Mero metinė ataskaita Kurhauze – lyg šventė, šaukštas deguto – iš šventojiškių

Gruodžio devynioliktąją restauruotoji Kurhauzo salė vos talpino į ją susirinkusius palangiškius: į pirmąjį viešą renginį atgimusiame pastate susirinkusi miesto bendruomenė išklausė Palangos mero Šarūno Vaitkaus ataskaitą. Valandą trukusi Š. Vaitkaus kalba nekart buvo pertraukta plojimais, po jos miesto vadovui dėkojo Palangos bendruomenių nariai. Tačiau neapsieita be nelabai malonių klausimų.

Darbai miestui
Prie svarbiausių miesto ir miestiečių labui šiais metais nuveiktų darbų meras visų pirma priskyrė Savivaldybei priklausančios mūrinės Kurhauzo dalies restauraciją: pradėta 2012 m. gegužę ji bus baigta 2014 m. pradžioje – dar reikia pabaigti įrengti antrąjį ir trečiąjį pastato aukštus, taip pat iki galo baigti gražinti atnaujintąją ir gruodžio 14 d. iškilmingai atidarytąją salę. Viliamasi, kad po metų metus besitęsiančių teismų ryžtingai nusiteikusi valstybė perims savo žinion iki pamatų sunykusią pastato bendrasavininkams Jackų šeimai priklausančią medinę Kurhauzo dalį, kurią taip pat tikimasi prikelti naujam gyvenimui.
Ateinančių metų pavasarį duris atvers 14,5 mln. Lt kainavęs daugiafunkcinis sporto kompleksas. Gruodžio 5 d. įkasta simbolinė kapsulė, ženklinanti Palangos vasaros koncertų salės rekonstravimo, numatant multifunkcinio kultūros pastato, kurį sudaro kultūros centras, menų mokykla ir koncertų salė, įrengimo pradžią. Viso projekto vertė – 24,8 mln. litų. Pažymėtina, jog baigtos statybos darbų viešojo pirkimo procedūros.
Žengtas didelis žingsnis atkuriant dar vieną didžiulę istorinę ir kultūrinę reikšmę turintį Palangos objektą – parengtas vilos „Anapilis“ restauracijos ir pritaikymo visuomenės poreikiams techninis projektas. Pateikta paraiška Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramai gauti. Projekto vertė – 3 mln. litų. Po rekonstrukcijos „Anapilyje“ įsikurs Palangos kurorto muziejus.
Toliau tęsiami Rąžės, Ošupio ir Žiogupio upių Palangoje ekologinės būklės gerinimo darbai.

Poilsiautojams skirti
darbai įvertinti
„Gintarine vėtrunge“
Prie darbų, kurie įgyvendinami siekiant, kad Palanga taptų patrauklesnė poilsiautojams iš Lietuvos ir viso pasaulio, visų pirma paminėtas europinius standartus atitinkančio kempingo įrengimas Nemirsetoje. Pirmasis jo statybos etapas bus įgyvendintas jau 2014 m. pavasarį.
Toliau sėkmingai įgyvendinamas tęstinis projektas „Palangos botanikos parko istorinės dalies restauracija ir pritaikymas viešoms reikmėms“, jo antrajam rekonstrukcijos etapui skirta 3,7 mln. litų. Tęsiami ir Gintaro muziejaus pritaikymo reprezentacijai ir turizmui darbai. Iš pagrindų atnaujinti Tiškevičių rūmai bus atidaryti kitų metų birželio 1-ąją.
Didelis dėmesys šiais metais skirtas paplūdimiams – Aplinkos ministerija ir Savivaldybė skyrė 430 tūkst. litų, už šias lėšas pakloti nauji mediniai takai Palangoje ir Šventojoje (apie 1800 kv. metrų), sutvirtintos kopos. Pateikta paraiška 2014 m. krantotvarkos programai.
„Didžiulis dėmesys skiriamas kovai su nelegalia prekyba, – akcentavo meras. – Tai davė akivaizdžių rezultatų: tvarkomi apleisti statiniai, gerokai sumažėjo nelegalių statinių, reklamų. Miesto svečių pamėgtoje J. Basanavičiaus gatvėje atsikratoma „turgaus” įvaizdžio“.
Miesto vadovas pabrėžė ir tai, kad Viešosios tvarkos skyriaus specialistų pastangomis už išorinės reklamos įrengimą 2013 m. surinkta 280 tūkst. litų, kai tuo tarpu 2012 m. – 155 tūkst. litų. Taip pat 2013 m., palyginti su 2012 m., rinkliavos už automobilių stovėjimą miesto gatvėse surinkta 20 proc. daugiau.
Daug pastangų skirta be leidimų įrengtiems nelegaliems statiniams pašalinti. Nukelta apie 50 tokių statinių. Didžiulis dėmesys skirtas netinkamai prižiūrimiems, apleistiems žemės sklypams ir statiniams – jų savininkai pagaliau pradeda tvarkytis.   
Šiais metais įrengtas 240 tūkst. Lt kainavęs pėsčiųjų ir bėgimo takas „Labrytys“.
Palangos darbai gerinant kurorto infrastruktūrą sulaukė įvertinimo – gruodžio 17 d. Valstybinis turizmo departamentas paskelbė sėkmingiausius šių metų turizmo projektus bei įteikė nominacijas – „Gintarines vėtrunges”. Palangos savivaldybei skirta nominacija „Už gintaro maršruto vystymą”.

Gyventojams – tęsiami ir įgyvendinti darbai
Gyventojų gerovei skirtus šių metų darbus meras pradėjo įvardindamas biokuro katilų įrengimą Palangoje ir Šventojoje, kuris bus baigtas 2015-aisiais. Šiemet nupirktas 5 megavatų katilas Palangai, vyks 0,5 megavato katilo Šventajai pirkimas. Vykdomos viešųjų pirkimų procedūros dėl biokuro katilo Palangoje įrengimo darbų. Jos bus baigtos vasario mėnesį.
„Savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl šilumos mazgų perėmimo, ir tai leido šilumos suvartojimą sumažinti maždaug 11 proc.“, – pabrėžė Š. Vaitkus.
Naujajame Savivaldybės administracijos pastate, esančiame Vytauto g. 112, vyksta remonto darbai: šiemet pabaigtas rekonstrukcijos projektas, gautas statybos leidimas.
Nutraukus patalpų nuomos sutartį su privačia ritualines paslaugas teikusia įmone bei Laidojimo namus perdavus „Palangos komunaliniam ūkiui“, atliktas pastato kapitalinis remontas. Tvarkomos ir pačios kapinės bei jų prieigos: paklotas naujas takas iki koplytėlės, atnaujinti esami takai viduriniojoje kapinių dalyje, sutvarkyti šalia kapinių esančios prieigos želdiniai. Be to, parengtas kolumbariumo techninis projektas, pradėti jo įgyvendinimo darbai.
Pradėta 3 mln. Lt kainuosianti Palangos miesto globos namų modernizacija, rekonstrukcija bus baigta kitąmet. Vyksta ir Palangos miesto socialinių paslaugų tarnybos patalpų kapitalinis remontas, kuriam skirta 1,3 mln. litų.

Renovacijos naujienos
Po truputį įsibėgėja daugiabučių namų renovacija.
„Įvertinus daugiabučio sunaudojamą šilumos kiekį, buvo sudarytas bei Aplinkos ministerijai pateiktas pirmiausia renovuotinų namų sąrašas. Iš viso: pirmame etape – 16, antrame etape – 58 daugiabučiai“, – sakė Š. Vaitkus, priminęs, jog su Aplinkos ministerija pasirašytos partnerystės sutartys dėl daugiabučių namų renovacijos. Savivaldybė nupirko energetinio naudingumo ir investicinius projektus, o su tuo susijusias išlaidas padengs Aplinkos ministerija. UAB „Palangos komunalinis ūkis” Savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas daugiabučių renovacijos programos administratoriumi. Rengiamasi antrajam daugiabučių namų renovacijos investicinių planų pirkimui. Modernizavimo darbų rangovai paaiškės 2014 m. sausį. Daugiabučių renovacija bus baigta per 10 mėn. nuo rangos darbų sutarties pasirašymo.
„Priėmus Savivaldybės tarybos sprendimą dėl galimybės daugiabučių gyventojams pasirinkti namo administratorių, palangiškiams buvo sudaryta galimybė turėti alternatyvą privačiai įmonei, – pabrėžė meras. – Šiuo metu norą administratoriumi pasirinkti „Palangos komunalinį ūkį” jau yra pareiškę 44 daugiabučių gyventojai“.
Toliau modernizuojamos švietimo įstaigos. Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos rekonstrukcijai šiemet iš Valstybės investicijų programos skirta 907 tūkst. litų. Pakeisti lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ langai ir lauko durys. Tam tikslui skirta 292,7 tūkst. litų. Lopšelyje-darželyje „Žilvinas“ įrengtas metodinis kabinetas: nupirkta metodinė įranga, kompiuteriai, baldai, – pateikta paraiška dėl pastato apšiltinimo. Keičiami S. Vainiūno meno mokyklos pastato langai bei lauko ir balkonų durys.
„Šių metų spalio 11-ąją Palangai įteikta Švietimo ir mokslo ministerijos mums skirta „Auksinė krivūlė” už veiksmingą žmogiškųjų ir materialinių išteklių panaudojimą siekiant ugdymo kokybės, – pasidžiaugė Palangos vadovas. – „Auksinė krivūlė” – Lietuvos savivaldybių asociacijos organizuojami apdovanojimai geriausioms šalies savivaldybėms. Šį apdovanojimą Palanga gauna jau trečią kartą, iš jų – du kartus šią kadenciją“.

Tvarkoma gyvenamoji aplinka
Kaip ir kasmet, tvarkoma palangiškių gyvenamoji aplinka. Įrengtas apšvietimas daugiabučių namų kiemuose (J. Janonio g., Sodų g. ir kt.). Šventojoje pagerintas apšvietimas Topolių g. ir Žemdirbių g. Įrenginėjamos modernios vaikų žaidimų aikštelės Palangoje bei Šventojoje, ten prie mokyklos rengiama krepšinio aikštelė su įranga.
Kasmet didinamas automobilių stovėjimo vietų skaičius prie daugiabučių namų. Šiemet įrengtos papildomos automobilių stovėjimo vietos Medvalakio g. (apie 30), Kastyčio g. (apie 20) bei kitose gatvėse.
Šiais metais baigta rekonstruoti Žvejų gatvė (darbų kaina – 3,3 mln. litų). Prie pabaigos artėja beveik 5 mln. litų kainuosianti Jūratės gatvės ir aikštės rekonstrukcija.
Parengtas 30 tūkst. Lt kainavęs Jūros g., Šventojoje, sutvarkymo techninis projektas. Šiuo metu rengiamas Užkanavės g. rekonstrukcijos techninis projektas. Parengtos Rytų kvartalo gatvių techninių projektų korektūros. Tam tikslui skirta 105 tūkst. litų. Nuolat tvarkomos žvyruotos gatvės Palangoje ir Šventojoje bei klojami šaligatviai: paklotas naujas šaligatvis Sporto g., pradėti Plytų g. šaligatvio remonto darbai, Šventojoje paklotas naujas šaligatvis Mokyklos g.
Dar viena džiugi palangiškiams žinia: balandžio 30 d. įsigaliojo viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros vykdymo projektas” sutartis. Rangovai nuties 8,25 km Palangos aplinkkelį ir 25 m. vykdys jo eksploatacinę priežiūrą.

Kultūros sostinė –
geriausia tarp iki šiol
buvusiųjų
Daug dėmesio mero ataskaitoje skirta Palangos – Lietuvos kultūros sostinės 2013 renginiams. Ir priminta, jog gruodžio 14 d., kai Kultūros sostinės titulas buvo perduotas Panevėžiui, toje pat salėje kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė, jog Palanga ne tik garbingai nešė šį titulą, bet ir užkėlė Kultūros sostinės kartelę į labai aukštą lygį ir buvo geriausia Lietuvos kultūros sostinė iš visų iki šiol buvusiųjų.
„Visus metus Palangos vardas buvo garsinamas organizuojant miesto renginius, į Palangą priviliojusius daug svečių, – kalbėjo meras. – Tai ir tradiciniai renginiai, tokie, kaip „Palangos stinta“, Velykos su margučių alėja, Lietuvos ir užsienio folkloro atlikėjus sutraukęs tarptautinis Jurginių papročių festivalis „Jurgi, paimk raktus”, Gintarinis savaitgalis Palangoje, kurio metu įvyko pirmasis Lietuvos gintaro rinkimo čempionatas, Kurorto šventė, šokio festivalis „Palangos ritmu“, naujas ir nuskambėjęs per visą Lietuvą renginys Joninės Šventojoje bei ne pirmą dešimtmetį besitęsianti populiarioji Dūdų vasara. Kultūros sostinės renginius paįvairino projektas „Tiškevičių bulvaras“, supažindinęs su to laikmečio kultūros paveldo objektais, festivaliai „Klasikos balsai“, „Vėjų rožė“, „Ave, Marija“, „Nakties serenados“, įspūdingoji pirmoji lietuviška opera „Birutė“, Palangos stalo šventė ir dar tebevykstantis „Palanga – Kalėdų šviesos miestas“, sužibęs eglučių įžiebimo šventėmis Palangoje bei Šventojoje ir Kalėdų eglučių alėjos atidarymu“.
Meras paminėjo, jog 2013 m. Palangoje vykę kultūriniai renginiai į kurortą priviliojo 15 proc. daugiau nei 2012 m. turistų.
Pabrėžta ir tai, kad Palangoje šiemet lankėsi itin daug garbių svečių: Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Suomijos Prezidentas Sauli Niinisto, Vokietijos Prezidentas Joachimas Gauckas,
Estijos Prezidentas Thomas Hendrik Ilves, Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, ES šalių ambasadoriai, reziduojantys Briuselyje bei Baltijos ir Šiaurės šalių kariuomenių vadai.
Be to, Palangoje šiemet nutūpė „Auksinis feniksas“ – svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas iš reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojui Nerijui Stasiuliui „Auksinis feniksas” įteiktas kaip geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui.

Ovacijos ir padėkos
Daugiau nei valandą trukusi mero Š. Vaitkaus ataskaita nekart buvo palydima plojimų. Po jos visų Palangos renginių vedėjas N. Stasiulis atsiprašė susirinkusiųjų: ataskaita užtrukusi gerokai ilgiau nei planuota. Tad palangiškių paprašyta kiek įmanoma sutrumpinti tą dalį, kuri paprastai būna skirta klausimams merui – mat už restauruotos salės durų nekantrauja jaunieji Palangos talentai – S. Vainiūno meno mokyklos moksleiviai bei jų dėstytojai, pasirengę pirmą kartą pademonstruoti savo meną puikia akustika jau spėjusioje pagarsėti erdvėje.
Pirmoji į tribūną pakilo Žvejų gatvės gyventoja, aktyviausių čia gyvenančių palangiškių bendruomenės vardu dėkojusi merui ir visiems, prisidėjusiems prie gatvės rekonstrukcijos.
„Išties nuoširdžiai dėkojame, kad pagaliau mūsų gatvė nebedarko Palangos vaizdo ir džiugina tiek mus, čia gyvenančius, tiek mūsų svečius“, – dėkojo moteris.
Bendruomenės „Palangos santarvė“ aktyvi narė Irena Švanienė sakė dėkojanti ne tik šios bendruomenės, bet ir visų palangiškių vardu.

Šventosios bėdos ir
autobusų stotis
Mero ir jo komandos darbais, atliktais per praėjusius metus Palangos labui, pasidžiaugė ir Šventosios bendruomenės vardu kalbėjęs Domininkas Jurevičius. Tačiau jau kelintas kartas šventojiškiai vėl pasigenda, kas gi per šiuos – o ir ankstesnius metus – buvo nuveikta dėl Šventosios. Ir pabrėžė, jog problemos – vis tos pačios.
„Šventoji vis dar tebesijaučia esanti didžiajai Palangai nereikalinga, nors mes, šventojiškiai, esame tokie pat Palangos gyventojai bei mokesčių mokėtojai, – kalbėjo D. Jurevičius. – Ir mūsų indėlis į miesto pajamas sudaro per 40 proc. Tuo tarpu jeigu palygintume, kiek darbų atlikta tiek per pastaruosius, tiek per visus Jūsų kadencijos metus Palangoje ir Šventojoje, procentas būtų kitoks: nuo 2011-ųjų Šventojoje nutiesta keliasdešimt metrų naujo šaligatvio, patobulintas Žemdirbių ir Topolių gatvių apšvietimas, pradėta įrengti vaikų žaidimų aikštelė, dėl kurios vietos su bendruomene nesitarta. Ir – baigiamas keletą metų užsitęsęs Jūros gatvės rekonstrukcijos projektas“.
Šventojiškis priminė, jog nesulaukdami dėmesio iš didžiosios Palangos, prieš metus susibūrę į veikiančią ir veiksnią bendruomenę Šventosios gyventojai net kėlė klausimą dėl išėjimo iš Palangos miesto savivaldybės ir prisijungimo prie Kretingos rajono savivaldybės, tikėdamiesi, kad bent tokiu būdu sulauks dėmesio ir gal bus pradėtos spręsti ir Šventosios problemos – tegu ir ne tokiais tempais bei apimtimis, kaip Palangos, bet bent žingsnis po žingsnio.
„Tų žingsnių vis dar tebelaukiame, – sakė D. Jurevičius. – Beje, rugsėjo pabaigoje vykusios Šventosios bendruomenės šventės metu Jūs, mere, buvote pažadėjęs kartu su savo komandos nariais atvykti konstruktyvaus pokalbio, susitikti su bendruomene, aptarti jai opius klausimus – kad ir dėl Kultūros centro rekonstrukcijos, kurios projektas parengtas dar prieš aštuonerius metus. Pažadas liko pažadu. Ir vėl ateinančių metų Palangos biudžetas skirstomas nepasitarus su šventojiškiais, nors bendruomenė vis dar tebelaukia Jūsų ir Jūsų komandos, pasirengusi ne „politikuoti“, o pristatyti parengtą svarbiausių mums darbų planą ir nusiteikusi kolektyvinei kolegialiai diskusijai dėl prioritetų ir dėl to, kaip ir kada planus būtų galima įgyvendinti“.
Dar vieną aktualų klausimą iškėlė šalia Palangos autobusų stoties gyvenanti palangiškė: kada gi pagaliau stotis bus iškelta iš miesto centro? Tiek kalbėta ir žadėta, o kaip burzgė autobusai prieš gyventojų langus, taip ir tebeburzgia.
Į tribūną dar kartą pakilęs meras Š. Vaitkus pabrėžė, jog dėl autobusų stoties projekto „įstrigimo“ kaltę turėtų prisiimti prekybos centro „Rimi“ savininkai: galbūt išsigandę galimos konkurencijos, jie visoms įmanomoms institucijoms apskundė Palangos planus statyti naują autobusų stotį. Jeigu ne šie skundai, stoties statyba būtų prasidėjusi gruodžio pradžioje.
„Dėl Šventosios – visas kalbas vertinu kaip politikavimą. Mes tikrai jai skiriame daug dėmesio. Tačiau neįmanoma per porą metų padaryti to, kas nebuvo daroma beveik dvi dešimtis metų. Bandysime įtikinti Tarybą, kad ji kitų metų biudžete skirtų daugiau lėšų Šventajai, bet juk ir Palangoje yra dar daug nesutvarkytų vietų“, – beveik tais pačiais žodžiais, kuriuos po visų ataskaitų meras ištardavo problemas keliantiems šventojiškiams, ir šį kartą atsakė Š. Vaitkus.