Miesto biudžetas bus „suvalgytas“

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 01 31
Piniginė papilnėjo Projektą pristačiusios Savivaldybės biudžeto skyriaus vedėjos Reginos Garadauskienės teigimu, šiųmetis biudžetas sudaro 70 mln. 175 tūkst. litų pajamų ir tiek pat išlaidų. Lyginant su praėjusiais metais, miesto piniginė papilnėjo 6 mln. 709 tūkst. litų. Palyginus su praėjusių metų patvirtintu biudžetu, išlaidos didėja 10 mln. litų, iš jų – per 3 mln. litų darbo užmokesčiui. Pasak vedėjos, šioje dalyje teko didinti asignavimus todėl, kad Vyriausybė nuo šių metų pradžios padidino biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus: švietimo 10 proc., kultūros ir meno – vidutiniškai 11 proc., kultūros įstaigų vadovų – 17 proc., specialistų su aukštuoju išsilavinimu – 25 proc., socialinių darbuotojų – apie 12 proc.

Didžiausias kąsnis – švietimui Pasak R.Garadauskienės, prognozuojamas gyventojų pajamų mokestis sudaro per 18 mln. litų, žemės mokestis – l mln. 800 tūkst. litų, nekilnojamojo turto mokestis – 7 mln. litų, žemės nuomos mokestis – 2,5 mln. litų, valstybės ir vietinės rinkliavos – 1 mln. 980 tūkst. litų, biudžetinių įstaigų mokėtinos specialiosios įplaukos už prekes ir paslaugas – 2 mln. 412 tūkst. litų, pajamos iš baudų ir konfiskacijos – 300 tūkst. litų, žemės pardavimo pajamos – 950 tūkst. litų. Biudžeto skyriaus vadovė atkreipė dėmesį, kad, kaip ir kasmet, didžiausią pajamų dalį „suvalgo“ švietimas. Šiemet skirtų valstybės biudžeto lėšų per 11 mln. litų nepakanka mokinio krepšeliui finansuoti, tad Savivaldybei tenka dar pridėti per 16 mln. litų.

Domėtasi rinkliavomis bei gatvėmis Pradėjus svarstyti pateiktą biudžeto projektą, miesto Tarybos narys Danius Puodžius domėjosi, kiek lėšų bus skirta gatvėms tvarkyti ir ar yra numatyti kiti šaltiniai šioms reikmėms. Taip pat klausta, kiek pinigų atseikėta Lietuvos tūkstantmečio vardo paminėjimo programai bei kokios perspektyvos dėl Kęstučio ir Birutės paminklo. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai miesto Taryboje atstovaujantis Mindaugas Skritulskas teiravosi, iš kur toks nepamatuotas optimizmas dėl suplanuotų mokesčių surinkimo, kai šalyje fiksuojama ūkio recesija. Jo kolega bendrapartietis Šarūnas Vaitkus domėjosi dėl rinkliavų mokesčio, nes, jo nuomone, yra įkurtas šių mokesčių surinkimo centras, tačiau, lyginant su praeitų metų planu, kuris siekė 1,4 mln. litų, šiemet ši suma padidinta tik 200 tūkst. litų. Be to, pasak politiko, valdžia prieš Naujuosius metus išsimokėjo priedus, ir panašu, kad Vyriausybė ketina taikyti sankcijas, sumažindama Palangai biudžetą.

Nėra taupymo programos Nepartinė mažumos atstovė Salomėja Slaboševičienė teigė norinti paklausti principinio dalyko: ar biudžetas „kratytas“ „iš akies“, ar politiniu partiniu aspektu. Jos nuomone, biudžeto projektui teksią pritarti, tačiau norinti atkreipti dėmesį į du dalykus: pamąstyti dėl taupymo programos, numatant, kur įmanoma sutaupyti, nes gali nutikti taip, kad planuoto biudžeto pajamų nepavyks surinkti, taip pat padidinti mokinio krepšelio lėšas, skirtas specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti „Baltijos“ vidurinėje mokykloje. Jiems išlaikyti reikalingų pinigų stygių mokykla priversta dengti iš savų lėšų, kai kitos miesto švietimo įstaigos yra dosniai finansuojamos.

Pripažino, kad pinigai- tik „pavalgyti“ Miesto meras Vytautas Stalmokas, aplenkdamas pranešėją R.Garadauskienę, suskubo atsakyti į užduotus politikų klausimus. Kurorto vadovo teigimu, pinigų miesto infrastruktūrai plėtoti tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tokiu būdu pavyktų užbaigti Meilės alėjos rekonstrukciją. Taip pat, anot mero, papildomų milijonų galima sulaukti ir Botanikos parkui restauruoti, dviračių takams remontuoti, V.Jurgučio vidurinei mokyklai renovuoti, o iš Kelių fondo taip pat tikimasi puspenkto milijono litų. Meras pripažino, kad miesto piniginė padidėjo, tačiau, kai apie 7 mln. litų „suvalgoma“, o miestui vystyti pinigų nebelieka, padėtis sudėtinga. Pasak V.Stalmoko, Savivaldybė gali skolintis apie 6 mln. litų, tačiau užtikrino, kad šie pinigai tikrai nebus skirti ne būtiniausioms reikmėms. Politikai pritarė kurorto vadovo nuomonei, siūlydami peržiūrėti švietimui skirtus asignavimus.

Neužsiminta apie išlaidavimą Deja, kažkodėl nei vienas politikas neužsiminė apie asignavimus, kurie skiriami jiems už darbą miesto Taryboje. Vien Palangos politikams išlaikyti per metus reikia per 600 tūkst. litų. Miesto Tarybos nariai gauna nemažus pinigus tiek už dalyvavimą posėdžiuose, tiek už darbą komitetuose bei kas mėnesį po 500 litų kanceliarinėms išlaidoms, už kurias pateikti ataskaitos nereikia. Tad kyla klausimas, jei seimūnai susimažino savo išlaidas, ar ir miesto valdžiai nevertėtų šiuo sunkmečiu apie tai pagalvoti? Vien už išlaidas kanceliarinėms prekėms galima būtų finansuoti ne vieną programą.

Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos miesto biudžetas 2018 m. įvykdytas 102,3 proc. – gauta 628,5 tūkst. eurų viršplaninių pajamų. Pasak Palangos miesto savivaldybės administracijos Biudžeto skyriaus vedėjos Reginos Garadauskienės, palyginti su 2017 m., praėjusiųjų metų pajamos buvo penktadaliu, arba 4,8 mln. eurų, didesnės.


Kodėl, anot Tarybos politinei daugumai oponuojančios Elenos Kuznecovos, savivaldybėje jau dirba net trys viešųjų ryšių specialistai? Diskusija apie tai ir kvietimas visiems palangiškiams teikti pasiūlymus dėl savivaldybės 2018-ųjų metų biudžeto buvo bene pagrindiniai vakar įvykusio Palangos miesto savivaldybės Tarybos posėdžio akcentai.


Sekmadienį palangiškiai traukė į Palangos kurhauzą, kur buvo įteiktos Palangos miesto garbės piliečio regalijos žymiai kurorto menininkei Gražinai Oškinytei-Eimanavičienei. Taip pat išdalinta ne viena Palangos miesto vėliava. Šįkart jos atiteko tų daugiabučių namų, kurie jau atnaujinti, atstovams.


Palangos miesto savivaldybės taryba antradienį, vasario 23 d., patvirtino Savivaldybės 2016 metų biudžetą, kurį sudaro 19 mln. 924 tūkst. eurų pajamų. Vienam Palangos miesto gyventojui teks apie 1148 eurų biudžeto asignavimų.


Į tradicinį „Palangos tilto“ kavarytį praėjusį antradienį rinkosi Palangos miesto, Šventosios, Nemirsetos ir Būtingės seniūnaičiai bei miesto savivaldybės atstovai – administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė ir mero patarėja Jurgita Vanagė. Susitikimo metu seniūnaičiai dalijosi aktualiomis problemomis, viešai išsakė ne tik gyventojų...


Palangos miesto savivaldybės biudžeto planas 2014 m. buvo įvykdytas 102 procentais – viršplaninių pajamų praėjusiais metais gauta 1,6 mln. litų. Šios lėšos pateko į 2015 m. miesto biudžetą bei bus panaudotos Savivaldybės paimtų paskolų investiciniams projektams finansuoti grąžinimui.    


Tokius žodžius galima išgirsti iš beveik trisdešimties kurorto moksleivių, kuriems, vargu, ar kitais metais pavyks pradėti krimsti mokslus Palangos senojoje gimnazijoje.   Pasijuto išmesti už borto Susirūpinę tėvai su raštais ir prašymais varsto savivaldybės duris, bando kalbėtis su miesto valdžia. Ir šią savaitę kelios...


2010 m. miesto biudžeto svarstymo peripetijos

Mindaugas Skritulskas, Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, 2010 03 03 | Rubrika: Miestas

Vasario 19 d. Palangos miesto taryba patvirtino 2010 m. miesto biudžetą, kurį parengti  buvo kaip niekada sudėtinga. Lyginant su praėjusiais metais, savivaldybės biudžeto apimtis sumažėjo apie 14 mln. litų, o išlaidos, dėl kurių paprastai daugiausia diskutuojama - nuo 52 mln. iki 40 mln. litų, kitaip tariant - daugiau kaip 20 proc. Kas blogiausia, kad realiai išlaidos mūsų...


Miesto biudžetas bus „suvalgytas“

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 01 31 | Rubrika: Miestas

Ketvirtadienį posėdžiavusi kurorto valdžia svarstė pateiktą šių metų Palangos miesto savivaldybės biudžeto projektą. Konstatuota, jog beveik visi jame numatyti pinigėliai bus... „suvalgyti“.


Posėdžiaus miesto valdžia

„Palangos tilto“ informacija, 2009 01 24 | Rubrika: Miestas

Kitą ketvirtadienį vyksiančio miesto Tarybos posėdžio darbotvarkėje  numatyta apsvarstyti dvidešimt du klausimus. Vienas iš svarbiausių – vietos politikai aptars šių metų biudžeto projektą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius