Meras Š. Vaitkus: „Palanga tapo viena didele statybų aikštele“

Meras Š. Vaitkus: „Palanga tapo viena didele statybų aikštele“

Linas JEGELEVIČIUS, 2014 05 08
Palangos meras Šarūnas Vaitkus džiaugiasi vaisingu Tarybos koalicijos darbu, bet pastebi, kad, išskyrus Tarybos veteranus Genoveitą ir Edmundą Krasauskus, opozicija neretai buvo ir yra destruktyvi. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Palangos skyriaus pirmininkas kartu su skyriaus aktyvu jau aktyviai dėlioja skyriaus rinkimų programą kitų metų pradžioje įvyksiantiems savivaldos rinkimams. „Mes rinkėjams vėl įsipareigosime atlikti konkrečius darbus“, – sakė Š. Vaitkus, neslepiantis, kad jam patiktų tokia pat valdančioji koalicija ir po savivaldos rinkimų. – Ko pasigendate Tarybos veikloje paskutiniais jos veiklos metais? Ar jau jaučiate savivaldos rinkimų nuotaikas Taryboje? – Galiu pasakyti viena – koalicijos partneriai sutaria visais strateginiais klausimais. Aišku, diskusijos vyksta, ir tai – natūralu. Tačiau nejaučiu jokių koalicijos partnerių bandymų stabdyti kokius nors miestui svarbius sprendimus. Mane labai stipriai liūdina kitas dalykas – opozicijos darbas, nes kai kuriais atvejais tai yra kenkimas miestui, trukdymas Savivaldybės tarybai priimti Palangai svarbius sprendimus. Dažnu atveju tai yra politikavimas be pasiūlytų alternatyvų – per visą kadenciją nemačiau nė vieno opozicijos narių parengto sprendimo miestui svarbiais klausimais. Priešingai. Pavyzdys – Kurhauzo restauracija. Šio pastato atstatymo laukė ne tik palangiškiai, bet ir visa Lietuva. Bet kai kurie opozicijos nariai rado politinių motyvų kažkodėl nepritarti sprendimui, kuriuo numatoma skirti lėšų Kurhauzo restauracijai. Vieno iš opozicijos atstovų siūlymu iš Tarybos posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas ir strategiškai labai svarbus klausimas dėl Šventosios uosto detaliojo plano tvirtinimo. Taip Šventosios uosto – valstybinės reikšmės objekto – statybos klausimas buvo pristabdytas. Kodėl taip neatsakingai elgiamasi? Aš atsakymo tikrai nežinau.      Kitas pavyzdys – Palangoje 2011 m. vykusio Vyriausybės išvažiuojamojo pasitarimo metu buvo svarstomas klausimas dėl Vytauto g. 112 esančio pastato perdavimo Palangos savivaldybei (ne kiekvienam miestui Vyriausybė perduoda pastatus). Buvo įdėtos didžiulės daugelio žmonių pastangos išspręsti įsisenėjusią Savivaldybės administracijos pastato problemą, tad man buvo nesuprantamas opozicijos sprendimas nebalsuoti šiuo klausimu. Ar gali būti labiau kenkėjiški su miesto plėtra susiję sprendimai? Man kaip žmogui įstrigo ir daugiau nepaaiškinamų opozicijos atstovų sprendimų. Pavyzdžiui, vieno Tarybos nario koktus politikavimas posėdžio metu, kai buvo svarstomas klausimas dėl tuometinės Pradinės mokyklos direktorės A. Komarovos atleidimo iš pareigų pačios prašymu bei 6 mėn. darbo užmokesčio dydžio išeitinės kompensacijos skyrimo. Suprantu, kad minėtas Tarybos narys nėra tikras palangiškis ir nepažįsta visų švietimo darbuotojų, tačiau galėjo pasidomėti ir sužinoti, kad A. Komarova keliasdešimt savo gyvenimo metų atidavė šiai mokyklai, iš jų – per dvidešimt metų vadovavo. Bet iš šio opozicijai priklausančio politiko pusės posėdžio metu buvo tiek neigiamų emocijų, kad jis suglumino ne tik Tarybos narius, bet ir visą švietimo bendruomenę, o pati A. Komarova buvo privesta iki ašarų. Kitas pavyzdys – vienas iš opozicijos lyderių, visuomenės išrinktas atstovas, kuris turėtų tarnauti jį išrinkusiems gyventojams, po teismus tampo tą pačią jį išrinkusią visuomenę. Suprantu, kad jis dirba privačioje įmonėje, atstovauja „Palangos butų ūkio“ interesams, bet ar reikia iš palangiškių, pasirinkusių kitą jų daugiabučio administratorių, tyčiotis trukdant jų laiką bei vaikyti po teismus? Juk ne kartą esu sakęs opozicijai – ateikite, siūlykite sprendimus, dirbkime kartu, bet iš esmės tai nevyksta. Beje, ne visi opozicijos nariai taip elgiasi ir kenkia miestui. Kaip teigiamą pavyzdį galėčiau išskirti Edmundą Krasauską ir Genoveitą Krasauskienę. Jie ir būdami opozicijoje dirba profesionaliai, nesivadovauja emocijomis, palaiko miestui svarbius sprendimus. – Artėja vasaros sezono atidarymas. Kaip Palanga jam pasiruošusi? Kas laukia naujo šį sezoną? – Daug projektų yra įgyvendinama: tvarkomos bendrojo naudojimo teritorijos, gatvės, šaligatviai, rengiami gėlynai Palangoje ir Šventojoje. Tvarkoma visa infrastruktūra paplūdimyje – tiesiami nauji takai per kopas, daugelis senų persirengimo kabinų pakeistos naujomis. Neseniai atidarytas sporto kompleksas, kuris tapo labai paklausus, duris visuomenei atvėrė Kurhauzas. Rudenį palangiškiai galės naudotis nauja autobusų stotimi, sparčiai juda naujos Koncertų salės statyba (ji turi būti pabaigta 2015 m. lapkritį), intensyviai tvarkomas Birutės parkas, Gintaro muziejus. Netrukus prasidės vilos „Anapilis“ restauracija, yra prasidėjusi 16 daugiabučių renovacija. Bus įrengiamos papildomos automobilių stovėjimo vietos Druskininkų bei Sodų gatvėse, tvarkoma J. Janonio gatvės atkarpa nuo Žvejų g. iki Gintaro g. Dar šią vasarą bus įrengtos naujos vaikų žaidimų aikštelės, prie daugiabučių kiemų – treniruokliai suaugusiesiems, apšviestos pėsčiųjų perėjos ir dar daug kitų darbų. Žodžiu, mieste verda darbai. Jau įvažiuojant į Palangą matyti, kad čia vyksta statybos – pradedant nuo aplinkkelio, toliau – autobusų stotis, koncertų salė, Jūratės gatvė ir kiti darbai. Palanga tapo totalia statybų aikštele, bet gyventojai ir svečiai vasarą dėl to nejaus nepatogumo. Jūratės g. bus baigta tvarkyti iki vasaros, galvojame, kad dar šiais metais spėsime Jūratės gatvės aikštėje įrengti grojantį fontaną.  – Kokie renginiai, tikimasi, privilios didžiausias minias į kurortą? – Renginių gausa ir kokybe Palanga negali skųstis – kiekvieną vasaros savaitgalį čia vyksta dideli renginiai, skirti įvairiam skoniui: konkursas „Mis Lietuva“, 1000 km lenktynės, klasikinės muzikos koncertai ir kiti. Kokybės kartelė, kurią mūsų kultūros darbuotojai sau iškėlė praėjusiais metais, kuomet Palanga buvo Lietuvos kultūros sostinė, nėra nuleista. Kiti miestai stengiasi kopijuoti mūsų renginius, ir tai yra didelis įvertinimas. – Pasigirdo nuomonių, kad taupant lėšas Klaipėdos muzikinio teatro renginiai galėtų vykti naujoje Palangos koncertų salėje. Tuo atveju statyti naujo Muzikinio teatro uostamiestyje net nereikėtų. Ar pritariate tokiai nuomonei? – Noriu pabrėžti, kad tai nėra konkurencija, noras perimti Muzikinį teatrą iš klaipėdiečių. Bet problema egzistuoja – ministerijos lygiu keliamas klausimas dėl galimybės iškelti Muzikinį teatrą į kitą miestą arba apskritai uždaryti. Jei šią problemą spręstume viso Vakarų Lietuvos regiono mastu, manau, logiška būtų pasinaudoti nauja Palangos koncertų sale, kuri visiškai atitiktų reikalavimus Muzikiniam teatrui. Objektas galėtų būti išsaugotas Vakarų Lietuvoje ir būti Palangoje bent jau iki to laiko, kol Klaipėda susitvarkys savo reikiamą infrastruktūrą. – Pernai skyrėte daug pastangų, kad į Palangą būtų priviliota daugiau oro vežėjų. Šiais metais apie tokias pastangas neteko girdėti. Ar susitaikėte su mintimi, kad kol kas kiti oro vežėjai nėra suinteresuoti skrydžiais į Palangą? Kas galėtų tai pakeisti? – Dirbu ir dirbsiu šiuo klausimu. Mums pavyko gauti ir kitų Vakarų Lietuvos savivaldybių paramą – visi supranta, kad skrydžiai yra reikalingi. Šiais metais oro uostuose vyksta daug pokyčių, nepriklausomų nuo Savivaldybių – visi oro uostai sujungti į vieną administracinį vienetą, o tam reikalingi tam tikri pokyčiai. Bet šis klausimas tikrai nėra pamirštas – dirbama Vyriausybės lygiu. Neseniai šiuo klausimu buvau susitikęs su Premjeru A. Butkevičiumi, jo pozicija – reikia ieškoti naujų skrydžių krypčių. Ne kartą šiuo klausimu kalbėjau ir su susisiekimo viceministru A. Šliūpu – jis irgi sutinka dėti visas pastangas, kad Palangos oro uostas būtų atgaivintas. Tai nėra vienerių metų darbas, tam reikia laiko, bet Palanga yra įdomi skrydžiams. O kad taptų dar patrauklesnė, būtina pasistatyti visus metus veikiančias sanatorijas. – Kiek Palangai daugiau kainuos gelbėtojų ilgesnė darbo trukmė? Kodėl buvo poreikis jas ilginti? – Esame didžiausias Lietuvos kurortas, tad natūralu, kad turime pasirūpinti tiek miesto gyventojų, tiek poilsiautojų saugumu jūroje. Valstybė mums yra delegavusi gelbėjimo funkciją jūroje. Per daugelį metų pamatėme, kad gelbėtojų darbo laikas yra per trumpas. Laimei, nelaimingų įvykių paplūdimiuose nėra daug, vis dėlto žmonių saugumas yra prioritetinis klausimas. Todėl Savivaldybės taryba ir apsisprendė pasirūpinti saugumu ir pailginti gelbėtojų darbo laiką visame paplūdimyje. – Kada Savivaldybė persikels į naująsias patalpas priešais dabartinį Savivaldybės pastatą? – Savivaldybė dar šiais metais persikels į naująsias patalpas. 2011 m. liepą, kai Palangoje vyko Vyriausybės išvažiuojamasis pasitarimas, buvo ilgai dirbta ties tuo klausimu, įrodinėta Vyriausybei, kad Palanga neturi vieno pastato, kur galėtų sutilpti visi Savivaldybės administracijos tarnautojai. Dabar Savivaldybė išsidėsčiusi penkiuose pastatuose, tad gyventojams tai sukelia nepatogumų. O ir valdymo atžvilgiu vienose patalpose dirbti būtų gerokai patogiau. Tad pavyko įtikinti Vyriausybę – mums perduotas pastatas, esantis Vytauto g. 112, šiuo metu čia vyksta rekonstrukcija, ir dar šiais metais visi Savivaldybės administracijos skyriai bus perkelti į šį pastatą. – Artėjant savivaldos rinkimų kampanijai, TS-LKD Palangos skyrius jau aktyviai dėlioja jos programą. Aiškėja, kad konservatorių ryškiausia idėja bus vandens parko pastatymas. Kiek jis kainuotų? Kiek miestas galėtų prisidėti prie jo? Ar tiesa, kad UAB „Homburg Valdos“, statančios naująją autobusų stotį, svarsto galimybę imtis tokio projekto? – TS-LKD programa yra dėliojama. Mes rinkėjams vėl įsipareigosime padaryti realius darbus, ką darėme ir šią kadenciją – prieš rinkimus, dar 2011 m., buvo sudaryta konkreti programa su terminais. Noriu pasidžiaugti, kad pavyko susitarti, jog didžioji mūsų partijos programos dalis būtų perkelta į koalicijos programą, ir didžioji dalis jos per trejus metus jau yra įgyvendinta. Daug darbų yra padaryta, kurių nebuvo koalicinėje programoje. Kitąmet mes rengiamės rinkėjams pateikti ne prastesnę, o gal ir geresnę ateinančių ketverių metų programą – matome, ko Palangai trūksta. Mūsų programa nebus vien tik vandens parko ar baseinų komplekso statyba. Aišku, tai yra labai reikalinga, ir visi prioritetai bus dėliojami, kad šis objektas atsirastų. Bet tuo pačiu dėliojami ir kiti dalykai, pavyzdžiui, geoterminio vandens panaudojimas atviruose baseinuose. Šiuo klausimu atliktos labai rimtos studijos, kalbamasi su ministerijomis dėl reikiamų įstatymų pakeitimų, taip pat – su palangiškių išrinktu Seimo nariu Pranu Žeimiu. Bet esminis dalykas, ko mes sieksime, yra ne vien minėti objektai. Per visus ateinančios kadencijos metus dėsime visas pastangas, kad Palangoje atsirastų modernios sanatorijos. Palangai tai yra labai reikalinga – žmonės turėtų darbo vietas ne tik vasaros sezono metu, o kurortas taptų patrauklesnis tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių turistams. Turime pasiekti, kad į Palangą atvykęs svečias gautų aukšto lygio sveikatinimo paslaugas, kad gydymo tikslams būtų naudojamas mineralinis vanduo, gydomasis purvas, gintaras. Tų paslaugų kaina turi būti prieinama daugeliui Lietuvos gyventojų. Būsimoje TS-LKD programoje atsispindės ir gyventojų gerovė. Per šią kadenciją kartu su koalicijos partneriais padarėme nemažai darbų gerinant miesto infrastruktūrą. Kitoje kadencijoje didelis dėmesys taip pat bus skiriamas gyventojų sąlygoms pagerinti: daugiabučių renovacijai (prie renovuotų namų sutvarkysime infrastruktūrą), su dideliais nepatogumais susiduriantiems Vilimiškės, Rytų kvartalo gyventojams. Dėmesys bus skiriamas Šventosios infrastruktūrai pagerinti bei plėtrai, Kunigiškiams. Šiemet ir kitąmet didžiulį dėmesį skirsime parengti techninę dokumentaciją, o per kitą kadenciją, jei gyventojai mumis pasitikės ir suteiks galimybę tęsti pradėtus darbus, sieksime ES finansavimo, Kelių direkcijos lėšų numatytiems darbams. Laimei, tiek dabartiniai, tiek praėjusios kadencijos Vyriausybės vadovai palaiko parengtus projektus, nes supranta, kad kurortas turi būti Lietuvos vizitinė kortelė. – Ar jus, kaip merą ir konservatorių lyderį, tenkintų tokia pat valdančioji dauguma po naujos Tarybos suformavimo 2015-ųjų pradžioje? – Be abejonės tokia dauguma tenkintų. Mes trejus metus dirbame sklandžiai, dalykiškai – visi koalicijos partneriai supranta, kad Palanga turi atgimti. Šioje koalicijoje dirba žmonės, kurie ne vienerius metus prisidėjo prie miesto plėtros, problemų sprendimo, turi politinės patirties ir išmano, ko Palangai reikia. Paminėčiau tiek liberalus, tiek ir Centro partijos atstovus A. Stankų bei N. Stasiulį. – Ar buvo peržiūrėta visų Savivaldybės įmonių stebėtojų tarybų sudėtis, darbo metodai po akivaizdžių UAB „Palangos šilumos tinklai“ ir UAB „Klevas“ stebėtojų tarybų klaidų? – Noriu pasidžiaugti Savivaldybės administracijos juristų, taip pat – Savivaldybės tarybos nario ir „Palangos šilumos tinklų“ stebėtojų tarybos pirmininko A. Stankaus bei kitų kompetencija. Buvo sureaguota labai staigiai – užfiksavus pažeidimus, imtasi priemonių. Komisija dirbo kompetentingai, nebuvo leista padaryti pažeidimų iki galo, Savivaldybės atstovai užbėgo įvykiams už akių (kalbu apie biokuro katilo pirkimą), užkirto neteisėtus buvusio „Palangos šilumos tinklų“ direktoriaus R. Gliožerio veiksmus. Manau, kad greitas komisijos, jos pirmininko A. Stankaus sureagavimas davė rezultatą ir apsaugojo nuo tolesnių neigiamų pasekmių. – Kaip išnaudojamas bendradarbiavimo potencialas su miestais partneriais? Kodėl po susitikimų su Kobuleti miesto atstovais iki šiol nėra įgyvendinta gruzinų skulptūros mūsų kurorte idėja? – Šis projektas tikrai nėra užmirštas, tačiau šiuo metu daug pajėgų esame metę į didesnius projektus, tokius kaip aplinkkelis, koncertų salė, sporto kompleksas ir kiti stambūs objektai – visos žmogiškosios Savivaldybės pajėgos nukreiptos ten. Kobuleti projektas neužmirštas, yra numatyta vieta Svajonių kolonai įrengti, o įgyvendinus didžiuosius projektus, reikalaujančius labai daug žmogiškųjų darbo išteklių, grįšime prie šio projekto. Kalbant apie Palangos bendradarbiavimą su miestais partneriais reikia pasidžiaugti, jog jis vyksta. Miestų partnerių turime nemažai, bendradarbiaujame su jais įvairiose srityse – tiek švietimo, tiek kultūros, tiek savivaldos patirties ir kitose srityse, ir tai yra džiugu. Šio bendradarbiavimo dėka Palanga šiemet pripažinta Europos miestu. Tai – garbingas titulas, ir birželio 26 d. Palangai Prancūzijos mieste Strasbūre bus įteiktas Europos miesto diplomas. – Ar bus miestelėnams pastatyta pirtis iki savivaldos rinkimų? – Šis pažadas bus ištesėtas, nes mieste pirtis yra reikalinga, žmonės ne veltui prašo šios paslaugos. Iki savivaldos rinkimų liko metai, ir šis klausimas sprendžiamas. Šiųmečiame miesto biudžete numatyta lėšų pirties techninei dokumentacijai parengti bei statybų darbams. Tad miesto pirtis atsiras.

Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


Palangos meras kategoriškas – kopose niekada neleis viešbučių, restoranų ar kitokių statybų. Anot architektų, prieš porą metų to buvo itin siekiama. Dabar teigiama, kad Palangoje svarbiausia išlaikyti kurorto tapatybę – atkurti senovines vilas, išsaugoti šimtametes pušis.


Palanga gali didžiuotis ne viena šiuolaikinės kartos įžymybe. Senosios gimnazijos mokytojai, ar atsimenate Živilę Karevaitę, smalsią, kūrybingą ir darbščią mergaičiukę? Šiandien ji – populiaraus žurnalo „Žmonės“ internetinės svetainės zmones.lt redaktorė, prieš tai ne vienus metus kaip vyriausioji redaktorė dirigavo žurnalui „Panelė“....


Ganyklų gatvėje, palei gražių „Malūnų vilų“ kotedžų langus, esanti autobusų sustojimo stotelė tapo automobilių parkavimo aikštele. Statytojas – „Kauno būstai“ – turėjo numatyti vietą ir automobilių statymo aikštelei. Kai jiems striuka su jomis, automobiliai statomi autobusų sustojimo stotelėje. Tai – negerai“, – sakė UAB...


Statybos džiugina gyventojus, taip pat puošia Palangą. Deja, gyvenančių šalia statybos, ypač sezono laiku – nedžiugina. Dulkės, triukšmas, cementovežiai, traktoriai, kurie neduoda ramybės nuo ankstyvo ryto. Nelengva net praeiti siaura S. Nėries gatve, o dar sunkiau įvažiuoti į savo kiemą. Kada užgriozdintas įvažiavimas, tai nemaloniai mus „džiugina“. Visa...


Palangos meras Šarūnas Vaitkus džiaugiasi vaisingu Tarybos koalicijos darbu, bet pastebi, kad, išskyrus Tarybos veteranus Genoveitą ir Edmundą Krasauskus, opozicija neretai buvo ir yra destruktyvi. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Palangos skyriaus pirmininkas kartu su skyriaus aktyvu jau aktyviai dėlioja skyriaus rinkimų programą kitų metų pradžioje...


Trečiadienį, Nemirsetoje, buvo paskelbta europinius standartus atitinkančio kempingo statybų pradžia. Būsimųjų pastatų pamatų vietoje Palangos miesto meras Š. Vaitkus bei UAB „Klaipėdos apdaila“ direktorius M. Šlyžius įkasė kapsulę su laišku ateities kartoms.


Sudėtinga apsakyti kas dedasi neįgaliojo vėžimėlyje sėdinčio žmogaus širdyje, tačiau Algimantas Urbonas spinduliuoja vidine ramybe, išmintimi ir dideliu nuoširdumu. „Šiukštu, nesijaučiu nuskriaustas likimo, turiu daug veiklos. Dabar pagrindinis mano tikslas, kad Palangoje būtų įkurtas muziejus. Esu kolekcininkas, turiu sukaupęs vertingą kolekciją...


Nors nauja savivaldybės valdžia trimituoja, kad paskelbs žūtbūtinį karą visiems apsileidėliams, nelegalios reklamos ir su valdžia nesuderintų statinių statytojams, bet pastariesiems tokie valdžios grasinantys šūksniai – nė motais. Kaip įsitikino „Palangos tiltas“, pačioje kurorto šerdyje, J. Basanavičiaus gatvėje, šią savaitę kyla mažiausiai trys statiniai, kurių statybos nėra palaiminęs...


Palangoje, prestižiniame Gabijos kvartalo pušyne, už aklinos tvoros su akiai nekrentančiu įėjimu, kyla vieno turtingiausių Lietuvos žmonių, bendrovės „Senukai“ prekybos centro prezidento Artūro Rakausko gyvenamasis namas. Griežto statybų reglamento paveldosaugos teritorijoje ribojama namo statyba vyksta nesant patvirtintam dalies sklypo detaliajam planui. Milijonieriui jis būtinas, kad...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius