vietas...
– Gera geografinė padėtis kretingiškiams leidžia rinktis kur įsidarbinti. Žinoma, kad daug važiuoja dirbti į Klaipėdą, Palangą, ypač sezono metu. Nemanau, kad kretingiškiai užima palangiškių darbo vietas. Man atrodo, kad vietiniai palangiškiai yra išrankesni ir nebedirba kai kurių darbų, nes turi kitų galimybių užsidirbti pragyvenimui. Todėl Palangos verslininkai turi džiaugtis, kad kretingiškiai užpildo laisvas darbo vietas.
– Sutikite, jeigu Palanga būtų nustačiusi įvažiavimo į miestą rinkliavą, ji būtų gerokai kirtusi čia dirbantiems kretingiškiams. Ar pasakėte tuomet, kai tokios rinkliavos iniciatyva buvo gimusi, keletą stipresnių žodžių merui Š. Vaitkui?
– Įvažiavimo mokestis būtų sukėlęs nemažai problemų ne tik kretingiškiams. Bet būdami kaimynai, sureagavome neigiamai ir emocingai ir, galvoju, teisingai. Su meru Šarūnu ginčijomės nepažeidžiant gero tono taisyklių.
– Ar galite būti tikras, kad Palanga negrįš prie įvažiavimo į miestą rinkliavos klausimo? Kuo Kretinga atsakys tuomet Palangai?
– Aš manau, kad greitai to nebus. Taip, kaip buvo sugalvota padaryti, techniškai sunkiai įgyvendinama. Reikalingos nemažos investicijos, o kokia grąža?!... Kitos pasekmės. Kas būtų, jeigu būtų, šiandien sunku pasakyti. „Grafysčių“ pasiskelbimas ne pats geriausias būdas spręsti problemas.
– Kas jus, merą, šiemet džiugina žvelgiant į ekonominius rodiklius Kretingos rajone?
– Savivaldybė gyvena savo gyvenimą. Kas nori dirbti – dirba, pašalpas gaunančiųjų žmonių skaičius mažėja, biudžetas renkasi normaliai, priemones, kurias suplanavome strateginiame veiklos plane, vykdome, nors kliūčių ir problemų netrūksta. Kaip įprasta, norisi didesnių investicijų, verslo plėtros, geresnių kelių, gatvių, dviračio takų ir t.t. Ambicijų didesniems užmojams yra, bet išmokau juos vertinti blaiviai, realiai žinodamas savivaldybės galimybes (finansines, ekonomines, intelektualines...) ir savivaldybės svarbą, reikšmę visos Lietuvos kontekste.
– O kas liūdina?
– Liūdina... Kaip besvarstytum – šiandien yra Vilnius ir kita Lietuva. O trumpai – viešame gyvenime per daug negatyvo, per mažai pozityvo, džiugesio...
– „Veido“ 2016 metų savivaldybių reitinguose Kretingos rajonui priklauso net du rekordai: jūsų rajone žmonės daugiausiai serga ir pas jus padaroma mažiausiai nusikaltimų. Kodėl?
– Tikite statistika? Sakoma, nėra didesnio melo kaip statistika. Tačiau žiūrėdamas į statistinius rodiklius, nieko išskirtinio nematau. Drėgnas pajūrio klimatas tam, be abejo, turi įtakos. Bet šią statistiką noriu pasukti kitu kampu. Gal pas mus geras pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir žmonės, kad ir truputi sunegalavę, nesunkiai patenka pas gydytoją?!
Kodėl padaroma mažiausiai nusikaltimų? Todėl, kad glaudžiai šioje srityje savivaldybė bendradarbiauja su policija. Gerai dirba policijos pareigūnai, seniūnijos, bendruomenės.
– Kaunas sugebėjo po 24 metų pradėti miesto „vaiduoklio“, nebaigto viešbučio griovimo darbus. Kretinga turi savo ekvivalentą jam – „įšaldytas“ miesto bibliotekos pastato statybas. Atrodo, kaip neišsprendžiama problema?
– Viešosios bibliotekos statyba nėra įšaldyta. Jinai vyksta ne taip sparčiai kaip norėtųsi. Kultūros ministerija lėšų skiria per mažai, kad statyba paspartėtų. Keičiasi vyriausybė, gal keisis ir ministerijos požiūris. Kalbant apie šią problemą, galėčiau ir reikėtų daug pasakyti. Tam reikalinga atskira diskusija.
– Bendresne prasme, ko reikėtų, kad pačios savivaldybės, ir Kretingos, taptų savarankiškesnės? Ar palaikote siūlymą, kad pinigai, ar dalis jų, investicijoms būtų skirstoma ne per ministerijas, o per savivaldybes, kurios geriausiai žino, ko joms reikia?
– Savivaldybių savarankiškumas šiandien labai ribotas. Tai atskira ir didelė tema. Kad tai pasikeistų, reikia keisti savivaldybių finansavimo tvarką, funkcijų priskyrimą, ministerijų diktatą, regioninę politiką, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių projektų finansavimo tvarką, galvoti kaip įtraukti kuo daugiau žmonių į savivaldą ir t.t.
– Jūs, Kretingos rajono meras, TS-LKD Kretingos rajono pirmininkas, vadovaujate rajonui jau daugiau kaip septynerius metus. Koks jūsų didžiausias „atradimas“ valdžioje?
– Valdžia – tai tik tam tikras instrumentas daryti suplanuotus darbus ir didelė atsakomybė prieš žmones. Didžiausias atradimas? Per tiek metų supratau ir žinau, kad daugumai žmonių gali patikti ir įtikti tik populistas. Ir tai būna labai trumpam. Nepaisant įvairių emocijų ir nuomonių, reikia daryti tai, kas yra būtina ir reikalinga. Tai pasiteisina, nors yra sunku. Pats turi būti be kaukės, falšo... Žmonės greitai viską supranta ir įvertina.
– Praėjusiuose tiesioginio mero rinkimuose jūs surinkote 58.40 procento visų dalyvavusių balsavime rinkėjų balsų, o jūsų oponentas, socialdemokratas V. Domarkas gerokai atsiliko – surinko 39.86 procento. Panašu, kad Seimo rinkimų nelaimėjusi Jolita Vaickienė aktyviai dalyvaus vietos politikoje. Tikėtina, kad Kretingoje, nes Palangos meras Š. Vaitkus – sunkiau „išjudinamas.“ Ar manote, kad liberalsąjūdiečiai ir J. Vaickienė turi šansą konservatyvioje Kretingoje?
– Kas bus rytoj, sunku pasakyti. Atsakyti galima trumpai. Pagyvensim – pamatysim! Apie J. Vaickienės galimybes nenoriu nieko komentuoti.
– Ko žmonės apie jus, itin viešą asmenį, dar nežino?
– Turbūt žino viską, ką reikia žinoti. Dažnai daugiau už mane... Tokia yra buvimo viešu asmeniu kaina.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Šią vasarą Palangos oro uosto prieigose įrengiama vaizdo stebėjimo sistema pradės fiksuoti automobilių eismą. Tikimasi, kad nauja priemonė padės spręsti įsisenėjusią problemą, kai vairuotojai automobilius stato draudžiamoje vietoje, ant Liepojos plento, taip rizikuodami savo ir kitų keliautojų saugumu.


