Miesto biudžetas bus „suvalgytas“

Piniginė papilnėjo Projektą pristačiusios Savivaldybės biudžeto skyriaus vedėjos Reginos Garadauskienės teigimu, šiųmetis biudžetas sudaro 70 mln. 175 tūkst. litų pajamų ir tiek pat išlaidų. Lyginant su praėjusiais metais, miesto piniginė papilnėjo 6 mln. 709 tūkst. litų. Palyginus su praėjusių metų patvirtintu biudžetu, išlaidos didėja 10 mln. litų, iš jų – per 3 mln. litų darbo užmokesčiui. Pasak vedėjos, šioje dalyje teko didinti asignavimus todėl, kad Vyriausybė nuo šių metų pradžios padidino biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus: švietimo 10 proc., kultūros ir meno – vidutiniškai 11 proc., kultūros įstaigų vadovų – 17 proc., specialistų su aukštuoju išsilavinimu – 25 proc., socialinių darbuotojų – apie 12 proc.

Didžiausias kąsnis – švietimui Pasak R.Garadauskienės, prognozuojamas gyventojų pajamų mokestis sudaro per 18 mln. litų, žemės mokestis – l mln. 800 tūkst. litų, nekilnojamojo turto mokestis – 7 mln. litų, žemės nuomos mokestis – 2,5 mln. litų, valstybės ir vietinės rinkliavos – 1 mln. 980 tūkst. litų, biudžetinių įstaigų mokėtinos specialiosios įplaukos už prekes ir paslaugas – 2 mln. 412 tūkst. litų, pajamos iš baudų ir konfiskacijos – 300 tūkst. litų, žemės pardavimo pajamos – 950 tūkst. litų. Biudžeto skyriaus vadovė atkreipė dėmesį, kad, kaip ir kasmet, didžiausią pajamų dalį „suvalgo“ švietimas. Šiemet skirtų valstybės biudžeto lėšų per 11 mln. litų nepakanka mokinio krepšeliui finansuoti, tad Savivaldybei tenka dar pridėti per 16 mln. litų.

Domėtasi rinkliavomis bei gatvėmis Pradėjus svarstyti pateiktą biudžeto projektą, miesto Tarybos narys Danius Puodžius domėjosi, kiek lėšų bus skirta gatvėms tvarkyti ir ar yra numatyti kiti šaltiniai šioms reikmėms. Taip pat klausta, kiek pinigų atseikėta Lietuvos tūkstantmečio vardo paminėjimo programai bei kokios perspektyvos dėl Kęstučio ir Birutės paminklo. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai miesto Taryboje atstovaujantis Mindaugas Skritulskas teiravosi, iš kur toks nepamatuotas optimizmas dėl suplanuotų mokesčių surinkimo, kai šalyje fiksuojama ūkio recesija. Jo kolega bendrapartietis Šarūnas Vaitkus domėjosi dėl rinkliavų mokesčio, nes, jo nuomone, yra įkurtas šių mokesčių surinkimo centras, tačiau, lyginant su praeitų metų planu, kuris siekė 1,4 mln. litų, šiemet ši suma padidinta tik 200 tūkst. litų. Be to, pasak politiko, valdžia prieš Naujuosius metus išsimokėjo priedus, ir panašu, kad Vyriausybė ketina taikyti sankcijas, sumažindama Palangai biudžetą.

Nėra taupymo programos Nepartinė mažumos atstovė Salomėja Slaboševičienė teigė norinti paklausti principinio dalyko: ar biudžetas „kratytas“ „iš akies“, ar politiniu partiniu aspektu. Jos nuomone, biudžeto projektui teksią pritarti, tačiau norinti atkreipti dėmesį į du dalykus: pamąstyti dėl taupymo programos, numatant, kur įmanoma sutaupyti, nes gali nutikti taip, kad planuoto biudžeto pajamų nepavyks surinkti, taip pat padidinti mokinio krepšelio lėšas, skirtas specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti „Baltijos“ vidurinėje mokykloje. Jiems išlaikyti reikalingų pinigų stygių mokykla priversta dengti iš savų lėšų, kai kitos miesto švietimo įstaigos yra dosniai finansuojamos.

Pripažino, kad pinigai- tik „pavalgyti“ Miesto meras Vytautas Stalmokas, aplenkdamas pranešėją R.Garadauskienę, suskubo atsakyti į užduotus politikų klausimus. Kurorto vadovo teigimu, pinigų miesto infrastruktūrai plėtoti tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tokiu būdu pavyktų užbaigti Meilės alėjos rekonstrukciją. Taip pat, anot mero, papildomų milijonų galima sulaukti ir Botanikos parkui restauruoti, dviračių takams remontuoti, V.Jurgučio vidurinei mokyklai renovuoti, o iš Kelių fondo taip pat tikimasi puspenkto milijono litų. Meras pripažino, kad miesto piniginė padidėjo, tačiau, kai apie 7 mln. litų „suvalgoma“, o miestui vystyti pinigų nebelieka, padėtis sudėtinga. Pasak V.Stalmoko, Savivaldybė gali skolintis apie 6 mln. litų, tačiau užtikrino, kad šie pinigai tikrai nebus skirti ne būtiniausioms reikmėms. Politikai pritarė kurorto vadovo nuomonei, siūlydami peržiūrėti švietimui skirtus asignavimus.

Neužsiminta apie išlaidavimą Deja, kažkodėl nei vienas politikas neužsiminė apie asignavimus, kurie skiriami jiems už darbą miesto Taryboje. Vien Palangos politikams išlaikyti per metus reikia per 600 tūkst. litų. Miesto Tarybos nariai gauna nemažus pinigus tiek už dalyvavimą posėdžiuose, tiek už darbą komitetuose bei kas mėnesį po 500 litų kanceliarinėms išlaidoms, už kurias pateikti ataskaitos nereikia. Tad kyla klausimas, jei seimūnai susimažino savo išlaidas, ar ir miesto valdžiai nevertėtų šiuo sunkmečiu apie tai pagalvoti? Vien už išlaidas kanceliarinėms prekėms galima būtų finansuoti ne vieną programą.