Apie artimiausius kaimynus paprastai manome žiną kone viską, o kaimynų nuomonė vis dar yra svarbi. Kretingos rajono merą Juozą Mažeiką pašnekinęs „Palangos tiltas“ jam priminė, kaip beveik prieš dvejus metus jis su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi pozavo fotografams prie Kretingos rajono ir Palangos miesto riboženklio ir abu kalbėjo apie abiejų savivaldybių...


Abiturientė, Palangos karate kiokušin mokyklos „Shodan“ auklėtinė Giedrė Grigūnaitė aiškiai žino, ko gyvenime norėtų pasiekti, drąsiai renkasi labiau tarp vaikinų populiarias sritis, o sportinio meistriškumo ir ištvermės jai galėtų pavydėti ne vienas vaikinas: mergina dalyvauja karate kiokušin čempionatuose bei varžybose, kuriose sėkmingai skina...


„Aida Bertašiūtė – Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos dešimtokė. Ji visuomeniška, komunikabili, draugiška, jautri, sąžininga, gebanti organizuoti ir vesti renginius, turi humoro jausmą“, – taip talentingą jauną palangiškę pristato gimnazistė Ona Labžentytė straipsnyje „Dainavimas – tai ne tik pomėgis, tai...


Nesusikalbėjimas, pykčiai, ašaros, durų trankymas – dažnas reiškinys jaunuolio gyvenime. Konfliktai vyksta ne tik su draugais, bet ir namuose ar mokykloje.   Emocijų chaosas „Konfliktai paprastai kyla dėl nepatenkintų poreikių, skirtingų vertybių ir požiūrių. Konfliktai mūsų sąmonėje dažniausiai turi neigiamą atspalvį, tačiau yra ir teigiamų...


Vasaros įkarštyje komunalininkai sprendžia ne tik kurortines problemas

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 07 19 | Rubrika: Miestas

Įsibėgėjus vasarai Palangos komunalininkai dirba be atokvėpio – jie privalo suspėti išspręsti ne tik „kurortines“ problemas, bet ir nepamiršti pasirūpinti vietos gyventojų, palangiškių, poreikiais. Kurorto tvarkytojų diena prasideda labai anksti – jau 5 val. ryto komunalininkai triūsia paplūdimyje bei miesto gatvėse. Išvežamos...


„Mano darželis – geriausias“  1

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 04 20 | Rubrika: Miestas

Vaikų darželis – antrieji vaikų namai, kuriuose mažylis praleidžia didžiąją dalį dienos. O auklėtojos – antrosios mamos. Todėl neretai tėvams darželio paieška sukelia nemanką galvos skausmą, juk savo atžalą norisi patikėti tik į pačias geriausias rankas.


Kai kurie Palangos Užkanavės gatvės gyventojai, čia pasistatę ar dar renčiantys vieną už kitą prašmatnesnius namus, galėtų būti vadinami išradingiausi šalyje. Neapsikęsdami vasarą didelio eismo srauto gatve ir pakelėje statomų automobilių, sumanė nuo jų gelbėtis pakelėse sudėdami akmenis. Daugiausia jų - prie žinomo palangiškio, Tarybos nario Remigijaus Alvydo...


Tradiciniuose žurnalo „Veidas“ geriausių šalies merų rinkimuose Palangos meras Šarūnas Vaitkus užėmė 19-ąją vietą. Tai yra aukščiausias Palangos miesto vadovo įvertinimas iki šiol surengtuose žurnalo geriausio mero rinkimuose. Sveikiname!   Palangos meras – 19-as tarp geriausiųjų „Turint omenyje, kad Š. Vaitkus realiai...


Biblioteka spręs vaikų problemas

„Palangos tilto“ informacija, 2009 09 30 | Rubrika: Miestas

Antradienį bibliotekoje įvykusi vaikams skirta akcija „Sukurk dainą žvaigždei“ skatino vaikus turiningai leisti savo laisvalaikį, kurti ir lavintis interneto pagalba, o svarbiausia atkreipti visuomenės dėmesį į opią patyčių ir smurto tarp vaikų problemą Lietuvoje.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius